Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros

Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.

Pernykštis sausis buvo neįprastai šiltas – vidutinė oro temperatūra buvo beveik 5° C aukštesnė už daugiametę klimato normą. Šiemet sausio pradžia buvo šaltesnė apie –6° C nei įprastai, o antrosios mėnesio pusės prognozės atšilimo taip pat nerodo. Tai reiškia, kad pastatuose yra suvartojama daugiau šilumos nei įprastą sausio mėnesį. Todėl, nors šilumos kainos išlieka panašios kaip ir 2025 m. (šilumos kaina per metus padidėjo 0,25 proc.) – pagrindinis pokytis šilumos sąskaitose vasario mėnesį bus nulemtas didesnio šilumos suvartojimo.

„Pirmoji šildymo sezono pusė tiek šilumos kainų, tiek šilumos suvartojimo prasme buvo palanki vartotojams, kadangi šilumos sąskaitos atitiko ankstesnių metų tendencijas. Vis dėlto nepaisant ankstesnių metų lygį atitinkančių kainų, šilumos sąskaitos antroje sezono pusėje, tikėtina, bus didesnės. Tą lems didesnis šilumos suvartojimas bei nuo sausio mėnesio nebetaikoma PVM lengvata šildymui“, – sako VERT narys Matas Taparauskas.

VERT ir Hidrometeorologijos tarnybos 2023‒2025 m. duomenys rodo aiškią sąsają tarp oro temperatūros ir šildymo išlaidų: šaltesniais mėnesiais sąskaitos didėja, o šiltesniais – mažėja.

VERT skaičiavimais, orams už lango sausio mėnesį išliekant tokiems patiems ir likusią mėnesio pusę, naujos statybos 60 m2 dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už sausio mėnesį gali siekti apie 70 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 43 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali siekti apie 113 Eur (2025 m. sausį - apie 76 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose apie 187 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 127 Eur). Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitų dydžiai yra preliminarūs, o galutinės sąskaitos priklauso nuo buto dydžio, suvartoto šilumos kiekio bei konkrečios šildymo kainos mieste.

Didelę reikšmę sausio šildymo sąskaitoms turės tai, kad nuo šių metų pradžios panaikinta laikina PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM. Sąskaitos dėl to vidutiniškai didės dar 8‒22 Eur, priklausomai nuo būsto ir šilumos suvartojimo.

Pasak M. Taparausko, vertinant pirmąją 2025‒2026 m. šildymo sezono pusę (spalio–gruodžio mėn.), bendras šilumos kainų lygis Lietuvoje išliko stabilus. Vidutinė šilumos kaina siekė 7,14 ct/kWh be PVM ir, palyginti su tuo pačiu 2024‒2025 m. šildymo sezono laikotarpiu, kito nežymiai. Pernai spalį fiksuotas nedidelis kainų augimas, tačiau lapkritį ir gruodį kainos mažėjo, todėl bendras sezono pradžios kainų lygis išliko stabilus.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainų dinamika skyrėsi: Vilniuje vidutinė šilumos kaina mažėjo, o Kaune augo ‒ daugiausia dėl į tarifą įtrauktų investicijų į šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimą. Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose kainų pokyčiai buvo nedideli.

Likusiais šildymo sezono mėnesiais – vasarį–kovą – šilumos kainos, prognozuojama, turėtų išlikti panašaus lygio kaip ir praėjusiais metais, todėl pagrindinis veiksnys, lemsiantis šildymo sąskaitų dydį, ir toliau bus oro temperatūra bei taikomas didesnis PVM. Vis dėlto, šaltiems orams užsilikus, kartu su augančiu šilumos poreikiu auga ir šilumai gaminti naudojamo kuro poreikis, todėl neatmestini ir kuro kainų pokyčiai likusio šildymo sezono metu.

Sausio mėnesiui šilumos sektoriaus įmonės yra apsirūpinusios beveik 95 proc. biokuro (palyginti su 2025 metų sausio mėn.), kurio vidutinė kaina siekia 24,81 Eur/MWh. Vis dėlto VERT prognozuoja, kad ilgesniam laikui užsitęsus šaltesniems orams vidutinė biokuro kaina šalyje likusį šildymo sezoną galėtų padidėti iki 25‒27 Eur/MWh, nes trūkstamas kiekis būtų įsigyjamas rinkoje už santykinai aukštesnę kainą dėl atšalusių orų ir didesnio biokuro poreikio.

Gyventojams rekomenduojama, vertinant šildymo sąskaitas, atkreipti dėmesį ne tik į galutinę mokėtiną sumą, bet ir į suvartotos šilumos kiekį ‒ palyginti jį su ankstesniais laikotarpiais. Kilus klausimams, gyventojai raginami kreiptis į savo šilumos tiekėją.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87