Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?

Skaitmeniniai produktai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Ryte tikriname orų programėles, darbe naudojamės debesų paslaugomis, vakare žiūrime filmus ar rašome žinutes. Vis dažniau šiuose kasdieniuose veiksmuose „užkulisiuose“ veikia ir dirbtinis intelektas (DI).

Nuotraukos šaltinis: AI generated

2022 m. pabaigoje visuomenei tapusi laisvai prieinama, ši technologija paskatino precedento neturintį DI sprendimų populiarumo augimą. Nuo tada dirbtinio intelekto naudojimas iš nišinės technologijos tapo masiniu reiškiniu. Kartu su patogumu ir efektyvumu ėmė ryškėti ir kita pusė – augantys energijos, vandens bei gamtos išteklių poreikiai.

Tad ar kada nors susimąstėme, jog kiekviena skaitmeninė užklausa palieka realų – nors nematomą – pėdsaką aplinkoje? Apie tai daugiau Tarptautinės Motinos Žemės dienos proga (balandžio 22 d.) pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro mokslininkė doc. dr. Rūta Mikučionienė.

Per metus elektros išnaudoja tiek, kiek septynios Lietuvos

Tarptautinė energetikos agentūra pastebi, kad vien 2024 m. dirbtinio intelekto sistemos sudarė apie 15 proc. bendro duomenų centrų elektros energijos poreikio (maždaug 70 teravatvalandžių (TWh), o kiti tyrimai rodo, jog metų pabaigoje ši dalis galėjo išaugti iki 20 proc., arba apie 90 TWh per metus. Palyginimui, visoje Lietuvoje per metus sunaudojama apie 12 TWh elektros, taigi, jau šiandien DI sistemoms aprūpinti sunaudojama tiek elektros, kiek jos sunaudotų septynios Lietuvos.

Bendrai duomenų centrams pasaulyje, sparčiai augant dirbtinio intelekto sprendimų ir skaitmeninio turinio naudojimui, elektros energijos poreikis didėja itin greitai. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) parengtos prognozės, grindžiamos baziniu scenarijumi, rodo, kad pasaulinė elektros energijos gamyba, skirta duomenų centrams aprūpinti nuo 460 TWh, buvusių 2024-aisiais metais, išaugs iki daugiau nei 1 000 TWh 2030-aisiais metais, ir apie 1 300 TWh 2035-aisiais metais. Palyginimui, tiek elektros užtektų šimtui tokių valstybių kaip Lietuva.

Dar vienas svarbus palyginimas – bendras Europos Sąjungos elektros energijos suvartojimas 2023–2024 m. siekė apie 2 700–3 200 TWh per metus (priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir įtraukiamų sektorių). Tai reiškia, kad vien 2030 m. prognozuojamas duomenų centrų elektros poreikis (daugiau nei 1 000 TWh) galėtų sudaryti maždaug trečdalį viso dabartinio ES elektros suvartojimo, o 2035 m. prognozuojami 1 300 TWh jau prilygtų beveik 40–45 proc. dabartinio Europos Sąjungos metinio elektros energijos poreikio. Kitaip tariant, iki 2035 m. pasauliniai duomenų centrai galėtų sunaudoti tiek elektros energijos, kiek šiandien suvartoja beveik pusė visos ES.

Augantis DI naudojimas skatina ir sparčią duomenų centrų plėtrą. Dideli kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“, „Claude“ ar „Grok“, reikalauja ne tik naujų serverių, bet ir naujų pastatų. Šiaurės Virdžinijoje – didžiausiame pasaulio duomenų centrų regione – serveriais užpildytų pastatų plotas jau prilygsta aštuonių „Empire State“ dangoraižių užimamam plotui (apie 1 671,032 kv. metrų).

„Tokie mastai yra sunkiai įsivaizduojami. Tai leidžia suvokti, jog skaitmeninis pasaulis nebėra „lengvas“ ar „be svorio“ – jis daro apčiuopiamą poveikį fiziniams planetos ištekliams“, – teigia Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė.

Atsinaujinantys energijos ištekliai teikia vilties

Dažniausiai duomenų centrams reikalinga elektros energija visame pasaulyje vis dar gaminama iš iškastinio kuro – daugiausia gamtinių dujų ir anglies, nes būtent šie šaltiniai daugelyje regionų užtikrina stabilų, pastovų ir lengvai reguliuojamą elektros tiekimą, kurio reikalauja nepertraukiamai veikianti DI infrastruktūra.

