Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?

Paauglystėje išvaizda ir kūnas keičiasi greičiau, nei spėjama prie to priprasti. Tokie staigūs brendimo pokyčiai vaikams sukelia įvairių neigiamų jausmų ir išgyvenimų.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Apie tai kalbamės su Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidente ir lytinio ugdymo lektore projekte „Žemiau bambos“ Vilte Vaitkiene bei Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoju Pauliumi Narušiu.

Kodėl svarbu kalbėti?

„Žemiau bambos“ projekte lytinio ugdymo pamokas įvairaus amžiaus vaikams vedanti lektorė V.Vaitkienė teigia, kad atvirai kalbėti su įvairaus amžiaus vaikais svarbu nuo mažų dienų.

„Atviras pokalbis apie lytiškumą padeda paaugliams saugiai ir užtikrintai pereiti dažnai tikrai nelengvą brendimo laikotarpį, sumažina klaidingos informacijos riziką ir stiprina psichologinę jauno žmogaus sveikatą“, – sako Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidentė ir lytinio ugdymo lektorė projekte „Žemiau bambos“ Viltė Vaitkienė.

Gydytoja rezidentė teigia, kad svarbu suteikti amžiui aktualią ir patikimą informaciją, būti tuo vadinamuoju saugiu suaugusiuoju vaiko ar paauglio gyvenime: „Atviras pokalbis apie lytinę sveikatą kuria pasitikėjimą. Normalu, kad kiekvienas žmogus turi klausimų apie jo kūne vykstančius procesus, todėl dažnai vengdami vadinamųjų nepatogių temų galime pastūmėti jaunus žmones ieškoti netikslios bei iškreiptos informacijos internete.“

V.Vaitkienė pažymi, kad ypač svarbu akcentuoti asmenines ribas bei saugumą, pateikiant paprastų pavyzdžių, kaip tas ribas galima nubrėžti. Nuo pat mažų dienų tikslinga paaiškinti, kad artumas, ypač fizinis, negali egzistuoti be sutikimo. Gyvenime sutinkame įvairių žmonių, tiek suaugusių, tiek bendraamžių, tad jei kito žmogaus žodžiai ar elgesys verčia jaustis nemaloniai, būtina tai pasakyti.

Lytiškumo lektorė priduria, kad padėdami paaugliui suvokti savo bei priešingos lyties anatomiją, kūno pokyčius, mažiname jaunų žmonių baimes, padedame gyvenime jiems jaustis užtikrintesniems. Įvairūs praktiniai pavyzdžiai, kaip elgtis netikėtose situacijose (tarkime, netikėtai užklupus mėnesinėmis mokykloje ar per ekskursijas) leidžia paaugliui pasijusti saugiau.

Kauno klinikų gydytoja rezidentė akcentuoja, kad kalbėti apie savo kūną reikia nuo pat mažumės, trumpais ir aiškiai, suprantamais sakiniais. Pradėti nuo asmeninių vietų, pagarbos savo ir kito kūnui. Vėliau aptarti kūno pokyčius skirtingais brendimo etapais (lytinių organų higieną bei anatomiją, nemalonų prakaito kvapą, mėnesines, poliucijas, aknę), pateikti pavyzdžių, kaip sau padėti tokiais atvejais.

„Taip kuriame pasitikėjimą, todėl galime tikėtis, kad kilus klausimui paauglys nejaus gėdos kreiptis pagalbos. Paaugliai mėgsta lygintis tarpusavyje, tačiau svarbu suprasti, kad visi bręsta skirtingu greičiu ir metu“, – sako pašnekovė.

Mokytojas: apie lytiškumą reikia kalbėtis drąsiai

Su ja sutinka Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas P.Narušis, kuris su lytiškumo temomis mokykloje susiduria dėstydamas biologiją ir gyvenimo įgūdžių programą. Jis teigia, kad apie lytiškumą kalbėtis reikia drąsiai, pripažindamas, jog daugeliui paauglių tai yra nepatogi tema, apie kurią per mažai šnekama.

Mokytojas pastebi, kad daugelis paauglių yra nedrąsūs ir į lytiškumo temą pamokų metu reaguoja įvairiai. Jie neretai susigėsta net kalbėdami apie paprasčiausią žmogaus kūno biologiją. Tiesa, P.Narušis tiki, kad nėra tokių temų, apie kurias nebūtų galima kalbėti, tik reikia parinkti žodžius, kurie tiktų tam tikro amžiaus vaikams. Su vyresnio mokyklinio amžiaus moksleiviais rekomenduojama kalbėtis apie lytiškai plintančias ligas, nėštumą ir kitus opius dalykus.

