Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms nuolat pamažu kylant, visuomenėje vis pasigirsta nuomonių, neva galimybės įsigyti nuosavą būstą kiekvienais metais vis prastėja. Tačiau, kaip rodo Lietuvos banko (LB) duomenys, situacija yra priešinga.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

O pagrindinė priežastis – NT brangimo kreivę gerokai lenkiantis pajamų augimas.

„Vertinant būsto įperkamumą, vienas pagrindinių rodiklių paprastai būna kvadratinio metro kaina. Vis tik ji nėra svarbiausia, kadangi pirmiausiai būtina atsižvelgti į gyventojų pajamas. Kitaip tariant – kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad „už savus“ galėtų įsigyti būstą. Šis rodiklis Lietuvoje nuolat gerėja ir NT įsigijimui tenka skirti vis mažiau metinių pajamų“, – pabrėžia bendrovės “Realco” pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Grėsminga riba – seniai nutolusi

Europos Komisija yra nustačiusi riziką keliančią ribą, kai 50-ies kvadratinių metrų ploto būstui įsigyti tenka skirti daugiau nei 10-ies metų pajamas, skaičiuojant pagal vidutinį vieno asmens darbo užmokestį atskaičius mokesčius („į rankas“).

„2004 m., Lietuvai vos įstojus į Europos Sąjungą (ES), būsto įperkamumo rodiklis mūsų šalyje buvo priartėjęs prie šios ribos, o netrukus ji buvo ir gerokai viršyta, kai 2006-2008 metais standartiniam butui reikėjo skirti net 16-os metų pajamas ar dar daugiau. Tačiau nuo tada šis rodiklis nuolat mažėjo“, – pasakoja M. Chmieliauskas.

LB statistika rodo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje būstui vidutiniškai tenka skirti mažiau nei 6-erių metinių pajamų dydžio sumą. Tiesa, įperkamumas pagal kainų ir pajamų santykį buvo suprastėjęs pandemijos metu daugelyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, bet netrukus padėtis pasikeitė.

„Pavyzdžiui, popandeminiais 2022 m. Lietuvoje vidutinio būsto įperkamumas buvo fiksuotas ties 5,3 metinių pajamų riba. Tuo tarpu Kroatijoje tais pačiais metais šis rodiklis siekė beveik 11, Vengrijoje – 10, Portugalijoje – daugiau nei 9 metinių vidutinių pajamų dydžius“, – sako „Realco“ atstovas.

Mūsų šalyje pastaraisiais metais gerokai išaugo ir vidutinis su paskola įperkamo būsto plotas, skaičiavimams naudojant asmens vidutinį darbo užmokestį. LB duomenimis, 2010 m. jis siekė mažiau nei 50 kv. m, tuo tarpu 2025 m. – jau 72 kv. m.

Pajamos auga kur kas sparčiau

„Įspūdį apie menkstantį būsto įperkamumą daugiausiai kelia augančios nominalios NT kainos, neatsižvelgiant į žmonių atlyginimų augimą. O gyventojų pajamos, kaip rodo statistika, Lietuvoje didėja bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių. Pastaruoju laikotarpiu beveik kiekvienais metais, išskyrus galbūt 2023 m., jų augimas pranoksta būsto kainų kilimą”, – aiškina M. Chmieliauskas.

Mūsų šalies Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, Lietuvai įstojus į ES, vidutinis atlyginimas „į rankas“ tesiekė 242 eurus per mėnesį. O šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinė mėnesio alga jau sudarė 1484 eurus. Metinis jos augimas pastaruoju laikotarpiu siekė 8,5 proc. ir gerokai viršijo infliaciją bei didino šalies gyventojų perkamąją galią ir galimybes įsigyti NT.

Atitinkamai didėjo ir vienam gyventojui tenkanti BVP dalis, kuri 2004 m. sudarė 5395 eurus, o 2023 m. pabaigoje – jau 25 tūkst. eurų, arba beveik penkis kartus daugiau.

Bendrovės “Realco” pardavimų direktoriaus teigimu, kalbas apie sudėtingai įperkamus būstus paneigia ir auganti jų paklausa šalies viduje – pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, per vienuolika 2025 m. mėnesių buvo įregistruota 121,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, o tai yra beveik 16 proc. daugiau nei atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, kai buvo fiksuoti 105 tūkst. tokių sandorių.

„Gyventojai dabar turi kur kas daugiau galimybių įsigyti nekilnojamojo turto tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse – ne veltui lietuviai gana gausiai investuoja Ispanijoje ar Portugalijoje. Taip pat reikia nepamiršti, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasikeitė ir daugiau veiksnių – pavyzdžiui, kur kas lankstesnis tapo būsto finansavimas“, – pasakoja M. Chmieliauskas.

Jis taip pat priduria, kad dėl augančių reikalavimų NT plėtotojams naujai statomi būstai Lietuvoje tapo ir kur kas kokybiškesni, efektyvesni energetiniu atžvilgiu bei ilgiau tarnaujantys be papildomų investicijų.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiemet veiklos 20-metį mininti bendrovė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137