Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais?

Infliacija – esminis veiksnys palūkanų pokyčiams

Nors ECB sprendimus dėl bazinių palūkanų lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, ekonomikos ciklo „temperatūra“, infliacija visgi išlieka svarbiausiu atskaitos tašku. Be to, infliacija, ypač jos sudedamosios dalys, didele dalimi atspindi euro zonos ekonomikos ciklo padėtį. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ECB itin daug dėmesio skiria euro zonos paslaugų kainų dinamikos analizei, kadangi ją labiausiai veikia darbo užmokesčio pokyčiai.

COVID-19 pandemijos pabaigoje euro zonos grynoji infliacija, neįskaitant maisto, energetikos, tabako ir alkoholio kainų, reikšmingai išaugo. Tam didelės įtakos turėjo pandemijos metu taikytos euro zonos ekonomikos skatinimo priemonės. Nors energetikos kainos į grynosios infliacijos rodiklį formaliai neįtraukiamos, jų šuolis Rusijai pradėjus karą Ukrainoje taip pat sustiprino kainų augimą.

Grynoji infliacija euro zonoje aukščiausią lygį pasiekė 2023 m. kovą – 5,7 proc., beveik tris kartus viršydama ECB nustatytą 2 proc. tikslą. Reaguodamas į tai, centrinis bankas pradėjo bazinių palūkanų didinimo ciklą. Piko metu jos pasiekė 4 proc., panašų lygį šiame cikle pasiekė ir 3 mėnesių EURIBOR.

Lėtėjant infliacijai ir silpnėjant euro zonos ekonomikos ciklui, ECB pradėjo atitinkamai mažinti ir bazines palūkanas. Jos, kaip ir anksčiau minėtas 3 mėnesių EURIBOR, galiausiai sumažėjo iki 2 proc. ir šiuo metu šiame lygyje stabilizavosi. Vis dėlto, nors bazinės palūkanos euro zonoje 2 proc. lygyje laikosi nuo 2025 m. birželio, infliacijos perspektyvos ir toliau išlieka esminiu veiksniu, lemsiančiu tolesnę jų dinamiką.

2 proc. prognozė – numatoma balandį

„Citadele“ banko sukurtas ekonometrinis modelis rodo, kad per artimiausius tris mėnesius euro zonos grynoji infliacija dar nežymiai sulėtės ir maksimaliai priartės prie 2 proc. ribos. Prognozuojame, kad 2026 m. vasarį ir kovą metinė grynoji infliacija sieks 2,1 proc., o balandį sulėtės iki lygiai 2 proc. Kitaip tariant, ECB nustatytas 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas.

Pastaruoju metu esminę įtaką euro zonos infliacijos lėtėjimui daro vėstanti regiono darbo rinka, ką aiškiai rodo aukšto dažnio darbo užmokesčio dinamikos rodikliai. Pavyzdžiui, portalo „Indeed“ duomenimis, 2026 m. sausį metinis atlyginimų augimas euro zonoje sulėtėjo iki 2,3 proc. Šiuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas yra grįžęs į 2021 m. pabaigos lygį, kai Europą dar buvo apėmusi COVID-19 pandemija.

Palyginimui, 2022 m. pabaigoje metinis atlyginimų augimas euro zonoje siekė 5,5 proc., tad nuo pasiekto piko jis sulėtėjo kiek daugiau nei du kartus. Kadangi euro zonos grynoji infliacija yra itin jautri darbo užmokesčio dinamikai, kitaip tariant – ekonomikos ciklui, darbo rinkos silpnėjimas turėjo tiesioginį poveikį ir kainų spaudimo mažėjimui. Padidėjus bazinėms palūkanoms ir sulėtėjus darbo rinkai, grynoji infliacija euro zonoje sugrįžo į labiau subalansuotą lygį.

Ekonomikos ciklas stabilizuojasi

Mūsų modelis rodo, kad jau balandį ECB tikslas pasiekti 2 proc. euro zonos infliacijos lygį bus visiškai pasiektas. Kaip tai paveiks EURIBOR? Kol kas modelis nerodo ryškesnio tolesnio infliacijos sulėtėjimo. Naujausi oficialūs 2026 m. sausio „Eurostat“ duomenys rodo, kad metinė grynoji infliacija euro zonoje siekė 2,2 proc. Kaip minėta, balandį ji, tikėtina, sumažės iki 2 proc.

Toks infliacijos lygis atitinka ECB tikslą ir sudaro prielaidas centriniam bankui išlaikyti esamą politikos kryptį – bazinių palūkanų dydį palikti 2 proc. lygyje ir artimiausiu metu jo nekeisti. Euro zonos ekonomikos ciklas palaipsniui stabilizuojasi, tad trumpuoju laikotarpiu sunku tikėtis spartesnio darbo užmokesčio augimo, o kartu – ir grynosios infliacijos sulėtėjimo.

Vertinant dabartines tendencijas, tikėtina, kad netrukus infliacija euro zonoje įsitvirtins ties 2 proc. riba, o tai tenkins ECB. Atitinkamai, prognozuojame, kad 2026 m. bazinės palūkanos euro zonoje išliks 2 proc. lygyje, ties 2 proc. riba svyruos ir EURIBOR.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė

• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.
• Seimo opozicijos įstatymo projektą: LRT depolitizuoti ir atskirti ūkio valdymą.
• Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros.
• Gydytoja ragina nesibaiminti menopauzės: stresas, mitai, efektyviausi sprendimai.
• Šalčiai tęsiasi ir keičia taisykles: kaip prižiūrimi miestai spaudžiant speigui?
• Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
• Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?
• DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
• Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins.
• ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti.
• Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai.
• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122