Viršvalandžiai: kada jie galimi ir ką svarbu žinoti darbuotojams?

Viršvalandžiai – viena dažniausių darbo organizavimo temų, ypač didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Kas laikoma viršvalandžiais?

Pagal Darbo kodekso 119 straipsnį viršvalandžiai – tai darbas, viršijantis nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą. Jie gali atsirasti dėl objektyvių darbo organizavimo aplinkybių ar papildomo darbo poreikio.

Per 7 dienas galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių (nebent darbuotojas raštu išreiškia sutikimą dirbti iki 12 valandų). Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, jei kolektyvinė sutartis nenustato kitaip. Taip pat būtina laikytis maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

„Viršvalandžiai nėra įprasta darbo organizavimo priemonė, jie galimi tik esant realiam poreikiui ir laikantis visų Darbo kodekso nustatytų ribojimų“, – pabrėžia kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kada sutikimas dėl viršvalandžių būtinas, o kada – ne?

VDI primena, kad viršvalandžiai galimi tik darbuotojui raštiškai sutikus, išskyrus Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Sutikimo nereikia, kai:

atliekami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų pasekmes;

būtina skubiai užbaigti darbą ar pašalinti gedimus, dėl kurių reikšminga dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba būtų sugadintos medžiagos, produktai ar įrenginiai;

viršvalandiniai darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.

Sutikimas gali būti pateikiamas įvairiomis rašytinėmis formomis – taip pat ir elektroniniu laišku ar trumpąja žinute, jeigu aiškiai identifikuojamas turinys, siuntėjas, pateikimo faktas ir laikas, be to, užtikrinama galimybė informaciją išsaugoti ir atkurti.

„Svarbiausia, kad sutikimas būtų konkretus ir pateikiamas tik esant konkrečiai viršvalandinio darbo situacijai, t. y. tik atsiradus faktiniam viršvalandžių poreikiui, nes iš anksto pasirašyti bendro pobūdžio ar neriboto galiojimo sutikimai neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – pažymi Š. Orlavičius.

Suminė darbo laiko apskaita: kada atsiranda viršvalandžiai?

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai gali atsirasti ne tik viršijus apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir konkrečiai dienai grafike nustatytą darbo trukmę.

Pavyzdžiui, jei darbuotojo grafike numatyta dirbti 6, tačiau faktiškai dirbama 8 valandas, papildomos 2 valandos laikomos viršvalandžiais. Tokiu atveju būtinas rašytinis darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, o darbas apmokamas didesniu tarifu einamąjį mėnesį (ne apskaitinio laikotarpio pabaigoje).

Be to, taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai gali susidaryti ir apskaitinio laikotarpio pabaigoje (dirbant pagal patvirtintą grafiką). Ar susiklostė viršvalandinis darbas, nustatoma palyginus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką su nustatyta darbo laiko trukme. Tokiais atvejais apmokėjimas atliekamas vadovaujantis Darbo kodekso 115 straipsnio 5 arba 6 dalimis.

„Darbdaviai turėtų itin atidžiai pildyti darbo laiko apskaitą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai grafike suplanuotas trumpesnis darbo laikas, tačiau darbdavio pavedimu dirbama ilgiau, ir tai nėra tinkamai apskaitoma, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Atkreiptinas dėmesys, kad iki darbo dienos darbovietėje pabaigos darbo laiko apskaitos dokumentuose privalo būti pažymėti viršvalandžiai.“

Švenčių dienų išvakarės: viena valanda trumpiau

Pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė turi būti sutrumpinama viena valanda.

Jei dėl darbo organizavimo ypatumų darbuotojas negali dirbti trumpiau, papildoma valanda laikoma viršvalandžiais. Tokiu atveju būtina gauti darbuotojo rašytinį sutikimą ir darbą apmokėti padidintu tarifu.

„Net ir švenčių išvakarėse taikomos bendrosios viršvalandžių taisyklės – būtinas konkretus, laisva valia išreikštas sutikimas ir tinkamas apmokėjimas“, – akcentuoja kancleris.

Viršvalandžiai negali tapti įprasta praktika

VDI atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai negali būti planuojami iš anksto kaip nuolatinė darbo organizavimo forma. Jei papildomos valandos tampa kasdiene praktika, tai gali rodyti netinkamą darbo planavimą ar darbuotojų trūkumą. Š. Orlavičius primena, kad darbdaviai turi organizuoti darbą taip, jog viršvalandžiai būtų išimtis, o ne taisyklė. Anot jo, darbuotojai turėtų žinoti, kad jų teisė atsisakyti dirbti viršvalandžius – išskyrus įstatyme numatytas išimtis – saugoma įstatymo.

Ką sako teismų praktika?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandžiais laikomas darbas, dirbamas viršijant nustatytą normą, darbdavio nurodymu ar su jo žinia, ir tik įstatymo numatytais atvejais arba darbuotojui sutikus.

Vien darbuotojo buvimas darbo vietoje ilgiau nei nustatyta savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jei tai vyksta be darbdavio nurodymo, žinios ar leidimo. Tačiau tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su darbo specifika, viršvalandžių nebuvo galima išvengti, toks darbas turi būti įtraukiamas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas Darbo kodekso nustatyta tvarka.

VDI ragina tiek darbdavius, tiek darbuotojus atsakingai vertinti viršvalandžių taikymą, užtikrinti skaidrią darbo laiko apskaitą ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138