Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?

Kiekvieną kartą užsukus į degalinę, tradiciniais degalais varomų automobilių vairuotojus pasitinka vis nauji skaičiai švieslentėse, ir dažniausiai jie nedžiugina.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Šį pavasarį prasidėję pokyčiai primena, kad naftos produktų kainos jau ilgą laiką yra sunkiai prognozuojamos dėl vienas po kito slenkančių geopolitinių neramumų pasaulyje, kurių aidas nuolat vilnija per ekonomikos sistemą. Tačiau pasaulinių krizių poveikį jaučia ne visi vairuotojai.

Sutaupo tūkstančius

Po 2022 m. energetikos kainų šoko išmoktos pamokos ir išplėtoti vietinės žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumai leido Lietuvai ne tik užtikrinti geopolitiniams veiksniams gerokai atsparesnes elektros kainas, bet, susiklosčius dabartinėms aplinkybėms, ir didelį pranašumą elektromobilių vairuotojams.

„Jeigu po Hormuzo sąsiaurio blokados vartotojai susidūrė su gerokai išaugusiomis tradicinių degalų kainomis, tai elektromobilių vairuotojai šių sukrėtimų iš esmės nepatyrė. Esminiai veiksniai taip pat rodo, kad ir ateityje jiems turėtų išlikti gerokai stabilesnės elektros kainos dėl mūsų valstybės augančio gebėjimo pasigaminti žaliosios energijos ir nepriklausyti nuo išorės poveikių“, – sako lyderiaujančio greito elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2026 m. kovą 100 kilometrų nuvažiuoti kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,59 euro, arba beveik tris kartus pigiau, nei nuvažiuoti tą patį atstumą atitinkamu dyzeliniu (10,30 euro) ar benzininiu automobiliu (10,43 euro).

Tad per metus, įveikiant 20 tūkst. kilometrų, tokio elektrinio modelio vairuotojo išlaidos energijai siektų 718 eurų, kai dyzelinu ar benzinu varomų transporto priemonių savininkai atitinkamai išleistų 2 060 ir 2 086 eurus. Per įprastą automobilių išsimokėjimo laikotarpį – ketverius metus – tai leistų elektromobilio savininkui sutaupyti per 5 tūkst. eurų vien tik šioje srityje.

„Verta prisiminti, kad elektromobilių konstrukcija paprastesnė, todėl jų bendroji eksploatacija yra pigesnė, o brangiausiam įrenginiui – baterijai – naujuose automobiliuose taikoma Europos Sąjungoje privaloma aštuonerių metų arba 160 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija. Tad visus šiuos elementus sudėliojus į vieną paveikslą, dažniausiai pamatysime, kad elektromobiliai yra tiesiog finansiškai labiau apsimokantis pasirinkimas, net jei jų įsigijimo kaina gali būti ir aukštesnė nei modelių su vidaus degimo varikliais“, – dėsto E. Balta.

Neprognozuoja greito kainų kritimo

Ateityje tradiciniais degalais varomų automobilių savininkams šviesių perspektyvų irgi nedaug. Kadangi naftos kaina ypač jautri geopolitinei padėčiai, bet koks neramumas šią žaliavą išgaunančiuose regionuose, logistikos grandinių sutrikimai ar didžiųjų valstybių sprendimai riboti gavybą akimirksniu atsiliepia pasaulinėms biržoms. Galutinis vartotojas už tai sumoka tiesiogiai degalinėje.

Be to, iškastinio kuro kainas nuosekliai augina ir valstybių taikomi mokesčiai. Nuolat didėjantys akcizai – specialūs valstybių netiesioginiai mokesčiai, taikomi tam tikroms prekėms, – yra neišvengiama realybė. Šiomis priemonėmis siekiama keisti vartotojų elgseną – pavyzdžiui, mažinti aplinkos taršą.

Visos šios aplinkybės reiškia viena – tiek naftos, tiek degalų kainos šovė aukštyn ir, nesant jokio aiškumo dėl būsimų pasaulinių įvykių, jos gali išlikti tokioje aukštumoje ilgam. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ bankas dėl rekordinių atsargų mažėjimo 2026 m. ketvirtajam ketvirčiui padidino „Brent“ rūšies naftos kainos prognozę nuo 80 iki 90 JAV dolerių už barelį. „ANZ Bank“ prognozėje nurodo 92 dolerių kainą ir vertina tiekimą kaip kritiškai įtemptą iki pat metų galo.

Apskritai yra nemaža tikimybė, kad pigių degalų era baigėsi negrįžtamai. Net jei visi pasauliniai neramumai baigtųsi rytoj, daugybė ekspertų abejoja, ar naftos importas iš Artimųjų Rytų greitai sugrįš į anksčiau buvusią padėtį dėl pažeistos gavybos ir logistikos infrastruktūros, o alternatyvos šiems srautams kol kas yra miglotos.

Kita elektros matematika

Tuo metu elektros kainos priklauso nuo visiškai kitų veiksnių. Svarbiausias iš jų – valstybės galimybė apsirūpinti savo pačios pagaminta energija.

Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus smarkiai išaugo atsinaujinančiosios energijos gamyba. Štai 2025 m., „Litgrid“ duomenimis, iš vėjo ir saulės mūsų valstybėje sukurtos žaliosios energijos dalis sudarė beveik 73 proc. visame gamybos katile. Vidutinė didmeninė elektros kaina šalyje pernai buvo apie 3 proc. mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo LEA duomenys.

Verta prisiminti, kad dar prieš dešimtmetį padėtis buvo visiškai kitokia ir didžiąją dalį elektros energijos tekdavo importuoti. Saulės elektrinių parkai ir vėjo jėgainės tapo ne tik svarbiu valstybės energetinės nepriklausomybės veiksniu, bet ir tiesioginiu instrumentu infliacijai pažaboti.

LEA duomenimis, kovo mėnesį, kai naftos sandorių vertė šovė aukštyn, didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje sumažėjo 47,2 proc. ir siekė 82,15 Eur/MWh. Šalyje patys pasigaminome apie 81 proc. viso elektros vartojimo poreikio, o vėjas išliko vyraujančiu šaltiniu.

Elektromobilių nuosekliai daugėja

E. Baltos teigimu, automobilių rinkos skaičiai rodo, kad Lietuvos vairuotojai vertina elektromobilių privalumus ir vis daugiau jų renkasi būtent elektrines transporto priemones. Be to, šiuolaikinių elektra varomų modelių galimybės ir šalyje išplėtota infrastruktūra jau leidžia keliauti be didelių apribojimų.

LEA duomenimis, elektros suvartojimas viešosiose įkrovimo stotelėse šių metų kovą buvo 53,3 proc. didesnis negu prieš metus. Šie skaičiai dera su „Regitros“ statistika, rodančia, kad 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvos keliais važinėjo 49 316 lengvųjų elektromobilių ir įkraunamųjų hibridų – maždaug 53 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.

„Tai lemia daug veiksnių: ir išaugusi elektromobilių pasiūla, ir galimybė sutaupyti, ir smarkiai išsiplėtęs įkrovimo tinklas, ir vartotojų teigiamai vertinama įkrovimo kainodara tiek namuose, tiek viešosiose vietose. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinklas jau padengia 98 proc. Lietuvos teritorijos, o tai reiškia, kad 30 kilometrų spinduliu visuomet galima rasti įkroviklį, į kurį bus tiekiama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra“, – pažymi pašnekovas.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137