Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?

Šiuo metu Lietuvoje prasideda varliagyvių migracija. Varliagyvių kaimynystė labai naudinga žmogui, nors apie tai dažnai nesusimąstoma: šie gyvūnai yra itin svarbi visos ekosistemos dalis.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Nekalbant apie visiems turbūt gerai suvokiamą varliagyvių vaidmenį naikinant žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, tokius kaip mašalai, uodai, kiti kenkėjai, šie gyvūnai yra didesnės mitybos grandinės gamtoje dalis. Nykstant varliagyviams, nyksta ir kitos su jais susijusios, jais besimaitinančios rūšys.

Itin daug varliagyvių gyvybių nusineša migracija. Daliai šių gyvūnų šiemetinė migracija jau irgi baigėsi žūtimis keliuose: turbūt visi matė varlių ir rūpūžių „blynelių“ ant asfalto.

Nepelnytai manoma, kad išgelbėjus vieną varlę ar rupūžę niekas nepasikeis. Iš tiesų net vienas išgelbėtas varliagyvis jau yra ženklus laimėjimas: viena varliagyvio patelė, priklausomai nuo rūšies, pavasarį gali išneršti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Tad išsaugodami tą vieną varliagyvio patelę, mes atveriame galimybę išgyventi tūkstančiams šių gyvūnų.

Deja, varliagyvių gyvenimo sąlygos nuolat prastėja: dėl ūkinės veiklos, trąšų, pesticidų, kitokios taršos, natūralių sausrų, melioracijos ir kitų faktorių. Tačiau būtent varliagyvių migracija ir tai, kiek varlių bei rupūžių žūva mūsų keliuose, mes bent jau iš dalies galime kontroliuoti.

Kadangi varliagyviai Žemėje gyvena jau milijonus metų, o evoliucija vyksta labai lėtai, varlės bei rupūžės tikrai nepakeis savo migracijos kelių – tačiau mes, žmonės, galime apsaugoti mažuosius gyvūnus migracijos metu, o pasitelkę savivaldybes – net inicijuoti specialių pralaidų įrengimą ten, kur migracija intensyviausia ir varliagyvių žūva daugiausia.

Septyni argumentai saugoti varliagyvius

1. Padėti varliagyviams paprasta

Tai daug lėšų ir laiko nereikalaujantis užsiėmimas. Jei galite sustoti neblaškydami kitų eismo dalyvių ir pernešti varliagyvį per kelią, neškite jį į tą pusę, į kurią jis ėjo. Geriausia tai daryti su pirštinėmis, bet ir paėmus varlę ar rupūžę plikomis rankomis, tikrai nenutiks nieko bloga. Jei kažkur jau pastatyta apsauginė tvorelė, varliagyvius pernešti per kelią užtenka kelis kartus per dieną – tai galima daryti pasikeičiant, pamainomis.

2. Padėti varliagyviams įdomu

Daugelis prasilenkiame su varliagyviais – vieni jų bijo, kitų keliai tiesiog nesusikerta su šių gyvūnų takais. Pagalba varliagyviams migracijos metu leidžia truputį geriau pažinti šiuos gyvūnus, pamatyti jų skirtingumą ir – tegul ir savotišką, ne visiems suprantamą – grožį.

3. Ir vienas išgelbėtas varliagyvis reiškia labai daug

Darsyk: viena varliagyvių patelė, su jūsų pagalba sėkmingai pasiekusi nerštavietę, gali išneršti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kiaušinėlių. Jei vėliau sėkmingai išnerštų ir jūsų išgelbėtos patelės vaikai, per kelerius metus jūs savo draugams juokais jau galėtumėte prisistatyti varliagyvių milijonieriumi, o netrukus – ir milijardieriumi.

4. Varliagyvių kaimynystė naudinga žmogui

Varliagyviai naikina žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, šie gyvūnai yra labai svarbi visos ekosistemos dalis. Išsaugant daugiau varliagyvių, geresnės sąlygos sukuriamos ir kitoms gyvūnų rūšims.

5. Varliagyviai – vertingas aplinkos lakmusas

Varliagyviai yra itin jautrūs taršai, tad kasmet matydami varliagyvių savo aplinkoje, galime džiaugtis: mūsų gyvenamoji aplinka veikiausiai yra pakankamai švari. Tačiau riba tarp varliagyviams tinkamos ir nebetinkamos aplinkos gali būti labai trapi.

6. Pagalba varliagyviams padeda įveikti baimes

Geros žinios tiems, kurie bijo varlių ir rupūžių – „dozuota“ pažintis su šiais gyvūnais gali padėti įveikti ilgametes baimes. Kognityvinėje ir elgesio terapijoje kalbama apie ekspoziciją – dozuotą, palaipsnišką susidūrimą su baimės objektu, taip gydant pačią baimę. Pavasarinės talkos gelbstint migruojančias varles ir rupūžes gali tapti išsilaisvinimo iš savo baimių pradžia.

7. Bendruomeninė veikla daro žmones laimingus

Tyrimai rodo, kad savanoriškai veikdami drauge su kitais, dirbdami visuotiniam labui, mes išgyvename laimės jausmą. O gamtosauginės iniciatyvos juk ir yra veikimas visuotiniam labui. Galiausiai, jausmas apsaugojus gyvūnus nuo žūties yra neįkainojamas. Jis gali suteikti kur kas didesnę pilnatvę ir prasmės jausmą nei dar vienas įsigytas ir ne visada tikrai reikalingas daiktas. Varliagyvių apsaugos akcijos gali būti puiki proga tiek suaugusiems, tiek vaikams patirti, kad ne daiktai, o patirtys mus praturtina labiausiai.

Kur ieškoti daugiau informacijos?

Visi, norintys geriau pažinti šiuos gyvūnus ir daugiau sužinoti apie varliagyvių apsaugą bei būdus jiems padėti, kviečiami jungtis prie FB grupės Lietuvos herpetologų draugija.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137