Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens

„Vaikų linija“ pirmoji Lietuvoje gavo patikimo pranešėjo (angl. trusted flagger) statusą, kurio paslauga skirta vaikams. Tai reiškia, kad organizacijos pranešimai apie vaikų patiriamą neteisėtą turinį interneto platformose bus nagrinėjami prioritetine tvarka.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

„Vaikų linijos“ atstovai sako, kad naujasis statusas yra daugiau nei formalus sprendimas – tai reali galimybė greičiau reaguoti į situacijas, su kuriomis vaikai internete susiduria kasdien – nuo viešų įžeidinėjimų iki pavojingų internetinių veiklų.

„Šiandien matome labai aiškų pokytį – patyčios niekur nedingo, jos tiesiog persikėlė į internetą. Ir ten jos dažnai dar skaudesnės, nes yra viešos, nuolatinės ir sunkiai sustabdomos, o kartais net sunkiai atpažįstamos. Vaikas negali jų palikti išeidamas iš klasės – jos jį pasiekia bet kada, bet kur. Todėl mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė šiandien yra ne tik kalbėti apie saugumą, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis su tuo susiduria. Kai vaikas išdrįsta kreiptis pagalbos, jis turi būti išgirstas. Šis statusas leidžia mums ne tik išgirsti, bet ir veikti greičiau – perduoti informaciją platformoms taip, kad ji neliktų nepastebėta“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Patyčios, kurių nematome

Nors apie patyčias mokyklose jau išmokome kalbėti, elektroninės patyčios vis dar dažnai lieka nepastebėtos – tiek pačių vaikų, tiek suaugusiųjų.

„Iš pokalbių su vaikais pastebime, kad jie labai dažnai net patys nesuvokia, jog tai, ką jie patiria, yra patyčios internete. Jei mokykloje tai aiškiau atpažįstama – kažkas stumdo, tyčiojasi – tai internete viskas vyksta subtiliau. Patyčios čia gali būti nemalonūs komentarai, reakcijos, nuotraukų dalijimasis ar net ignoravimas. Tačiau šių patyčių poveikis kartais gali būti gerokai didesnis“, – sako dr. R. Povilaitis.

Pasak jo, svarbus vaidmuo tenka ir suaugusiųjų reakcijai: „Tėvai įprastai nori kuo greičiau apsaugoti vaiką – sužinoję apie patyčias internete, yra linkę uždrausti socialinius tinklus, atimti telefoną. Bet taip mes neišsprendžiame problemos, tik perkeliame ją kitur. Vaikai vis tiek yra internete – nepriklausomai nuo mūsų taisyklių ar draudimų ir oficialių amžiaus ribojimų. Klausimas – ar jie ten bus vieni, ar mūsų saugomi. Žinoma, kad negalėsime sustabdyti kiekvieno nemalonaus komentaro internete. Tai svarbu pripažinti bei įgarsinti. Bet mes galime padėti vaikui suprasti, kas vyksta, ką jis jaučia, kaip reaguoti ar nereaguoti, kur ieškoti pagalbos. Kartais svarbiausia – ne tik pašalinti turinį, bet ir padėti vaikui jį išgyventi“, – sako organizacijos vadovas.

Patikimas pranešėjas – kas tai?

Elektroninės patyčios tampa vis sudėtingesnės – jos gali vykti visą parą, greitai plinta ir pasiekia plačią auditoriją, o jų poveikis vaikui dažnai būna ilgalaikis. Europos Komisijos duomenimis, su elektroninėmis patyčiomis yra susidūręs maždaug kas šeštas paauglys, ir tai viena didžiausių priežasčių, dėl kurių vaikai kreipiasi pagalbos.

Būtent šiame kontekste svarbus tampa patikimo pranešėjo statusas, kurį „Vaikų linijai“ suteikė Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ryšių reguliavimo tarnyba pabrėžia, kad toks statusas suteikiamas organizacijoms, turinčioms kompetenciją atpažinti žalingą ar neteisėtą turinį ir veikti viešojo intereso labui. Ilgametę patirtį dirbant su vaikų emocine gerove sukaupusi „Vaikų linija“ šį statusą gavo būtent dėl savo ekspertinių žinių ir darbo su vaikais kasdienėse situacijose.

