Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą

Pirmąjį šių metų mėnesį paspaudus seniai nematytam šalčiui tai atsispindės ir sąskaitose už šildymą, mat šilumos suvartojimas tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Ypač tai pajus tie gyventojai, kurių būstai energetiškai neefektyvūs ir nerenovuoti. Sostinėje šilumą centralizuotai tiekiančios bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kaip energetiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą – jų gyventojai dėl to patiria didesnes išlaidas nei galėtų.

Termometro stulpeliui kritus žemiau -10 °C laipsnių, termovizinė kamera leidžia pažvelgti į pastatų išorines sienas. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas, todėl jas termovizinė kamera geba vizualizuoti.

Tokiu prietaisu „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovo užfiksuoti vaizdai parodė, kad daugiausiai šilumos prarandama per nesandarius langus, rūsio ar laiptinės duris ir pamatus. Vis dėlto blogiausia situacija yra nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose.

„Termovizinė kamera leidžia vizualiai pamatyti pastato problematiką. Natūralu, kad tiek laiptinių durys, tiek butų langai yra tie šalčio tilteliai, kurie į lauką išleidžia daugiausia šilumos, net jeigu daugiabučio namo sienos yra apšiltintos. Tačiau kur kas blogesnė situacija yra tuomet, kai šiluma į lauką skverbiasi pro kampines namų siūles, plyšius ir kitas pastato konstrukcijas, pavyzdžiui, atvirus rūsių langus ir pamatus. Šios konstrukcijos pažvelgus per termovizinę kamerą švieste šviečia ir indikuoja viena: tokių daugiabučių gyventojai švaisto šilumą“, – komentuoja „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.

Anot eksperto, tokių daugiabučių nesandarios vietos lemia, kad tam pačiam plotui apšildyti reikalingas net keliais kartais didesnis šilumos kiekis lyginant su renovuotais arba naujos statybos pastatais.

„Net jei vizualiai daugiabutis atrodo dar patenkinamos būklės, pravartu įvertinti jo šilumos suvartojimo duomenis. Gerokai atvėsus orams tokiuose pastatuose šilumos suvartojimas gali šauti į viršų net keliais kartais. Skaičiai rodo akivaizdžius skirtumus: nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dukart daugiau šilumos nei tie, kurie buvo atnaujinti”, – teigia J. Paulėkas.

„Gijų“ duomenimis, gruodžio mėnesį šilumos suvartojimo vienas iš rekordininkų buvo P. Vileišio g. 16 esantis daugiabutis. Jo vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikė net 44 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos, kai to mėnesio įprastas vidurkis siekė 15-20 kWh/m2. Tarp šilumos suvartojimo lyderių patenka ir Prūsų g. 2, Žygio g. 2 esantys daugiabučiai.

Tokie šilumos suvartojimo skirtumai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad sąskaitos kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Jį lemia lauko oro temperatūra ir konkretaus daugiabučio energetinis efektyvumas.

„Gyventojai mėgsta palyginti savo sąskaitas už šildymą ir tuomet kyla klausimas: kodėl tokio paties ploto buto šildymo išlaidos sename daugiabutyje yra apie 40 proc. didesnės, o energetiškai efektyviausių daugiabučių gyventojai moka mažiausiai? Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė 32 Eur, renovuotame – 55 Eur, o sename – 94 Eur“, – komentuoja J. Paulėkas.

Ant eksperto, už šį sausį suteiktas šildymo paslaugas dėl itin šaltų orų, kurių mėnesio temperatūros vidurkis buvo apie -9,8 °C ir Seimo sprendimu nuo 9 proc. iki 21 proc. išaugusio PVM tarifo pokyčių sąskaitos gerokai išaugs. Tai labiausiai pajus senų, energetiškai neefektyvių, nerenovuotų būstų gyventojai.

Gyventojams, kurie yra nepatenkinti suvartojamu šilumos kiekiu ir nori ženkliai sumažinti išlaidas šildymui, rekomenduojama su kaimynais apsvarstyti namo apšiltinimo, t. y. renovacijos, galimybę.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138