Už pilietiškumą – baudžia, už visuomenės skaldymą – giria: botų veikla Lietuvoje

Pastaruoju metu botų tinklai Lietuvoje vis dažniau taikosi į aktyvius ir pilietiškus žmones, o socialiniai tinklai mirga tiek nuo kurioziškų, tiek nuo grėsmingų botų veiklos įrodymų.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Anot „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilaičio, tokiais atvejais naudojama koordinuota taktika – botai masiškai raportuoja įrašus, kad jie būtų pašalinti, siekia dirbtinai sukurti įspūdį, kad paskyra skleidžia netinkamą informaciją. Taip bandoma pasiekti, kad platformos automatiškai apribotų ar pašalintų pilietiškų žmonių turinį.

„Manipuliacija viešojoje erdvėje beveik niekada neprasideda nuo racionalios diskusijos ar politinių lozungų. Atakuojamas ne mūsų protas, o emocijos – algoritmai ir botų fermos kryptingai dirba tam, kad iššauktų baimę, pyktį ar neteisybės jausmą. Priešiškiems veikėjams nereikia, kad mes patikėtume jų tiesa – jiems visiškai užtenka, kad žmonės imtų nepasitikėti vieni kitais“, – pabrėžia D. Povilaitis.

Operacijai pataupė

Vertindamas pastarųjų dienų įvykius, kai dėl koordinuotų atakų vieno žinomo turinio kūrėjo turinys gausiai blokuojamas, D. Povilaitis pabrėžia, kad už šių procesų slypi konkretūs techniniai sprendimai ir platformų algoritmų spragos.

„Botų grupės koordinuotai raportuoja socialinio tinklo administracijai, kad žmogus neva užsiima apsimetėliška veikla. Kai tave atraportuoja didžiulis kiekis tariamų vartotojų, o botai slepiasi po skirtingais adresais, automatiniai algoritmai tokį aktyvumą užfiksuoja ir sureaguoja dar prieš įsijungiant gyvam moderatoriui – paskyra užblokuojama, o raportuoti įrašai neberodomi auditorijai“, – paaiškina ekspertas.

Pasak jo, viešojoje erdvėje matomos pasikartojančios komentarų klaidos leidžia manyti, kad šįkart atakų organizatoriai ieškojo pigiausio sprendimo.

„Surašyti tūkstantį skirtingų komentarų nėra paprasta, todėl neturint pažangių įrankių dažnai kartojama ta pati tekstų aibė. Šiandien matome, kaip dešimt skirtingų profilių parašo identišką komentarą – žmonės tai fiksuoja ir dalijasi. Akivaizdūs ir kiti požymiai: šabloniška kalba, lietuviškai komentuojantys profiliai su vietnamietiškomis pavardėmis ar stereotipiškai į lietuvius nepanašiomis nuotraukomis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galėjo būti pasirinktos pigesnės botų paslaugos, pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip Vietnamas“, – šypteli D. Povilaitis.

Kiekvienas įrenginys turi turėti unikalią skaitmeninę tapatybę (angl. fingerprint), todėl botų fermos IP adresus dažnai ima iš botnetų – namų maršrutizatorių, į kuriuos pavyko įsilaužti, ar svetimų kompiuterių tinklų. Tačiau, anot eksperto, pasirinkus ekonomiškesnį variantą, nukenčia kokybė, o veiklos pėdsakai tampa lengviau pastebimi.

„Nors trumpuoju laikotarpiu operacija galėjo pasirodyti sėkminga, kilęs didžiulis visuomenės ažiotažas rodo, kad ilguoju laikotarpiu tokį informacinį karą jo užsakovai greičiausiai pralaimi“, – sako D. Povilaitis.

Botams nepatinka Ukrainos rėmėjai

Analitikas ir dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis pastebi, kad Lietuva dažnai tampa erdve, kurioje priešiškos valstybės tikrina, kaip tam tikros taktikos veikia prieš Vakarų visuomenes. Kadangi Lietuva yra aktyvi Ukrainos rėmėja bei NATO ir ES narė, į šalį nukreiptos operacijos pasižymi itin aukštu koordinavimu.

„Lietuva yra tarsi informacinių operacijų bandymų poligonas. Botų aktyvumas pastebimai suintensyvėja, kai visuomenėje kyla susidomėjimas tam tikrais įvykiais, pavyzdžiui, rinkimais ar geopolitinėmis krizėmis. Šiuo metu ryškiausi naratyvai sukasi aplink Lietuvos paramą Ukrainai – bandoma įteigti, kad dėl to kenčia paprasti piliečiai. Taip pat nuolat menkinamas pasitikėjimas Vakarų institucijomis, teigiant, kad NATO ar ES nepajėgs apsaugoti Lietuvos“, – aiškina L. Andriukaitis.

Botai vis dažniau renkasi nišines, bet visuomenę skaldančias temas, tokias kaip diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono. Nors DI leidžia sugeneruoti vis tiksliau skambančias žinutes, koordinuotas ir staigus informacijos plitimas iš įtartinų paskyrų išduoda dirbtinai valdomas kampanijas.

Svarbiausia – atpažinti dezinformaciją

Ekspertai sutaria, kad svarbiausias žingsnis būtų stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, o tai galima pasiekti nuosekliu ir nuolatiniu visuomenės švietimu apie informacinių atakų požymius, kritinio mąstymo ugdymu ir medijų raštingumo skatinimu.

„Gerai informuota ir kritiškai mąstanti visuomenė yra geriausia apsauga nuo botų ir dezinformacijos poveikio ilgalaikėje perspektyvoje. Tai turėtų būti valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus kooperacija ilguoju laikotarpiu, įtraukiant švietimo sistemą, žiniasklaidą bei skatinant piliečių aktyvumą informacijos srityje. Trumpai tariant, esminis dalykas – medijų raštingumas“, – apibendrina L. Andriukaitis.

Ne visi botai – piktavaliai

Nors šiandieniame kontekste žodis „botas“ dažniausiai kelia neigiamas asociacijas, D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad patys savaime jie yra tik įrankis. Žodis „botas“ tėra žodžio „robotas“ santrumpa, o technologijų pasaulyje gausu ir vadinamųjų „gerųjų botų“.

„Botai būna ir gerieji, ir blogieji. Pavyzdžiui, visos paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“, „Bing“ ir kitos, remiasi botų funkcionalumu. Jie vaikšto po svetaines, surenka informaciją, ją indeksuoja ir pateikia jums kaip paieškos rezultatą. Taip pat robotai dirba prekyboje vertybiniais popieriais ar kriptovaliutomis, kur reikalinga žaibiška reakcija į pokyčius. Praktiškai visas mūsų gyvenimas dabar susijęs su jais – net ir jūsų namuose esantis siurblys-robotas tiesiog klauso jam duodamų komandų“, – primena D. Povilaitis.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138