„Normalu, kad šnekėti sunku, nes nekalbame apie tai kaip apie politiką ar maisto gaminimą. Tai nėra kasdienė tema. Visgi tai yra intymus gyvenimas. Vienos temos yra jautresnės nei kitos. Apie romantinius santykius galima kalbėti įvairiais kampais, nesvarbu, kad kam nors tokios temos kelia juoką ar gėdos jausmą“, – akcentuoja P.Narušis.

„Svarbu apie tai kalbėti, nes žinojimas didina saugumą. Tai yra seksualinės prievartos, net lytiškai plintančių ligų prevencija“, – pabrėžia P. Narušis, pridurdamas, kad mokytojai stengiasi suteikti žinių, kad žmonės savo gyvenime galėtų priimti sprendimus.

Neturėtume lygintis tarpusavyje

Paklausta, kaip užauginti vaiką, turintį sveiką požiūrį į savo kūną, V.Vaitkienė teigia, kad į šį klausimą negalima atsakyti trumpai. Ji įsitikinusi, kad pirmiausia kiekvienam žmogui sveika pamilti save. Vaikai ir paaugliai mokosi, imdami pavyzdį iš mūsų. Visi žmonės yra skirtingi charakteriu, pomėgiais ir kūno savybėmis, todėl neturėtume lygintis tarpusavyje ar kritikuoti kitus.

„Gyvename socialinių medijų laikais, kada paaugliai turi neribotą prieigą prie interneto ir ten matomų vaizdų, su jais tapatinasi, todėl svarbu akcentuoti, kad visi kūnai skirtingi – ir tai yra gerai“, – pabrėžia gydytoja rezidentė.

P.Narušis taip pat neabejoja, kad vaikams lytinio brendimo laikotarpiu gali kilti įvairių klausimų apie savo kūną.

„Paauglystėje dažniausiai kyla klausimų apie tai, ar kas nors yra normalu, pavyzdžiui, kas vyksta mėnesinių metu, vaikinams – apie pirmąsias poliucijas, rytinę erekciją. Jaunuoliai teiraujasi, koks yra normalus lytinių organų dydis arba kada normalu pradėti lytinius santykius, – dėsto Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas Paulius Narušis. – Paaugliai tiesiog nori būti tikri, ar su jais viskas gerai, kad jie yra sveiki.“

Lytinė orientacija brendimo laikotarpiu

Lytinė orientacija – dar viena, paaugliams įdomi tema. Ar ji gali pasikeisti brendimo laikotarpiu? Pasak P.Narušio, į šį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti. „Kažin, ar kas nors yra į jį tiksliai atsakęs“, – svarsto jis. Priimta manyti, kad dažniausiai potraukis vienai ar kitai lyčiai yra įgimtas. Tačiau pagal kitą teoriją gali būti visokiausių svyravimų. Kita vertus, mokytojas nemano, kad noras viską išbandyti reiškia orientacijos pasikeitimą.

P.Narušiui patinka teorija, kuri teigia, kad mes nesame 100 proc. vienos orientacijos. Tai galbūt ir lemia, kad paauglystėje kyla noras viską išbandyti. „Aš dažniausiai sakau, kad tai normalu. Mano nuomone, nereikia nei savęs gąsdinti, nei bijoti apie tai kalbėti. Nėra taip, kad paauglystėje kas nors radikaliai pasikeistų“, – pažymi gyvenimo įgūdžių programos mokytojas.

Ankstyvas ar vėlyvas brendimas

Mokytojas įsitikinęs, kad išmokti priimti kūno pokyčius galima tik apie juos kalbantis. Svarbu apie tai šnekėtis ir šeimoje, ir per pamokas mokykloje. Pokyčiai priimami pateikiant patikimą informaciją. Patikinant, kad kas nors nėra taip blogai kaip kartais gali pasirodyti.

„Dažniausiai mes nežinome intymių dalykų, kurie vyksta su draugais, kaip jie bręsta. Tai nėra akivaizdžiai matoma, išskyrus tai, jog galbūt kam nors pradeda anksčiau želti barzda arba kas nors staiga gerokai ūgteli“, – pastebi P.Narušis ir pataria kalbantis su paaugliais atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi mūsų visų genetika, kad paveldime skirtingus dalykus ir pan. Tarkime, sportininkams antriniai lytiniai požymiai pasirodo anksčiau. Galų gale, svarbu pasakyti paaugliui, kuris dėl ko nors abejoja, kad jis visada gali kreiptis į specialistą. Pastarasis apžiūrės ir paklaus visai kitų dalykų nei draugai ar mokytojas. „Per pamoką negalime skirti individualaus dėmesio kiekvienam mokiniui ir išsklaidyti kiekvieno iš jų abejonės“, – apgailestauja P.Narušis.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137