Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę – nuo dažnesnio bendravimo su artimaisiais iki didesnio savarankiškumo gyvenimiškose situacijose.

Skaitmeninė atskirtis mažėja

Remiantis Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, apie 80 proc. 55–64 metų Lietuvos gyventojų naudojasi internetu, o 65–74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekia kiek daugiau nei pusę. Išmaniųjų telefonų naudojimas tarp senjorų taip pat gan paplitęs – jais reguliariai naudojasi maždaug trečdalis garbingo amžiaus žmonių.

Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, šie skaičiai atskleidžia dvi tendencijas.

„Viena vertus, skaitmeninė atskirtis vis dar egzistuoja. Kita vertus, ji sparčiai mažėja – vis daugiau senjorų įžengia į skaitmeninę erdvę, o pradėję naudotis technologijomis, gana greitai įgyja naujų įgūdžių. Kai šie įgūdžiai pritaikomi kasdienybėje – nuo bendravimo iki kasdienių paslaugų naudojimo, technologijos ilgainiui tampa ne iššūkiu, o įrankiu, stiprinančiu vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą“, – teigia ji.

Įžvelgia didelę naudą

Vyresniame amžiuje socialiniai ryšiai neišvengiamai keičia pobūdį: bendravimas retėja, įgyja vis daugiau struktūros, o spontaniški susitikimai palaipsniui užleidžia vietą iš anksto suplanuotiems pasimatymams.

Būtent čia išmaniosios technologijos įgyja svarbų vaidmenį – skaitmeniniai įrankiai tampa tiltu, leidžiančiu išlaikyti gyvą, kasdienį ryšį su artimaisiais net tada, kai fiziniai susitikimai tampa vis retesni.

„Vietoje vieno ilgesnio pokalbio per savaitę ar kelias, vis dažniau atsiranda trumpi, bet dažni kontaktai: pasidalinta akimirka, greita reakcija ar paprastas „kaip sekasi“. Tokios interakcijos kuria nuolatinio buvimo kartu jausmą, kuris ypač svarbus tiems, kurių fizinis socialinis ratas yra susiaurėjęs“, – sako E. Tamelytė.

Būtent dėl to, anot specialistės, augantis technologijų naudojimas tarp senjorų neturėtų būti vertinamas vienareikšmiškai neigiamai – dažnu atveju tai yra mažesnės vienatvės ir didesnio socialinio įsitraukimo ženklas.

„Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonių motyvacija naudotis technologijomis yra didesnė, nei kartais manoma, tačiau ją greitai gali nuslopinti neigiama patirtis. Jei įrenginys atrodo sudėtingas, neaiškus ar nepatikimas, atsiranda nusivylimas ir prarandamas pasitikėjimas savo jėgomis. Tuo tarpu aiškus ekranas, sklandus veikimas ir intuityvi sąsaja leidžia technologiją paversti kasdieniu įrankiu, o ne iššūkiu“, – sako ji.

Dažna klaida, apsunkinanti naudojimąsi technologijomis

Lietuvoje vis dar įprasta vyresniems šeimos nariams perduoti senesnius, jau naudotus išmaniuosius telefonus. Nors toks sprendimas atrodo praktiškas ir ekonomiškas, realybėje jis neretai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl senjorai nusivilia technologijomis dar nė nespėję jų įsisavinti.

„Iš rankų į rankas perleisti įrenginiai dažnai neatitinka elementarių patogaus naudojimosi lūkesčių – jie veikia lėčiau, jų baterija greitai išsikrauna, o ekranai būna mažesni ir sunkiau įskaitomi. Be to, tokie telefonai neretai būna apkrauti nereikalingomis funkcijomis, kurios apsunkina pirmuosius žingsnius. Tokia patirtis gali tik sustiprinti vyresnių žmonių įsitikinimą, kad išmaniosios technologijos yra sudėtingos ir nereikalingos“, – sako E. Tamelytė.

Pasak jos, svarbiausias kriterijus renkantis įrenginį vyresniam žmogui nėra jo kaina ar naujumas, o tai, kiek jis pritaikytas kasdieniam naudojimui.

„Tokie aspektai kaip didesnis, aiškus ekranas, paprasta ir nuosekli navigacija bei patikima baterija gali iš esmės pakeisti patirtį. Be to, čia ne mažiau svarbus ir šeimos vaidmuo – skiriant šiek tiek laiko parodyti, paaiškinti ir padrąsinti, technologijos itin greitai gali tapti natūralia vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės dalimi“, – pabrėžia ji.

Paprastas ir intuityvus naudojimas

E. Tamelytė pabrėžia, kad naujas išmanusis telefonas nebūtinai turi būti pats pažangiausias ar brangiausias – ypač kalbant apie vyresnio amžiaus vartotojus. Kur kas svarbiau, kad jis būtų lengvai naudojamas ir pritaikytas kasdieniams poreikiams. Tokiu principu sukurti „Samsung Galaxy A57 5G“ ir „Galaxy A37 5G“ – vidutinės klasės išmanieji telefonai, kuriuose sudėtingos technologijos veikia „fone“, o vartotojui nereikia papildomai mokytis ar gilintis į jų veikimą.

Tai ypač svarbu kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, naudojantis šiais įrenginiais ir norint sužinoti daugiau apie matomą objektą, nebereikia galvoti, kaip jį apibūdinti ar kur ieškoti informacijos – pakanka objektą apibraukti ekrane, ir informacija pateikiama iš karto.

Ne mažiau svarbus ir bendravimo paprastumas. Telefonai leidžia žinutes ne tik rašyti, bet ir diktuoti balsu – o ištarti žodžiai akimirksniu paverčiami tekstu. Taip bendravimas tampa prieinamesnis net tiems, kuriems gali būti sudėtinga naudotis klaviatūra.

„Šiandien dirbtinio intelekto pagalba galime įrenginius kurti taip, kad jie prisitaikytų prie žmogaus, o ne žmogus prie jų. Mūsų tikslas – kad technologijos būtų kuo paprastesnės, intuityvios ir lengvai suprantamos kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties“, – sako E. Tamelytė.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137