II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas

II pakopos pensijų fonduose sukauptos santaupos įsiliejo į Lietuvos gyventojų sąskaitas. Efektas pastebėtas iškart – išaugęs vartojimas ir pagausėję pirkiniai. Tačiau kartu jau stebimi ir vidutinių sumų, kurias žmonės skiria investicijoms bei taupymui, pokyčiai, rodo SEB banko Lietuvoje duomenys.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Be to, analizė atskleidžia, kad vyrų investiciniai užmojai – gerokai platesni negu moterų.

„Pirmosios pinigų judėjimo tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad dalis lietuvių buvo iš anksto suplanavę, kam skirs atgautas lėšas ar kur jas įdarbins“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.

Viena iš ryškiausių tendencijų banko ekspertė įvardija pastebimai išaugusią vidutinę investavimo sumą. Balandžio 14 dienos duomenimis, SEB banko klientai vyrai vidutinę investicijų sumą padidino nuo 17,7 tūkst. eurų iki 30,6 tūkst. eurų – tai yra apie 73 procentais. Palyginti, moterys savo investicijas padidino nuo 12,6 tūkst. eurų iki 18,1 tūkst. eurų, arba apie 44 proc. Taigi, iki šiol vidutinė investuotų pinigų suma skyrėsi 5,1 tūkst. eurų, o dabar susiformavo jau 12,5 tūkst. eurų atotrūkis investuojančių vyrų naudai.

SEB banko atstovė atkreipia dėmesį, kad investicijų atžvilgiu vyrų ir moterų skirtumai yra kur kas didesni negu lyginant vidutines einamosiose sąskaitose esančias pinigų sumas. Antai, lėšų likutis moterų einamosiose sąskaitose vidutiniškai pagausėjo beveik 1 000 eurų – iki daugiau negu 6,7 tūkst. eurų, o vyrų sąskaitose likutis vidutiniškai paaugo apie 1 100 eurų – iki beveik 7,3 tūkst. eurų.

Tuo tarpu, terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių sąskaitose laikomos vidutinės sumos reikšmingai nepasikeitė. Visgi kaupiamojo indėlio, kuriame laikomos lėšos yra likvidžios, vidutinė suma tiek moterų, tiek vyrų padidėjo apie 500 eurų, kas rodo, kad vis didesnė dalis gyventojų atranda šį pinigų įdarbinimo būdą. Kaupiamasis indėlis šiandien turėtų būti itin aktualus tiems gyventojams, kurie dar nėra suplanavę, kaip ketina panaudoti iš antrosios pensijų pakopos atgautas lėšas.
Investuojančiųjų gretos per metus pagausėjo

Išvadą, kad Lietuvos vyrų ir moterų investavimo įpročiai reikšmingai skiriasi, neseniai patvirtino ir SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Jo duomenimis, į vertybinius popierius investuojančių moterų yra apie ketvirtadaliu mažiau negu vyrų.

K. Ruseckienė skaičiuoja, kad viso investuotojais save šiemet gali laikyti 20 proc. daugiau banko klientų, lyginant su pernai. „Priežastys gali būti kelios, bet pirmiausia – gerėjanti finansinė padėtis, taip pat – patogūs ir lengvai prieinami investavimo instrumentai, atveriantys galimybių investuoti net ir labai mažas pinigų sumas“, – dalijasi SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė. Taip pat ji pabrėžia, kad investavimas labiausiai domina jaunosios kartos gyventojus, kurių įsitraukimas lemia, jog bendras Lietuvos gyventojų požiūris į investavimą pastebimai keičiasi.

SEB banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad, į vertybinius popierius – akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ar biržoje prekiaujamus fondus (ETF) – investuoja 29 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.

Anot K. Ruseckienės, vyrų ir moterų finansinė starto pozicija yra panaši, tačiau vyrai dažniau nusprendžia „įdarbinti“ lėšas investuodami. Šią išvadą palaiko ir faktas, jog investavimui klientai vyrai vidutiniškai skiria didesnę pinigų sumą negu moterys.
Finansinės pagalvės – pakankamai storos

Apžvelgdama klientų taupymo statistiką, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė K. Ruseckienė pastebi, kad per metus reikšmingai paaugo kaupiamuosiuose indėliuose laikomų pinigų sumos. Šių metų vasarį vidutinė šiuose indėliuose laikoma lėšų suma buvo beveik 16 proc. didesnė negu su 2025 metų vasario mėnesį, kai terminuotose indėliuose išliko panaši.

