Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų

Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje prognozuojama padidėjusi potvynių rizika – dalyje šalies regionų vandens lygis gali siekti vidutinį ar net aukštesnį lygį. Vanduo gali užlieti ne tik pievas ar kelius, bet ir namus, namų rūsius bei kiemus.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ atkreipia dėmesį, kad potvynių rizika pastebimai didėja – žala vis dažniau fiksuojama ir tose vietovėse, kur anksčiau potvyniai buvo reti.

Pasak „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, potvynio padariniai gyventojams neretai tampa dideliu finansiniu iššūkiu.

„Tvinstantis vanduo į patalpas gali patekti per labai trumpą laiką. Dažnai gyventojai įvertina tik matomą žalą – sugadintas grindis ar baldus, tačiau tikrasis nuostolių mastas paaiškėja vėliau. Vanduo gali pažeisti sienų konstrukcijas, šilumos izoliaciją, elektros instaliaciją, šildymo sistemas, buitinius prietaisus. Tokiais atvejais išlaidos gali išaugti dešimtimis tūkstančių eurų“, – sako V. Katilienė.

Žala pastato konstrukcijoms ir turtui

Anot ekspertės, didžiausi nuostoliai vandens yra padaromi pastato konstrukcijoms, esančioms žemiau ar ties grunto lygiu – rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, garažuose. Užliejus šias erdves gali būti pažeidžiami pamatai, grindų dangos, sandėliuojami daiktai, dokumentai, technika ar net automobiliai.

Papildomą riziką kelia ir tai, kad vanduo gali patekti per langų ar durų sandūras, ventiliacijos angas, lietaus nuotekų sistemas ar kanalizacijos tinklus. Rizika didesnė ir tiems gyventojams, kurių namai stovi šlaituose ar žemumose, kur formuojasi paviršinio vandens sankaupos.

Svarbu įvertinti ir tai, kad potvyniai neretai prasideda naktį ar savaitgalį, kai kylantis vandens lygis pastebimas pavėluotai. Laiku nesiėmus veiksmų, net ir nedidelis užliejimas gali virsti reikšmingais finansiniais nuostoliais bei sudėtingu ir ilgai trunkančiu remontu.

Potvynių rizika: ką svarbu įsivertinti

V.Katilienė pabrėžia, kad gyventojai turėtų įsivertinti, ar jų turtas patenka į padidintos potvynio rizikos teritoriją. Valstybės institucijos yra parengusios potvynių rizikos žemėlapius, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos taiko skirtingas parengties fazes – nuo nuolatinės stebėsenos iki aktyvaus reagavimo ar, esant poreikiui, evakuacijos.

„Potvynis yra draudžiamasis įvykis, kai jis yra staigus ir netikėtas. Todėl gyventojams svarbu ne tik įsivertinti riziką, bet ir konsultuotis su draudiku, kad būtų aišku, kokiomis sąlygomis turtas yra apsaugotas. Kuo daugiau aiškumo iš anksto, tuo mažiau netikėtumų ištikus nelaimei“, – teigia V. Katilienė.

Reikėtų imtis prevencijos

Anot „Gjensidige“ atstovės, dalies nuostolių galima išvengti jau dabar iš anksto pasirūpinus tinkamais sprendimais, kurie apsaugos ar bent sumažins vandens padaromus nuostolius.

Vandens nukreipimo sistema. Aplink pastatus rekomenduojama įrengti drenažo sistemas, leidžiančias lietaus ar potvynio vandenį efektyviai nukreipti toliau nuo pamatų. Tinkamai suprojektuotas ir reguliariai prižiūrimas drenažas mažina tikimybę, kad vanduo kaupsis prie pastato sienų ar prasiskverbs į rūsį.

Tinkama lietaus nuvedimo sistema. Būtina reguliariai valyti lietaus kanalizacijos sistemas. Užsikimšusi lietaus kanalizacija gali sutrikdyti sklandų vandens nutekėjimą ir padidinti riziką, jog vanduo pradės kauptis prie pastato konstrukcijų ar prasiskverbs į žemutines patalpas.

„Dažnu atveju žala atsiranda ne dėl potvynio masto, bet dėl sutrikusio vandens nutekėjimo. Užsikimšusi ar techniškai netvarkinga lietaus nuvedimo sistema neretai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios apsemiamas rūsys ar garažas“, – pabrėžia V. Katilienė.

Gyventojams, turintiems rūsius ar žemutines patalpas, rekomenduojama pasirūpinti papildomomis technologinėmis apsaugos priemonėmis.

Automatinės siurblinės sistemos. Rūsiuose ar kitose žemutinėse patalpose įrengti vandens siurbliai leidžia automatiškai pašalinti besikaupiantį vandenį ir sumažinti galimos žalos riziką.

Drėgmės jutikliai. Šios sistemos perspėja apie padidėjusį drėgmės ar vandens lygį dar ankstyvoje stadijoje. Laiku gautas signalas leidžia nedelsiant imtis prevencinių veiksmų ir išvengti didesnių nuostolių.

„Šiuolaikinės technologijos padeda užtikrinti operatyvų reagavimą. Net ir paprasti jutikliai gali padėti išvengti atvejų, kai apie užlietą rūsį sužinoma per vėlai – vandeniui jau pažeidus elektros instaliaciją ar apdailą“, – sako V. Katilienė.

Kaip elgtis prognozuojant potvynį

Prognozuojant potvynio grėsmę, svarbu nedelsiant imtis prevencinių apsaugos veiksmų.

Potvynių barjerai ir smėlio maišai. Laikinos ar nuolatinės vandens užtvaros gali apsaugoti duris, langus, garažo vartus ir kitus įėjimus. Tinkamai sukrauti smėlio maišai padeda nukreipti vandens srautus nuo pastato.

Elektros išjungimas. Esant užliejimo pavojui, rekomenduojama nedelsiant išjungti elektros tiekimą, kad būtų išvengta trumpojo jungimo ar gaisro.

Vertingų daiktų perkėlimas. Dokumentus, asmenines vertybes, buitinę techniką rekomenduojama perkelti į aukštesnius aukštus ar saugesnes vietas.

Automobilių apsauga. Transporto priemonių nereikėtų palikti žemose vietose ar požeminėse stovėjimo aikštelėse, jei prognozuojamas staigus vandens lygio kilimas.

Žmonių saugumas – svarbiausias prioritetas

Ekspertė pabrėžia, kad jokios materialinės vertybės nėra svarbesnės už žmonių saugumą.

„Stipriai pakilus vandens lygiui nerekomenduojama bristi ar važiuoti per apsemtas teritorijas – po vandeniu gali slėptis duobės, aštrūs daiktai ar pažeistos dangos. Taip pat kyla pavojus elektros įrenginiams ar infrastruktūrai. Jei situacija kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai, svarbiausia nedelsiant pasitraukti į saugią vietą ir pasirūpinti savimi bei artimaisiais“, – akcentuoja V. Katilienė.

Didėjanti potvynių rizika rodo, kad atsakingas pasiruošimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Tinkamai prižiūrimos inžinerinės sistemos ir iš anksto suplanuoti veiksmai gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių bei užtikrinti, kad stichija netaptų ilgalaikiu išbandymu visam namų ūkiui.

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136