Jis reiškia, kad „Vaikų linijos“ signalai platformoms bus vertinami kaip patikimi ir nagrinėjami pirmiausia, o ne pasimes tarp tūkstančių kitų vartotojų pranešimų.

Nuo emocinės pagalbos iki realių veiksmų

Patikimo pranešėjo statusas leis „Vaikų linijai“ ne tik išklausyti, bet ir veikti.

Organizacija, gavusi vaikų ar jų artimųjų pranešimus, juos įvertins ir, nustačiusi galimus pažeidimus, perduos interneto platformoms. Šios spręs, ar turinys pažeidžia taisykles ar galiojančius įstatymus ir ar jis turi būti pašalintas.

„Vaikų linijos“ vaidmuo šiame procese – ne tik perduoti informaciją, bet ir padėti įvertinti situacijos kontekstą, galimą žalą vaikui bei užtikrinti, kad apie jautrias situacijas būtų pranešama atsakingai.

Vaikai ir suaugusieji dėl vaikų galės kreiptis patiriant elektronines patyčias, dėl viešų įžeidimų ar grasinimų, neapykantos kalbos, turinio, skatinančio savižudybę ar savęs žalojimą, smurto ar pavojingų internetinių iššūkių.

„Jau kuriame ir artimiausiu metu pristatysime vaikams aiškią pranešimų teikimo sistemą. Norime, kad vaikas, susidūręs su problema, žinotų – yra vieta, kur jis gali kreiptis, ir kažkas realiai sureaguos“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.

Prie šios iniciatyvos prisideda ir technologijų sektoriaus partneriai, akcentuojantys, kad vaikų saugumas internete yra bendras atsakomybės laukas.

„Tai, kas anksčiau vykdavo kieme, šiandien persikėlė į socialinius tinklus, kur vaikai leidžia didžiąją savo laiko dalį. Patyčios atrado vietą platformose, kur suaugusiems jas pastebėti darosi per sunku. Todėl saugus internetas – ne tik tėvų ar mokytojų, bet ir mūsų, šią erdvę kuriančio verslo, atsakomybė. Partnerystė su „Vaikų linija“ ir jų patikimo pranešėjo statusas mums labai svarbus, nes jis leis vaikams patiems daug greičiau pranešti apie piktavalius ir padės greičiau reaguoti į skaudinantį turinį. Technologijos turi stiprinti mūsų ryšius, o ne juos griauti. Darome vis daugiau, kad taip ir būtų“, – teigia Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuva“ vadovė.

Iniciatyvą remiančio „Tesonet Fondo“ vadovė Simona Laiconaitė pritaria:

„Technologijos kasdien tobulėja ir keičia mūsų pasaulį, atverdamos neribotas galimybes, kurių prieš kelerius metus net neįsivaizdavome. Tačiau kartu jos atneša ir naujus iššūkius vaikų saugumui. Viena iš „Tesonet“ fondo strateginių krypčių – atsparumo didinimas. Mes tikime, kad tikrasis atsparumas nėra vien gebėjimas ištverti sunkumus, bet ir drąsa bei žinojimas, kur kreiptis pagalbos, kai jos prireikia. Būtent šį žinojimą ir saugumo jausmą vaikams suteikia „Vaikų linija“. Todėl matome prasmę prisidėti prie jų misijos kurti palaikančią skaitmeninę erdvę, kad kiekvienas vaikas turėtų tvirtą užnugarį ir nesijaustų vienišas“.

Kaip pabrėžia „Vaikų linijos“ komanda, net ir atsirandant daugiau įrankių reaguoti į žalingą turinį, svarbiausia išlieka ne tik technologijos, o tai, kad vaikas neliktų vienas emociškai sudėtingose situacijose. Greitesnis turinio šalinimas gali sumažinti žalą, tačiau ne mažiau svarbu yra padėti vaikui suprasti savo patirtį, jausmus ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137