Tvarkotės garažą ar rūsį? Štai kaip tai padaryti atsakingai

Artėjant kalendoriniam pavasariui daugelis planuoja imtis generalinės tvarkos – kraustomi sandėliukai, garažai, rūsiai. Tačiau dalis gyventojų vis dar nežino arba pamiršta, kaip visiškai nemokamai ir svarbiausia - teisingai pasirūpinti nereikalingais savo buityje daiktais:

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

seni baldai, buitinė technika ar pavojingos atliekos kartais atsiduria mišrių atliekų konteineriuose arba paliekami šalia jų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) ekspertai pabrėžia, kad tokie neapgalvoti sprendimai gali pakenkti aplinkai, apsunkinti atliekų surinkimą ir didinti bendras atliekų tvarkymo išlaidas.

„Artėjanti pavasario pradžia – puikus metas atlaisvinti garažus, sandėliukus ar kitas patalpas bei paruošti jas naujam sezonui. Tačiau tvarkymasis turėtų baigtis ne tik tuštesne erdve, bet ir atsakingu sprendimu, kur keliaus nereikalingi mūsų buities daiktai. Kiekvienas baldas, buitinės technikos prietaisas ar pavojinga atlieka turi aiškų ir saugų tvarkymo būdą. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekos paliekamos prie bendrų konteinerių arba nuošalesnėse vietose, pakelėse ar net miškuose. Toks elgesys sukelia iššūkių aplinkosauginiu požiūriu, nepatogumų patiems gyventojams, apsunkina atliekų tvarkymo sistemą ir galiausiai didina atliekų tvarkymo kainas“, – sako VAATC strategijos ir komunikacijos vadovas Tadas Vasiliauskas bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip nereikalingais daiktais pasirūpinti tinkamai.

Pirmasis žingsnis – ne išmesti, o įvertinti

Susiruošus generaliniam patalpų tvarkymui, pirmasis žingsnis turėtų būti ne skubotas atsikratymas daiktais, o jų įvertinimas ir išrūšiavimas. Nesvarbu, ar ruošiatės remontui, kraustotės ar tiesiog darote sezoninę tvarką – svarbu aiškiai atskirti, kas gali būti perdirbta, kas dar tinkama perduoti kitiems, o kas jau turėtų būti išmesta.

Nusprendus kurie daiktai nebetinkami naudoti ir turi būti išmetami, svarbu aiškiai atskirti, kur ir kaip juos tvarkyti. Pakuotės turėtų keliauti į joms skirtus rūšiavimo konteinerius, o didesni daiktai – seni baldai, buitinė technika, įrankiai, elektronikos prietaisai ar talpos nuo tepalų – į konkretaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA), kur jos sutvarkomos saugiai ir nekenkiant aplinkai. Dar tinkama naudoti tekstilė gali būti nunešta į specialius konteinerius arba perduota antriniam naudojimui.

Atskirai verta paminėti, kad pavasarį taps itin aktualus naudotų padangų tvarkymo klausimas. Šiuo atveju ekspertai primena, kad naudoti netinkamas padangas galima palikti tolesniam jų sutvarkymui trijose vietose: servisuose, kurie montuoja padangas, parduotuvėse, kur jas perkame, arba jas galima pristatyti į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

„Kalbant bendrai, tvarkydamiesi žmonės dažnai atideda sprendimą, ką daryti su vienu ar kitu daiktu – jis tiesiog perkeliamas į kitą kampą ir paliekamas vėlesniam laikui. Taip per kelerius metus daiktų tik daugėja, o tvarka tampa laikina. Paprastas daiktų suskirstymas į kategorijas – reikalingus, retai naudojamus, tinkamus atiduoti ir visiškai nebetinkamus naudoti daiktus padeda aiškiai apsispręsti ir išvengti chaoso, kuris kitame etape gali virsti į neatsakingą elgesį su atliekomis“, – sako T.Vasiliauskas.

Pasak jo, aiškūs sprendimai dar tvarkantis - padeda ne tik greičiau atlaisvinti patalpas, bet ir užtikrina, kad atliekos ar daiktai - būtų nukreiptos ten, kur jos turi būti teisingai ir saugiai tvarkomos.

Tvarkytis atsakingai – nieko nekainuoja

VAATC taip pat primena, kad dalis sandėliuose ar garažuose esančių daiktų dar gali būti naudingi kitiems. Baldai, indai, žaislai, knygos ar veikianti buitinė technika nebūtinai turi atsidurti didelių atliekų aikštelės konteineriuose – juos galima perduoti kitiems, pasinaudojant daiktų mainų stotelėmis „DĖK’ui“, kurios veikia būtent Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Kitais pavadinimais, tačiau labai panašiu principu (naudotų, bet dar gerų daiktų dalinimosi) – veikia stotelės ir kituose Lietuvos regionuose.

„Mūsų stotelėse „DĖK’ui“ gyventojai gali nemokamai palikti tvarkingus ir veikiančius daiktus, o juos pasiimti gali kiekvienas, kam jų reikia. Tai paprastas būdas pratęsti daiktų gyvenimą, mažinti vartojimą ir atliekų kiekius“, – sako VAATC atstovas.

Tuo tarpu didelių gabaritų ar specifinės atliekos – seni nenaudojami baldai, nebeveikianti buitinė technika ar pavojingos buities atliekos – turėtų būti vežamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Būtent tokio tipo atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. DGASA aikštelėse jos priimamos ir sutvarkomos saugiai, o daugeliu atvejų – nemokamai, taikant nustatytus metinius kiekių limitus žmogui, kuriuos galima rasti internetinėje VAATC svetainėje.

Be to, verta pasidomėti ir savo savivaldybės teikiamomis nemokamomis paslaugomis. Kai kuriose savivaldybėse gyventojai gali nemokamai užsisakyti didelių gabaritų atliekų išvežimą tiesiai iš namų arba pasinaudoti tokių atliekų surinkimu, kai yra vykdomas surinkimas iš visų tam tikros vietos gyventojų – nurodytu laikotarpiu.

Pavyzdžiui, Vilniaus mieste tokį didesnių atliekų surinkimą tiesiai iš namų kartą per metus organizuoja Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) – tereikia iš anksto užsisakyti šią paslaugą savitarnoje. Išvežamos gali būti įvairios atliekos: stalai, spintos ar komodos, taip pat baterijos, akumuliatoriai, pasenę buities chemijos produktai, lakų, dažų, klijų ar tirpiklių likučiai.

Jei nėra galimybės pačiam pasirūpinti savo atliekomis ir jas pristatyti ten, kur jos bus sutvarkytos - visada svarbu prisiminti, kad tai galima perduoti daryti privatiems atliekų tvarkytojams, tačiau reikia įsitikinti, kad paslaugas jums suteiks legaliai veikiantys verslai, turintys teisę tvarkyti tam tikras atliekas – visa informacija yra pateikiama viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre https://www.gpais.eu/atvr-viesa-paieska

• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.
• Seimo opozicijos įstatymo projektą: LRT depolitizuoti ir atskirti ūkio valdymą.
• Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros.
• Gydytoja ragina nesibaiminti menopauzės: stresas, mitai, efektyviausi sprendimai.
• Šalčiai tęsiasi ir keičia taisykles: kaip prižiūrimi miestai spaudžiant speigui?
• Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
• Kokiais interneto ryšio mitais vis dar tikime?
• DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
• Šaltasis sezonas odai – tikras iššūkis: rekomenduojama priemonė nustebins.
• ESO pataria: kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti.
• Infliacija grįžta, o už padidėjusius mokesčius sumokės galutiniai vartotojai.
• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122