Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu

Vyraujantys orai vairuotojams kelia papildomų iššūkių – lietų ir lijundrą keičia staigūs šalčiai, o po jų automobiliai per trumpą laiką pasidengia storu, sunkiai pašalinamu ledo sluoksniu.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Toks apledėjimas ne tik sutrikdo kelionę, bet ir gali atnešti papildomais nuostolių.

Po lijundros – storas ledo sluoksnis

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lietaus ir staigaus temperatūros kritimo susiformuojantis ledas skiriasi nuo įprastai šaltajam sezonui būdingo šerkšno.

„Toks ledas dažniausiai yra lygus, storas ir praktiškai nepašalinamas nei skysčiais, nei mechaniniais įrankiais. Bandant jį gramdyti ar šalinti jėga, labai lengva subraižyti stiklą ir pažeisti kėbulo detales“, – teigia ekspertas.

Ledo atitirpinimo būdai ir priemonės

Lengvesnio apledėjimo atvejais rekomenduojama naudoti specialiai automobilio stiklams skirtas priemones.

„Žeimai reikėtų įsigyti specialų automobilio ledo tirpiklį, kuris purškiamas ant stiklo ir pradeda veikti beveik iš karto, o po kurio laiko stiklą galima saugiai nuvalyti šepetėliu ar valytuvais“, – sako A. Gučius.

Tačiau po lijundros susiformavus storam ledo sluoksniui tokių priemonių naudojimas dažniausiai nėra efektyvus.

„Apledėjus stiklui ledo tirpiklis tampa neveiksmingas, nes priemonė negali prasiskverbti pro ledo paviršių. Todėl saugiausias sprendimas – kantriai šildyti automobilį iš vidaus, palaipsniui keliant temperatūrą ir leidžiant ledui natūraliai atitirpti“, – pabrėžia „Gjensidige“ atstovas.

Pasak A. Gučiaus, nors šis būdas išlieka saugiausias, jo efektyvumas gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės. Be to, šildymo procesas gali užtrukti.

Karštas vanduo ir „liaudiški“ metodai – didžiausia rizika automobiliui

Pasak eksperto, prieš stiprų apledėjimą vairuotojai dažnai imasi ir pavojingų būdų. Vienas jų – bandymas ledą atitirpinti karštu vandeniu.

„Staigus temperatūrų skirtumas automobiliui kelia didelę riziką – karštas vanduo gali pažeisti priekinį, šoninį ar galinį stiklą, sukelti mikroįtrūkimus, o kai kuriais atvejais stiklas gali ir skilti. Be to, gali būti negrįžtamai pažeistas ir automobilio dažų sluoksnis“, – pabrėžia A. Gučius.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai vairuotojai bando taikyti internete plintančius ar iš lūpų į lūpas perduodamus metodus – pavyzdžiui, apledėjusio stiklo trynimą degtine, actu ar kitomis ne automobiliams skirtomis priemonėmis.

„Tokios priemonės nėra pritaikytos automobilių stiklams. Jos gali pabloginti matomumą: pažeisti stiklo paviršių, palikti sunkiai pašalinamas dėmes bei sugadinti valytuvų gumeles“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

Apledėjimas iš vidaus: kodėl svarbu nepamiršti kondicionieriaus

Žiemą vairuotojai neretai patiria ir kitą – automobilio stiklai rasoja ar net apledėja iš vidaus. Tai dažniausiai lemia salone besikaupianti drėgmė: šlapi kilimėliai, sniegas ant batų, nepakankamas automobilio vėdinimas.

„Net ir šaltuoju metų laiku svarbu naudoti kondicionierių, nors dalis vairuotojų klaidingai mano, kad jis reikalingas tik vasarą. Kondicionierius padeda sausinti orą salone, todėl sumažėja drėgmės, stiklai rečiau rasoja ar apledėja iš vidaus, o matomumas tampa geresnis“, – aiškina A. Gučius.

Jis prisiminė, kad kartais vairuotojai, siekdami sumažinti rasojimą ar apledėjimą iš vidaus, stiklą įtrina bulve ar svogūnu - tai yra liaudiškas metodas, jis niekam nepakenk, tik gal automobilis nekvepės.

Kaip kovoti su ledu

„Gjensidige“ ekspertas tokios atšiaurios žiemos sąlygomis ragina pasirūpinti prevencinėmis stiklų apsaugos priemonėmis.

Priekinio stiklo uždengimas specialiu uždangalu gali padėti apsaugoti jį nuo tiesioginio ledo susidarymo, ypač prognozuojant lijundrą ar staigius temperatūros pokyčius.

Taip pat svarbu reguliariai džiovinti kilimėlius, pašalinti sniegą iš salono ir užtikrinti tinkamą vėdinimą.

A.Gučius pabrėžia, kad skuboti ar neapgalvoti sprendimai stengiantis greitai pašalinti ledą neretai atneša papildomų nuostolių.

• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.
• Seimo opozicijos įstatymo projektą: LRT depolitizuoti ir atskirti ūkio valdymą.
• Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros.
• Gydytoja ragina nesibaiminti menopauzės: stresas, mitai, efektyviausi sprendimai.
• Šalčiai tęsiasi ir keičia taisykles: kaip prižiūrimi miestai spaudžiant speigui?
• Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
• Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?
• DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
• Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins.
• ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti.
• Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai.
• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122