SEB banko sąskaitose laikoma vidutinė suma šiemet taip pat yra didesnė (11,7 proc.) negu pernai, tad ekspertė daro išvadą, kad dalis lėšų lieka visiškai neįdarbintos ir laikomos sąskaitose, nenukreipiant jų į taupymo ar investavimo sprendimus.

„Paprastai daugiausia žmonių Lietuvoje nurodo, kad saugiai jaučiasi sukaupę daugiau negu 10 tūkst. eurų santaupų. Atsižvelgiant į tai, vyrai turėtų jaustis saugiau, nes jų vidutinė kaupiamojo indėlio suma siekia 14 tūkst. eurų, kai moterų – apie 10 tūkst. eurų. Tačiau sprendimą investuoti lemia ne vien tvirtas finansinis pagrindas“, – dėsto K. Ruseckienė ir atkreipia dėmesį, kad moterys kur kas dažniau negu vyrai apklausose nurodo, kad nuo investavimo jas stabdo žinių stygius. Maždaug 17 proc. moterų teigia, jog nežino, nuo ko pradėti. Palyginti, ši kliūtis nuo investavimo atgraso 11 proc. vyrų.

Be to, tyrimo duomenimis, vyrai pozityviau vertina savo finansines perspektyvas artimiausioje ateityje – 31 proc. pažymi įsitikinę, kad per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės iki 10 procentų. Taip manančių moterų buvo mažiau – 24 procentai.

Anot K. Ruseckienės, tyrimo atskleisti skirtumai leidžia manyti, kad moteris dažniau stabdo ne objektyvi finansinė situacija, o didesnis atsargumas ir mažesnis pasitikėjimas savo žiniomis. „Lietuvoje matome pozityvius pokyčius, kai vis daugiau klientų nusprendžia investuoti. Tačiau ir toliau svarbu kalbėti apie finansų valdymo ir investavimo įpročių svarbą tiek vyrų, tiek moterų ateičiai, finansinei nepriklausomybei bei gerovei“, – teigia SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.

Kalbama, kad blogai kai žmonės atsiima iš II pensijų pakopos pinigus.

Žinoma, kad blogai. Tik niekas nesigilina kodėl tik tiek šioje pakopoje žmogus sukaupė. Jei žmogus kaupti pradėjo nuo tada, kai tik atsirado ši sistema ir visą laiką maksimaliai kaupdamas įskaitant ir maksimalią valstybės priemoką iki pat pensijos be jokių stabdymų sukaupė tik 6 % išmoką bendroje pensijos sumoje, tai reiškia didžiulę pensijų fondo problemą.

Pensijų fondas (beje, priklausantis vienam iš bankų, kurie net kviečia klientus pasimokyti kaip reikia investuoti pinigus) pats nesugebėjo tinkamai investuoti gautų lėšų, atskaičiuodavo aptarnavimo mokestį. Jis elgėsi kaip labai prastas ir savanaudis verslininkas. Rezultato nėra ir dėl to dauguma piliečių nori atsiimti pinigus.

Bet kodėl niekas nekalba apie valdžios atsakomybę už tokią prastą pensijų fondų veiklą ir tokius rezultatus? Kodėl nebuvo ir nėra elementarios kontrolės ir reguliavimo? Ei, Vyriausybe, kur Jūs? Dabar kalbama, kad likusiems kaupti gal reikia nuimti valstybės paskatą. Taip valdžia žodžiais ir tolesniu neveikimu gali galutinai sugriauti ir tai kas dar liko iš neprižiūrimos II pakopos pensijų sistemos.

Tingisi dirbti? Taip paprasčiau. Bet mes valdžią renkame ne tik pasisėdėjimui minkštose kėdėse. Gal pradėkite dirbti ir šioje srityje!

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137