Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto

Nuo 2 valandų iki 5 valandų per dieną – tiek vidutiniškai laiko prie ekranų praleidžia vaikai Europoje. Didelė dalis šio laiko skiriama ne tik mokslams, bet ir bendravimui bei pramogoms, o tai neretai atveria naujų rizikų – nuo perteklinio informacijos dalijimosi iki bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ar kenkėjiško turinio.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Išmaniųjų technologijų ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka – tėvams ar globėjams svarbu nustatyti ir kelias taisykles, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Vaikai internete elgiasi taip pat kaip realiame pasaulyje – bendrauja, žaidžia, ieško naujų patirčių. Skirtumas tas, kad internete pavojai dažnai yra mažiau akivaizdūs, bet ne mažiau realūs. Statistika rodo, kad Europoje maždaug kas šeštas vaikas patiria patyčias internete, o kas dešimtas yra susidūręs su įtartinu ar pavojingu suaugusiojo elgesiu. Todėl labai svarbu su vaikais apie tai kalbėtis ir iš anksto susitarti dėl aiškių taisyklių“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Pasak jos, norint užtikrinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, tėvams ar globėjams verta susitelkti į tris pagrindinius žingsnius.

Pirmas žingsnis – susitarti dėl elgesio internete

Prieš vaikui įteikiant pirmąjį išmanųjį telefoną ar leidžiant savarankiškai naršyti internete, svarbu aptarti pagrindines saugaus bendravimo internete taisykles. Vaikams lengviausia suprasti per gyvenimiškus pavyzdžius, todėl verta akcentuoti, kad internete galioja tos pačios taisyklės kaip ir kieme.

„Reikėtų aiškiai pasakyti, kad internete negalima dalintis asmenine informacija, pavyzdžiui, telefono numeriu ar gyvenamosios vietos duomenimis. Taip pat svarbu aptarti bendravimo kultūrą – kaip ir realiame gyvenime, čia netoleruojamas įžeidinėjimas ar patyčios“, – pabrėžia E. Staniulionė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į bendravimą su nepažįstamaisiais – vaikai turėtų žinoti, kad gavus įtartiną žinutę ar kvietimą internete reikėtų apie tai pranešti tėvams ar globėjams.

Antras žingsnis – pasirūpinti privatumu ir saugumu

Dauguma vaikų laiką leidžia socialiniuose tinkluose ar žaidimų platformose, tad ir čia būtina aptarti privatumo nustatymus ir saugaus bendravimo principus.

„Vien tik pasakyti „būk atsargus“ nepakanka – reikia kartu parodyti, kaip nustatyti privatumo parametrus, kas gali matyti vaiko turinį, kaip blokuoti nepageidaujamus kontaktus. Tai yra praktiniai įgūdžiai, kurių vaikai patys dažnai neišmoksta, kol jiems to neparodo“, – sako „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Ne mažiau svarbu ir technologinis saugumas. Vaikams svarbu paaiškinti, kad programėles reikėtų siųstis tik iš oficialių parduotuvių – „Google Play“ ar „App Store“. Taip pat būtina pakalbėti apie nuotolinių sukčių siunčiamas kenkėjiškas nuorodas ir kodėl negalima jų atidaryti.

„Net ir vienas neatsargus paspaudimas gali atverti kelią kenkėjiškoms programoms ar nuotoliniams sukčiams. Todėl svarbu ugdyti įprotį sustoti ir atsiklausti tėvų prieš atidarant nežinomas nuorodas“, – sako E. Staniulionė.

Trečias žingsnis – naudoti papildomas priemones ir išlikti įsitraukus

Net ir susitarus dėl taisyklių, vaikai jas kartais pamiršta, todėl tėvams verta pasitelkti ir technologinius sprendimus. Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai leidžia ne tik riboti turinį, bet ir stebėti naudojimosi laiką ar apsaugoti nuo netinkamų programėlių.

„Papildomos apsaugos priemonės vaikų telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose padeda sukurti saugesnę aplinką. Svarbiausia, tėvai turėtų nuolat domėtis, ką vaikas veikia internete, kokias platformas naudoja ir su kuo bendrauja. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo skaitmeniniu pasauliu, jis daug drąsiau dalijasi savo patirtimis ir problemomis“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė E. Staniulionė.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137