Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu

Vyraujantys orai vairuotojams kelia papildomų iššūkių – lietų ir lijundrą keičia staigūs šalčiai, o po jų automobiliai per trumpą laiką pasidengia storu, sunkiai pašalinamu ledo sluoksniu.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Toks apledėjimas ne tik sutrikdo kelionę, bet ir gali atnešti papildomais nuostolių.

Po lijundros – storas ledo sluoksnis

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lietaus ir staigaus temperatūros kritimo susiformuojantis ledas skiriasi nuo įprastai šaltajam sezonui būdingo šerkšno.

„Toks ledas dažniausiai yra lygus, storas ir praktiškai nepašalinamas nei skysčiais, nei mechaniniais įrankiais. Bandant jį gramdyti ar šalinti jėga, labai lengva subraižyti stiklą ir pažeisti kėbulo detales“, – teigia ekspertas.

Ledo atitirpinimo būdai ir priemonės

Lengvesnio apledėjimo atvejais rekomenduojama naudoti specialiai automobilio stiklams skirtas priemones.

„Žeimai reikėtų įsigyti specialų automobilio ledo tirpiklį, kuris purškiamas ant stiklo ir pradeda veikti beveik iš karto, o po kurio laiko stiklą galima saugiai nuvalyti šepetėliu ar valytuvais“, – sako A. Gučius.

Tačiau po lijundros susiformavus storam ledo sluoksniui tokių priemonių naudojimas dažniausiai nėra efektyvus.

„Apledėjus stiklui ledo tirpiklis tampa neveiksmingas, nes priemonė negali prasiskverbti pro ledo paviršių. Todėl saugiausias sprendimas – kantriai šildyti automobilį iš vidaus, palaipsniui keliant temperatūrą ir leidžiant ledui natūraliai atitirpti“, – pabrėžia „Gjensidige“ atstovas.

Pasak A. Gučiaus, nors šis būdas išlieka saugiausias, jo efektyvumas gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės. Be to, šildymo procesas gali užtrukti.

Karštas vanduo ir „liaudiški“ metodai – didžiausia rizika automobiliui

Pasak eksperto, prieš stiprų apledėjimą vairuotojai dažnai imasi ir pavojingų būdų. Vienas jų – bandymas ledą atitirpinti karštu vandeniu.

„Staigus temperatūrų skirtumas automobiliui kelia didelę riziką – karštas vanduo gali pažeisti priekinį, šoninį ar galinį stiklą, sukelti mikroįtrūkimus, o kai kuriais atvejais stiklas gali ir skilti. Be to, gali būti negrįžtamai pažeistas ir automobilio dažų sluoksnis“, – pabrėžia A. Gučius.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai vairuotojai bando taikyti internete plintančius ar iš lūpų į lūpas perduodamus metodus – pavyzdžiui, apledėjusio stiklo trynimą degtine, actu ar kitomis ne automobiliams skirtomis priemonėmis.

„Tokios priemonės nėra pritaikytos automobilių stiklams. Jos gali pabloginti matomumą: pažeisti stiklo paviršių, palikti sunkiai pašalinamas dėmes bei sugadinti valytuvų gumeles“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

Apledėjimas iš vidaus: kodėl svarbu nepamiršti kondicionieriaus

Žiemą vairuotojai neretai patiria ir kitą – automobilio stiklai rasoja ar net apledėja iš vidaus. Tai dažniausiai lemia salone besikaupianti drėgmė: šlapi kilimėliai, sniegas ant batų, nepakankamas automobilio vėdinimas.

„Net ir šaltuoju metų laiku svarbu naudoti kondicionierių, nors dalis vairuotojų klaidingai mano, kad jis reikalingas tik vasarą. Kondicionierius padeda sausinti orą salone, todėl sumažėja drėgmės, stiklai rečiau rasoja ar apledėja iš vidaus, o matomumas tampa geresnis“, – aiškina A. Gučius.

Jis prisiminė, kad kartais vairuotojai, siekdami sumažinti rasojimą ar apledėjimą iš vidaus, stiklą įtrina bulve ar svogūnu - tai yra liaudiškas metodas, jis niekam nepakenk, tik gal automobilis nekvepės.

Kaip kovoti su ledu

„Gjensidige“ ekspertas tokios atšiaurios žiemos sąlygomis ragina pasirūpinti prevencinėmis stiklų apsaugos priemonėmis.

Priekinio stiklo uždengimas specialiu uždangalu gali padėti apsaugoti jį nuo tiesioginio ledo susidarymo, ypač prognozuojant lijundrą ar staigius temperatūros pokyčius.

Taip pat svarbu reguliariai džiovinti kilimėlius, pašalinti sniegą iš salono ir užtikrinti tinkamą vėdinimą.

A.Gučius pabrėžia, kad skuboti ar neapgalvoti sprendimai stengiantis greitai pašalinti ledą neretai atneša papildomų nuostolių.

• Vokietija - politinis žemės drebėjimas: į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?
• Sukčiai taikosi į ieškančius banko per „Google“: kaip nepakliūti į spąstus?
• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139