A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj

Statistika rodo, kad net 54 proc. mirčių Lietuvoje lemia širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – šis procentas vienas aukščiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Tai reiškia, kad daugiau nei kas antra netektis mūsų šalyje susijusi su ligomis, kurių didelės dalies būtų galima išvengti, jei labiau rūpintumėmės savo širdies sveikata, o padidėjęs cholesterolis išlieka vienu svarbiausių, tačiau dažnai nepastebimų rizikos veiksnių. Nepaisant to, daugelis žmonių – ypač vyrai – vis dar vengia profilaktinių tyrimų ir apie padidėjusį cholesterolį sužino tik susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis. Apie tai kalba Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, kviečiantis reguliariai tikrintis kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.

„Žinau, kad šiais metais Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pradeda naują projektą, kurio tikslas skatinti krepšinio gerbėjus, sportininkus bei visą visuomenę daugiau dėmesio skirti širdies sveikatai. Pats kviečiu savo artimuosius ir pažįstamus pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolį. Kaip sporte svarbi disciplina, taip ir gyvenime svarbi profilaktika – reguliarūs tyrimai gali padėti išvengti rimtų širdies ligų“, – pažymėjo A. Sabonis.

Jo teigimu, visiems, ne tik sportininkams, bet ir aktyviai leidžiantiems laisvalaikį, labai svarbu pasirūpinti savimi ir artimaisiais.„Ypač tai svarbu vyrams, nes jie dažniau vengia profilaktinių patikrų ir į gydytojus kreipiasi per vėlai“, - pabrėžė A. Sabonis.

Svarbu ne tik profilaktika, bet ir inovacijos

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies centro profesorės Olivijos Dobilienės, tikrai labai svarbu nuolat aktyviai rūpintis savo sveikata – tikrinti cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir reguliariai vertinti širdies ligų riziką. Jos teigimu, daugelio infarktų ir insultų būtų galima išvengti, jei žmonės žinotų savo rizikos veiksnius ir juos laiku valdytų, tačiau labai svarbu, kad kardiologai savo pacientams galėtų taikyti inovatyviausius gydymo sprendimus.

„Lietuvoje pastaruoju metu vis aktyviau diskutuojama apie inovacijų diegimą sveikatos apsaugos sistemoje – ir tai rodo brandų požiūrį į pacientų poreikius bei ateities mediciną. Tai pozityvus ženklas, kad judame pažangos kryptimi. Šiuolaikiniai gydymo metodai ir inovatyvūs vaistai ne tik reikšmingai pagerina klinikinius rezultatus, bet ir suteikia pacientams galimybę gyventi ilgiau bei kokybiškiau, sumažinant ankstyvų komplikacijų, negalios ar pakartotinių hospitalizacijų riziką“, – teigia prof. O. Dobilienė.

Anot jos, kardiologų bendruomenė tikisi, kad jau šį mėnesį bus priimti reikalingi sprendimai, kurie sudarys sąlygas sunkiausiems kardiologiniams pacientams gauti moderniausią, inovatyviausiais mokslo pasiekimais grįstą gydymą. „Kiekvienas delsimo mėnuo reiškia prarastas galimybes išsaugoti gyvybes ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę“, – pabrėžia profesorė.

Kodėl svarbu kontroliuoti cholesterolį?

Pasak prof. O. Dobilienės, reguliarus cholesterolio kiekio tikrinimas padeda anksti nustatyti riziką ir užkirsti kelią aterosklerozei – procesui, kai cholesterolio plokštelės kaupiasi kraujagyslių sienelėse. „Tai gali lemti širdies priepuolį, insultą ir net mirtį, jei rizika nebus vertinama laiku bei prevencija pradėta savalaikiai. Todėl tikrintis turėtų visi suaugusieji nuo 20 metų, o turintiems rizikos veiksnių: paveldimumą, rūkymą, padidėjusį kraujospūdį ar cukrinį diabetą – dažniau nei kartą per kelerius metus“, - pabrėžė kardiologė.

Jos teigimu, blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteino (MTL) cholesterolis, kuris labiausiai atsakingas už aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą visose kraujagyslėse. Pacientams blogąjį cholesterolį siektina sumažinti individualiai, priklausomai nuo jų individuliai įvertinamos rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Klaidinga galvoti, kad laboratorinio MTL cholesterolio tyrimo „normos ribos“ atžymėtos lapelyje - yra to asmens siektina individuali cholesterolio vertė.

„Kalbant apie jauną asmenį, kuris yra sveikas ir neturi jokių rizikos veiksnių, jo siektinas MTL < 2,6 - 3 mmol/l. Jei yra vidutinė rizika, siektina MTL cholesterolį sumažinti < 1,8 mmol/l. Pacientų, priklausančių didelei rizikos grupei su daug rizikos veiksnių ir praeityje sirgusių miokardo infarktu, ar kuriems atliktas širdies kraujagyslių stentavimas ar širdies operacija, sergančių cukriniu diabetu, inkstų liga MTL cholesterolis turėtų būti ne didesnis nei 1,4 mmol/l. Kai MTL cholesterolį turime sumažinti 50 proc. ir daugiau, tai turime paaiškinti kad vien gyvensenos ir dietos pokyčių ar tiesiog papildų nepakaks. Tik kompleksinio poveikio priemonės leis pasiekti norimą rezultatą, t.y. dietos pokyčiai kartu su antilipidinių medikamentų deriniu“, - pažymėjo prof. O. Dobilienė.

Skaudi realybė Lietuvoje

„Statistika rodo, kad daug Lietuvos gyventojų, ypač vyrai, gyvena su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir nežino to, nes jie rečiau atlieka profilaktinius tyrimus. Lytis – vienas iš rizikos veiksnių, todėl labai svarbu keisti susiformavusius įpročius ir skatinti pasitikrinti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą kuri yra skirta 40 - 60 metų vyrams ir moterims“, – teigia prof. Olivija Dobilienė.

Deja, bet ir moterų mirtingumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka aukštas bei lenkiantis Europos šalių statistiką.

„Rizikos veiksniai: rūkymas, cukrinis diabetas, hipertenzija, psichosocialiniai veiksniai moteris žeidžia labiau, o širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika neretai būna labiau sudėtinga dėl mažiau tipinio klinikinio pasireiškimo. Todėl inovatyvus dislipidemijos gydymas, skiriant injekuojamus ir ilgai veikiančius, be šalutinio poveikio preparatus galėtų prisidėti prie esminių pokyčių širdies ir kraujagyslių ligų valdyme“, - reziumavo prof. O. Dobilienė.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138