Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?

Lietuvoje sparčiai augant elektroninės prekybos apimtims, o kasdienėms finansinėms operacijoms persikeliant į skaitmeninę erdvę, aktyviau savo veiklą vykdo ir internetiniai sukčiai.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Specialistai pastebi, kad sukčių naudojami metodai darosi sudėtingesni, o aukomis dažnai tampa ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni, technologijose puikiai nusimanantys gyventojai.

Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2025 m. sukčių pasikėsinta suma išaugo iki beveik 60 mln. eurų – tai 68 proc. daugiau nei 2024 m., kai ji siekė 35 mln. eurų. Dažnu atveju pinigai prarandami itin greitai – vos per kelias minutes, patikint iš pirmo žvilgsnio patikimu skambučiu ar žinute.

Situaciją dar labiau komplikuoja technologijų pažanga. Viešojoje erdvėje pastebimi atvejai, kai sukčiai dirbtinio intelekto pagalba sugeneruoja įtikinamus balsus, imituoja bankų ar kitų institucijų atstovus, o kartais net apsimeta šeimos nariais. Tokios šiuolaikinių technologijų schemos leidžia sukurti itin realistiškas istorijas, kurios lengvai paveikia net ir budriausius vartotojus.

„Matome aiškią tendenciją – kibernetinių sukčiavimų skaičius auga, o jų metodai tampa vis sumanesni. Anksčiau manyta, kad tai problema, su kuria susiduria tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau šiandien pastebime, jog nukenčia ir jaunimas, aktyviai besinaudojantis elektroninėmis paslaugomis ar investavimo platformomis“, – sako draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.

Sukčiai prisitaiko prie besikeičiančių įpročių

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai nesnaudžia ir sparčiai seka vartotojų elgseną. Augant elektroninės prekybos mastams, daugėjant mokėjimų internetu ir investavimo galimybių, piktavaliams atsiranda daugiau progų pasinaudoti žmonių patiklumu.

Tarp dažniausių sukčiavimo atvejų – fiktyvios investicijos, netikros elektroninės parduotuvės, apsimetimas bankų ar valstybinių institucijų atstovais bei socialinės inžinerijos atakos. Pastarosios ypač pavojingos, nes remiasi emociniu spaudimu ir skubos jausmu: asmuo skatinamas veikti greitai, nepaliekant laiko blaiviai įvertinti situacijos.

Viešai skelbiamuose tyrimuose taip pat nurodoma, kad sukčiai taikosi ir į jaunąją kartą – dažno jaunosios kartos atstovo pasitikėjimas naujausiomis technologijomis tampa patraukliu masalu interneto sukčiams.

Akivaizdus finansinės apsaugos poreikis

Didėjant kibernetinių incidentų mastui, daugiau dėmesio skiriama ne tik prevencijai, bet ir galimoms finansinės apsaugos priemonėms. Iki šiol tokia apsauga dažniausiai buvo siūloma kaip papildoma dalis kartu su kitais draudimo produktais, tačiau augant sukčiavimo atvejams formuojasi ir labiau specializuotų sprendimų poreikis.

„Anksčiau klientai, įsigydami būsto draudimą, galėjo gauti ribotą apsaugą nuo sukčių – iki 1 tūkst. eurų. Tačiau pastebėjome, kad šiandien to nepakanka, nes nuostoliai dažnai viršija šią sumą. Dėl to rinkoje atsiranda sprendimų, leidžiančių apsidrausti atskiru kibernetinio saugumo draudimu, kur žalos atlyginimas gali siekti net iki 7,5 tūkst. eurų“, – teigia A. Variakojienė.

Ji priduria, kad tokie sprendimai paprastai apima ne tik tiesioginių finansinių nuostolių kompensavimą, bet ir pagalbą po incidento, pavyzdžiui, konsultacijas, kaip elgtis sukčiavimo atveju, kokių veiksmų imtis siekiant susigrąžinti prarastas lėšas ar apsaugoti savo duomenis.

Taip pat gali būti dengiami nuostoliai, patirti dėl įvairių dažniausiai pasitaikančių scenarijų – nuo apgaulingų mokėjimų ar netikrų investicijų iki asmens duomenų išviliojimo ar netgi internetinių patyčių.

„Kibernetinis saugumas tampa ne tik technologiniu, bet ir finansiniu klausimu, aktualiu platesnei visuomenės daliai, ypač augant skaitmeninių paslaugų naudojimui ir sukčių aktyvumui“, – pabrėžia A. Variakojienė.

Kibernetinės rizikos – nauja vartotojų realybė

Augant skaitmenizacijai, kibernetinės grėsmės tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – nuo apsipirkimo internetu iki bendravimo socialiniuose tinkluose ar įprastų finansinių operacijų. Specialistai sutaria, kad šios rizikos ateityje tik didės, todėl svarbu ne tik išlikti budriems, bet ir apsvarstyti galimas apsaugos priemones.

Vertinant bendras tendencijas, akivaizdu, kad sukčių aktyvumas, technologijų pažanga ir besikeičiantys vartotojų įpročiai kuria naują realybę, kurioje finansinis saugumas internete tampa būtinybe.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137