Skaičiuojama, kad 2024 m. pasaulinė elektros gamyba duomenų centrams galėjo sukelti apie 182 mln. tonų CO₂ emisijų.

„Palyginimui, Lietuvos transporto sektorius išskiria apie 6 mln. tonų CO₂ emisijų per metus. Tačiau vis plačiau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) elektros gamybai prognozuojama, kad AEI jų pagamintas elektros energijos kiekis augs vidutiniškai 22 proc. per metus, o tai padengs beveik 50 proc. duomenų centrų elektros energijos paklausos augimo 2030 m.“, – teigia doc. dr. R. Mikučionienė.

Sekina vandens išteklius, veikia ekosistemą

Duomenų centrai, kuriuose veikia DI, sunaudoja ne tik elektrą, bet ir didžiulius vandens kiekius. 2023 m. duomenų centrai buvo atsakingi už maždaug 560 mlrd. litrų vandens suvartojimą. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, sparčiai augant dirbtinio intelekto ir debesijos infrastruktūrai, iki 2030 m. pasaulinis duomenų centrų vandens suvartojimas gali padidėti daugiau nei dvigubai – iki maždaug 1,2 trilijono litrų per metus, o tai prilygtų kelių milijonų namų ūkių metiniam vandens poreikiui.

Vanduo reikalingas ne tik serverių aušinimui. Didžioji jo dalis sunaudojama netiesiogiai – elektros energijos gamybai. Kita dalis tenka pačių duomenų centrų aušinimui, o likusi – įrangos gamybai. Tokia sudėtinga ir tarpsektorinė sistema rodo, kad dirbtinio intelekto vandens pėdsaką apskaičiuoti net sudėtingiau nei jo anglies pėdsaką.

„Sunaudojamo vandens daroma žala pasireiškia keliais lygmenimis. Pirma, dideli gėlo vandens kiekiai dažnai imami iš regionų, kurie jau susiduria su vandens stygiumi, todėl didėja konkurencija tarp pramonės, žemės ūkio ir gyventojų poreikių. Antra, dalis naudojamo vandens grąžinama į aplinką pakitusios temperatūros ar prastesnės kokybės, o tai gali neigiamai veikti vietines ekosistemas, mažinti biologinę įvairovę ir keisti vandens telkinių fizines bei chemines savybes. Trečia, net ir į aplinką negrąžinamas vanduo laikytinas prarastu, nes išgarinimo ar technologinių procesų metu jis tampa nebetinkamas pakartotiniam naudojimui“, – pasakoja mokslininkė.

Prieš spaudžiant Enter – verta pagalvoti

Šiandien duomenų centrų apkrovas lemia įvairūs veiksniai: debesų kompiuterija sudaro apie pusę viso pajėgumo, tradicinės paslaugos, tokios kaip el. paštas ar duomenų saugojimas – trečdalį, o dirbtinis intelektas, nors kol kas sudaro mažesnę dalį, yra sparčiausiai augantis komponentas.

„Visa tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti skaitmeninių technologijų ar dirbtinio intelekto. Tačiau tai kvietimas sąmoningumui. Kaip ir fizinių produktų atveju, taip ir skaitmeniniame pasaulyje kiekvienas pasirinkimas turi kainą – energijos, vandens ir poveikio aplinkai prasme“, – sako tvarumo specialistė doc. dr. R. Mikučionienė.

Ji taip pat pataria: galbūt neverta kiekvienos smulkios užduoties patikėti dirbtiniam intelektui. Gal verta ištrinti nenaudojamus failus, atsakingiau naudotis debesų paslaugomis ar tiesiog prisiminti, kad už „nemokamą“ skaitmeninę paslaugą dažnai sumokama gamtos ištekliais. „Skaitmeninė tarša nematoma, bet ji reali – ir kuo anksčiau tai suvoksime, tuo daugiau galimybių turėsime ją valdyti.“

„Tarptautinės Motinos Žemės dienos kontekste atsakingesnis dirbtinio intelekto naudojimas tampa dar viena rūpinimosi planeta forma. Mažindami bereikalingas DI užklausas, sąmoningai valdydami skaitmeninius duomenis, prailgindami įrenginių naudojimo laiką ir naudodami technologijas tada, kai jos iš tiesų kuria vertę, galime sumažinti nematomą, bet realų poveikį aplinkai. Ši diena primena, kad tvarūs pasirinkimai prasideda nuo kasdienių sprendimų – net ir tų, kuriuos priimame spausdami klavišą Enter“, – apibendrina VILNIUS TECH mokslininkė doc. dr. R. Mikučionienė.

Parengė VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė ir Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja, mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137