Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?

Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tačiau, kaip pastebi „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė, ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai – kiek užklausų jie sukuria, kiek teksto sugeneruoja ir kiek perteklinių veiksmų atlieka.

„Kiekviena DI užklausa vartotojo akimis atrodo labai paprasta – mes pateikiame klausimą ir gauname atsakymą. Tačiau technologiniu požiūriu sistema tuo metu aktyvuoja didelį skaičiavimo tinklą, kuris apdoroja tekstą, suskaido jį į mažus vienetus, vadinamus tokenais, ir kiekvieną jų analizuoja per daugiasluoksnius modelius. Todėl net ir trumpas pasikreipimas į DI pradeda skaičiavimo procesą, kuris naudoja elektros energiją, apkrauna serverius ir prisideda prie bendro duomenų centrų darbo krūvio“, – teigia A. Žėkienė.

Augantis DI naudojimas jau veikia elektros sistemas

Kaip pastebi tvarumo vadovė, pastaraisiais metais vis aiškiau matyti, kad DI plėtra tiesiogiai veikia energetikos infrastruktūrą. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pažymi, kad duomenų centrų elektros vartojimas sparčiai auga ir tampa vis didesne bendro energijos poreikio dalimi, o prie šios tendencijos vis labiau prisideda ir DI sprendimų plėtra.

Nuo 2010 m. interneto naudotojų skaičius pasaulyje padvigubėjo, o duomenų srautai išaugo apie 25 kartus – todėl, nepaisant didėjančio efektyvumo, vien duomenų centrai ir tinklai jau dabar sunaudoja apie 1-1,5 proc. pasaulio elektros.

Tačiau A. Žėkienės teigimu, šie pokyčiai susiję ir su augančia skaitmeninių paslaugų svarba – DI tampa vis labiau integruotas į kasdienes sistemas, todėl duomenų centrų plėtra išlieka būtina šiuolaikinės ekonomikos dalis, net ekonomikos augimo sąlyga.

Kartu šių tendencijų poveikis jau matomas ir praktiškai. Pavyzdžiui, Airijoje duomenų centrai sunaudoja didelę dalį visos šalies elektros, todėl reguliuotojai riboja naujų centrų prijungimą prie tinklo, o Nyderlandų valdžia buvo sustabdžiusi naujų duomenų centrų plėtrą, siekdama sumažinti tinklo apkrovą.

„Kai duomenų centrų infrastruktūra susitelkia viename regione, elektros poreikis ima augti labai sparčiai ir kartais lenkia tinklų galimybes prisitaikyti. Dėl to atsiranda ribojimai, diskusijos dėl naujų prijungimų ar net plėtros stabdymas.Tai vis dažniau tampa svarbia energetikos planavimo dalimi, su kuria kasdien dirba tiek reguliuotojai, tiek energijos tiekėjai“, – aiškina ekspertė.

Pasak jos, be elektros energijos, DI infrastruktūra nuolat išskiria šilumą, todėl ją reikia aušinti. Tam naudojamos specialios sistemos, kurios dažnai pasitelkia vandenį arba jo pagrindu veikiančias technologijas, kad palaikytų stabilų serverių darbą.

„Duomenų centras yra fizinė infrastruktūra, kuri veikia be pertraukos. Serveriai apdoroja užklausas, generuoja šilumą, todėl juos reikia aušinti. Kai šį procesą padauginame iš milijonų vartotojų veiksmų, susidaro nenutrūkstamas skaičiavimo ciklas, kuris nesustoja nei dieną, nei naktį. Vartotojas to nemato, tačiau sistema dirba visą laiką“, – teigia A. Žėkienė.

Vis dėlto sektoriuje yra vis aktyviau stengiamasi augimą derinti su tvarumu – diegiami efektyvesni sprendimai, pereinama prie atsinaujinančios energijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje vystomas „Telia“ duomenų centras bus aprūpinamas 100 proc. žaliąja energija.

Svarbūs ir vartotojų įpročiai

Pasak. A. Žėkienės, technologijų sektorius taip pat ieško ir kitų veiksmingų būdų, kaip mažinti DI poveikį – kuria efektyvesnius modelius, optimizuoja skaičiavimus, plečia atsinaujinančios energijos naudojimą. Tačiau kartu sparčiai auga ir pats DI naudojimas: vartotojai vis dažniau pasitelkia jį kasdienėms užduotims ir generuoja vis daugiau užklausų.

„Kalbėdami apie tvarų DI panaudojimą, dažnai koncentruojamės į technologijas, tačiau realus poveikis labai priklauso nuo vartotojų elgsenos. Kiekviena papildoma užklausa, perteklinis sakinys ar įprotis bendrauti su DI taip, lyg tai būtų žmogus, didina bendrą skaičiavimo apimtį. Atrodo, kad vienas veiksmas nieko nereiškia, bet kai taip elgiasi daugybė vartotojų, poveikis tampa labai apčiuopiamas“, – teigia A. Žėkienė.

Pasak jos, tvaresnis DI naudojimas gali prasidėti nuo paprastų sprendimų – aiškiau suformuluotos užklausos, kelių klausimų sujungimo į vieną ar perteklinio teksto atsisakymo. Tai leidžia sumažinti pakartotinių užklausų skaičių ir bendrą skaičiavimo krūvį, net jei pats DI naudojimas nemažėja.

„DI į bendravimo toną nereaguoja taip, kaip žmogus – jam nėra skirtumo, ar su juo pasisveikinama ar ne, kalbama mandagiai, ar trumpai. Kai kuriais atvejais net pastebima, kad atsakymų kokybė realiai priklauso nuo to kaip konkrečiai ir aiškiai paklausime, ko norime, net ne kartais, visada. Todėl DI nereikėtų nei humanizuoti, nei bendrauti pernelyg mandagiai“, – teigia A. Žėkienė.

Į tokius kasdienius įpročius įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį ir Lietuvoje. „Telia“ inicijuota akcija „e.psivalom“ kviečia peržiūrėti savo skaitmeninį turinį, įvertinti naudojimo įpročius ir atsisakyti to, kas nebereikalinga.Taip siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad pertekliniai duomenys ir skaitmeninės atliekos be reikalo didina sistemų apkrovą ir energijos sąnaudas.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137