Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai

Statistika rodo, kad darbuotojai, turintys dirbtinio intelekto (DI) įgūdžius, gali uždirbti iki 56 proc. daugiau lyginant su specialistais be šių kompetencijų. Technologijų apžvalgininkas ir turinio kūrėjas Lukas Keraitis pastebi, kad programavime jau dabar matoma tendencija –

Nuotraukos šaltinis: AI generated

vienas patyręs specialistas su DI įgūdžiais gali būti vertinamas labiau nei būrys jaunesniųjų šios pozicijos darbuotojų.

„Anksčiau klausimas, kad šis įrankis pakeis darbuotojus, atrodė abstraktus, bet dabar, ypač išpopuliarėjus agentiniams kodo generavimo įrankiams, jis tampa labai realus. Dėl to šiandien darbo rinkoje vertingiausiais specialistais tampa tie, kurie moka spręsti problemas, nebijo imtis neaiškių užduočių, eksperimentuoti su DI ir daryti tai, ko dar niekas nedarė“, – teigia L. Keraitis.

Geras laikas būti drąsiems

Dirbtiniam intelektui vis labiau įsitvirtinant darbo rinkoje, specialistams svarbu kryptingai ugdyti kelias esmines kompetencijas. Pasak L. Keraičio, pirmiausia reikia gilinti savo srities įgūdžius ir tapti ekspertu, nes tik jis gali suprasti, kada DI siūlo gerą sprendimą, o kada jo pateikta informacija yra neteisinga.

„Toliau reikėtų kryptingai auginti DI ir kitų skaitmeninių įrankių naudojimo įgūdžius, didinančius produktyvumą ir galiausiai nepamiršti bendrųjų kompetencijų – derybų, susitarimų, organizavimo, empatijos, gebėjimo dirbti su žmonėmis. Kuo daugiau darbų perima kompiuteris, tuo brangesnė tampa žmogiškoji darbo dalis“, – sako technologijų apžvalgininkas.

Viena dažniausių klaidų naudojant naujus įrankius – baimė eksperimentuoti, spaudyti, bandyti funkcijas, nors dažniausiai rizika yra minimali. L. Keraitis pabrėžia, kad šiandien geras laikas būti drąsiam ir greitai besikeičiančiam, o būti lėtam, saugiam ir vengiančiam pokyčių – nedėkinga pozicija tiek žmogui, tiek verslui.

„Atsargiau reikia žiūrėti į naujausius agentinius įrankius, kurie gali atlikti veiksmus įrenginyje, pasiekti sistemas ar paskyras. Bet naudojant „ChatGPT“ ar panašius įrankius, verta bandyti drąsiau ir mokytis per praktiką“, – pasakoja jis.

Kita dažna klaida, kurią daro dirbtinio intelekto vartotojai – prasta skaitmeninė higiena: netvarkingai rašomi klausimai, nestruktūruoti sakiniai be skyrybos, viskas metama į vieną pokalbį vietoj to, kad būtų kuriami atskiri pokalbiai skirtingoms temoms.

„Tvarkingas, aiškus rašymas ir struktūra tiesiogiai pagerina rezultatą. Geriausiai DI veikia tada, kai turi daug konteksto, detalių ir duomenis, su kuriais galima dirbti“, – priduria technologijų apžvalgininkas ir turinio kūrėjas.

Pagalba ruošiantis darbo pokalbiui

Augant dirbtinio intelekto svarbai, keičiasi ir studijų procesai. Remiantis statistika, net 92 proc. studentų nurodo, kad šiais įrankiais naudojasi mokydamiesi – ieško informacijos, struktūruoja mintis ar pasiruošia atsiskaitymams. Taip pat DI įrankiai gali padėti pasiruošti ir darbo pokalbiui.

„Šis įrankis gali užduoti kritinius klausimus, kurių galima tikėtis interviu metu, patikrinti žinias ir padėti sustiprinti argumentus. Be to, gali padėti paruošti stipresnį gyvenimo aprašymą (CV), tačiau kai kuriose srityse CV kaip formatas jau po truputį tampa atgyvena“, – kalba L. Keraitis.

Tiems, kurie nori praktiškai išbandyti DI įrankius studijų procese, apie juos daugiau L. Keraitis papasakos kovo 15 d. paskaitoje„Dirbtinis intelektas sau: kas naudinga dabar ir kaip tai padės karjerai?“. Joje bus aptariama, kaip šias technologijas galima panaudoti planuojant karjerą– tai ypač naudinga būsimiems magistrantūros studentams, pasirinkusiems Kauno technologijos universiteto (KTU) išankstinį priėmimą. Be to, iki balandžio 30 d. pasirinkus išankstinį priėmimą papildomai galima gauti 0,3 prie konkursinio balo ir 1000 Eur dalinei studijų kainai kompensuoti.

„Žmonės dažnai ieško stebuklingų mygtukų, kurie viską padarys už juos. Manau, kad su DI teks galvoti net daugiau, bet daugiau pavyks ir nuveikti. Didžiausia šių įrankių vertė yra ta, kad jie padeda geriau mąstyti ir intelektualiai pasistiebti“, – įsitikinęs L. Keraitis.

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140