Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?

Nugaros skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus. Staiga surakinta nugara, skausmas, kuris neleidžia nei judėti, nei miegoti, dažnai kelia paniką.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tačiau medikai ramina: nors kai kuriems žmonėms tokie skausmai iš tiesų gali būti susiję su rimtomis stuburo problemomis – išvaržomis, stenozėmis ar traumomis – daugeliu atvejų priežastys būna gerokai paprastesnės.

„Nors dėl skausmo intensyvumo žmonėms dažnai atrodo, kad jį sukelia rimti stuburo sutrikimai, tokie kaip tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo kanalo stenozė ir kita, apie 90 proc. atvejų nugaros skausmą sukelia kitos priežastys – raumenų patempimas, sausgyslių sužalojimas, smulkių stuburo sąnarių (facetinių sąnarių) uždegimas, netaisyklinga laikysena, didelis fizinis krūvis arba priešingai – sėslus gyvenimo būdas, sėdimas darbas“, – sako „Eglės reabilitacijos centro“ fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Evelina Narutytė.

Pagrindinis kaltininkas – gyvenimo būdas

Pasak gydytojos, dauguma nugaros problemų kyla ne dėl rimtų ligų, o dėl kasdienių įpročių, darbo specifikos. Ilgalaikis sėdėjimas, stovėjimas vienoje padėtyje, netaisyklinga laikysena, per mažas fizinis aktyvumas – visa tai anksčiau ar vėliau išprovokuoja skausmą.

„Dažnai konsultuoju pacientus, kurie daugelį metų dirbę sėdimą darbą staiga nusprendžia gyventi sveikiau ir pradeda bėgioti, kilnoti svorius ar užsiimti kitu aktyviu sportu, tačiau vietoje geresnės savijautos ima jausti kamuojančius, neretai ir labai intensyvius nugaros skausmus. Tokia organizmo reakcija nėra atsitiktinumas – taip mūsų kūnas reaguoja į per didelį, netinkamą krūvį, kuriam tiesiog nebuvo pasiruošęs. Skausmas – tai tarsi stabdis, signalas, kad su savimi elgiamės neteisingai. Nereikėtų leistis į ilgus žygius ar pradėti žaisti padelį be jokio fizinio pasiruošimo“, – akcentuoja E. Narutytė.

Pirmomis dienomis – judėjimas ir šiluma

Net kai skausmas labai ūmus, trukdo judėti ar net atlikti kasdienes funkcijas, lovos režimas ilgiau nei 1–2 dienas yra griežtai nerekomenduotinas, nes gali sulėtinti gijimo procesą. Rekomenduojama pagal galimybes tęsti kasdienes veiklas, lėtai vaikščioti – judesių metu jaučiamas skausmas yra laikomas normaliu ir nežalojančiu veiksniu. Pasak gydytojos, pirmosiomis dienomis skausmo malšinimui verta pasitelkti šilumą – naudoti šilumos paketus, pabūti po šiltu dušu keletą kartų per dieną, taip pat galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Šiluma, lengvas judesys, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo padeda raumenims atsigauti, sumažinti uždegimą, suaktyvinti kraujotaką.

„Kamuojami skausmo žmonės padaro vieną dažną klaidą – jie vengia bet kokio judesio. Tačiau būtent judėjimas aktyvuoja kraujotaką, padeda išskaidyti uždegiminius veiksnius, aprūpina audinius deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai svarbiausias kelias greičiau numalšinti skausmą“, – aiškina E. Narutytė.

Pirmieji žingsniai – vaikščiojimas, judėjimas namuose, vėliau, skausmo intensyvumui mažėjant, paprasti tempimo pratimai: kelių pritraukimas prie krūtinės gulint, dubens tilteliai ar gilus kvėpavimas. Tik vėliau galima pereiti prie didesnio krūvio.

„Jei tai pirmas toks nugaros skausmo epizodas, verta pasitarti su specialistu – kad judesiai būtų ne tik saugūs, bet ir naudingi“, – rekomenduoja gydytoja.

Kada privaloma kreiptis į gydytoją?

Nepaisant to, kad dauguma nugaros skausmų nėra pavojingi, yra atvejų, kai delsti negalima. Vienas tokių – patirta trauma, avarija, kritimas. Tokiu atveju galima įtarti stuburo lūžį ar slankstelių poslinkį – būtina kreiptis į gydytojus.

„Taip pat sunerimti reikėtų, jei kartu su nugaros skausmu (kuris kamuoja net naktį) atsirado nepaaiškinamas svorio kritimas, ilgalaikis nuovargis, karščiavimas – tokie simptomai gali rodyti rimtesnes ligas, įskaitant infekcijas ar net onkologinius procesus“, – atkreipia dėmesį gydytoja E. Narutytė.

Nemažiau svarbūs stuburo nervo užspaudimo požymiai: jei ima tirpti galūnės, silpnėja pėdos ar kojų raumenų jėga, pasireiškia šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, tai ženklas, kad reikia skubiai vykti į priėmimo skyrių. Tikslūs vaizdiniai tyrimai padės greitai nustatyti diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą.

Masažas – tik laikina pagalba

Nors daugelis, pajutę nugaros skausmą, pirmiausia skuba registruotis masažui, gydytoja siūlo šį sprendimą vertinti atsargiai.

„Masažas padeda atsipalaiduoti, sumažina raumenų įtampą, bet jis nesprendžia pačios problemos. Jei norite ilgalaikio rezultato, būtini kineziterapiniai pratimai. Visa kita – tik laikinas simptomo sumažinimas. Masažas yra svarbi reabilitacijos dalis: padeda greičiau sumažinti skausmą, atpalaiduoti raumenis, lengviau įsivažiuoti į pratimų režimą, tačiau vien jo neužtenka“, – pažymi E. Narutytė.

Sportas – palaipsniui

Viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių – netikėtas, per staigus fizinis krūvis. Pasak gydytojos, blogiausia, ką galima padaryti – visą sezoną nesportuoti, o tada staiga dalyvauti varžybose ar leistis į ilgą žygį.

„Sprogstamieji judesiai, stiprus fizinis krūvis – jei raumenys, sausgyslės ir raiščiai tam neparuošti – beveik garantuoja skausmą. Jei nusprendėte pradėti sportuoti, bent savaitę paskirkite apšilimui: lengvi pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, funkcinės treniruotės, o geriausia – užsiėmimai kartu su kineziterapeutu. Negalima tiesiog išeiti vieną kartą per metus į 40 kilometrų žygį ir tikėtis, kad viskas bus gerai“, – įspėja specialistė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai tikisi greito efekto. Tačiau jei iki tol žmogus nesportavo, pirmoji savaitė gali būti sunki – raumenys patiria stresą, skausmas netgi paūmėja. Tačiau palaipsniui, jau nuo antros savaitės kūnas pradeda prisitaikyti, judesiai tampa lengvesni, o skausmas – mažesnis.

„Tie, kurie jau įpratę mankštintis, efektą pajunta iš karto – kūno būklė prieš ir po pratimų akivaizdžiai skiriasi. Bet jei tik pradedate, būkite kantrūs. Po mėnesio rezultatas bus tikrai juntamas“, – pabrėžia E. Narutytė.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137