Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis

Jeigu Lietuvoje bent dienai dingtų internetas, didžiausia problema greičiausiai būtų ne ta, kad negalėtume pasitikrinti socialinių tinklų. Kur kas svarbiau būtų, kad be ryšio stringa atsiskaitymai, navigacija, valstybės paslaugos, transportas, informacijos sklaida ir daugybė kasdienių sistemų, kurių su internetu nė nesiejame.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Tomas Lamanauskas sako, kad visiškas interneto dingimas šalyje nėra lengvai tikėtinas scenarijus, tačiau pasaulis dalinių sutrikimų jau yra patyręs ne kartą. Didesnių sutrikimų atmesti taip pat negalima, todėl jiems būtina ruoštis.

Krizė prasidėtų tyliai

T. Lamanausko teigimu, viena skaitmeninių krizių ypatybių – jos nebūtinai prasideda dramatiškai: nebūtinai kažkas sugriūva, sprogsta ar fiziškai sustoja. Iš pradžių tiesiog kažkas neveikia.

Neatsidaro viena sistema. Nepavyksta atsiskaityti kortele. Stringa navigacija. Nebegalima prisijungti prie paslaugos. Vėluoja informacija. Neveikia bilietų ar registracijos sistema.

„Kasdienis gyvenimas pradeda trūkinėti. Iš pradžių negali kažkam paskambinti ar parašyti. Tada nueini į prekybos centrą ir negali atsiskaityti. Tada supranti, kad negali išsiimti grynųjų. Tada pradeda strigti transportas“, – vardija ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, kalbant apie interneto dingimą, realiausias scenarijus – kaskadinis sutrikimas, kai viena neveikianti sistema ima trikdyti kitas.

Eksperto vertinimu, interneto dingimas galėtų paveikti skirtingas sritis: atsiskaitymus ir kitas finansines paslaugas, viešąsias paslaugas, informavimo kanalus, transporto valdymą, oro uostų ir geležinkelių veiklą, eismo sistemas ir miestų infrastruktūrą.

„Net šviesoforai šiandien vis dažniau veikia ne kaip atskiri įrenginiai, o kaip platesnės miesto valdymo sistemos dalis“, – akcentuoja T. Lamanauskas.

Trijų tipų grėsmės

Kalbėdamas apie skaitmeninį atsparumą, T. Lamanauskas išskiria kelis rizikų tipus. Vienas jų – kibernetinės atakos ar programinės įrangos klaidos. Kitas – fizinė infrastruktūra ant žemės: duomenų centrai, antžeminiai ir povandeniniai kabeliai, bazinės stotys, elektros tiekimas. Trečias – palydovinės ir navigacijos sistemos, kurių vaidmuo kasdienybėje dažnai lieka nematomas.

„Povandeniniai kabeliai yra viena svarbiausių pasaulinio interneto infrastruktūros dalių. Žiniasklaidoje tai jau dabar matoma kaip strateginio saugumo klausimas. Tačiau ir kasdienė laivininkystė bei žvejybos veikla yra viena iš pažeidimų priežasčių“, – pabrėžia ekspertas.

Lietuvai tai nėra teorinė tema – Baltijos jūroje ryšio ir energetikos infrastruktūra pastaraisiais metais buvo pažeista ne kartą.

Kitas skaitmeninės infrastruktūros sluoksnis, apie kurį rečiau kalbama, – palydovinės navigacijos sistemos.

„Žmonės dažnai nežino, kad tokios palydovinės navigacijos sistemos kaip GPS naudojamos ne tik buvimo vietai nustatyti, bet ir laikui sinchronizuoti. O nuo to priklauso elektros tinklai, ryšių tinklai ir finansinės operacijos“, – sako T. Lamanauskas.

Prie rizikų, kurios galėtų paveikti palydovinių sistemų veikimą, T. Lamanauskas priskiria ne tik geopolitinius procesus ar techninius gedimus, bet ir kosmoso orų reiškinius – pavyzdžiui, stiprias Saulės audras.

„XIX a. stipri Saulės audra buvo sutrikdžiusi telegrafo linijų veikimą. Jei panašus reiškinys įvyktų šiandien, poveikis būtų visai kito masto. Tokio scenarijaus tikimybė trumpu laikotarpiu nėra didelė, tačiau per ilgesnį laiką tokios rizikos tampa gana reikšmingos, todėl valstybės ir infrastruktūros valdytojai jas turėtų vertinti rimtai“, – sako T. Lamanauskas.

Reikia prisiminti „analoginius“ įgūdžius

T. Lamanauskas pabrėžia, kad didesnė priklausomybė nuo interneto savaime nėra blogis. Skaitmeninės technologijos leidžia efektyviau teikti valstybės, sveikatos, švietimo, finansines ir verslo paslaugas. Jos jungia žmones, spartina ekonomikos vystymąsi ir suteikia galimybes, kurių prieš kelis dešimtmečius nebuvo.

Tačiau kuo daugiau gyvenimo perkeliama į skaitmeninę erdvę, tuo svarbesnis tampa klausimas, kas nutiks, kai ši infrastruktūra sutriks.

„Žmonės kartais nesupranta, kaip giliai internetas ir skaitmeninės technologijos įsiskverbė į mūsų gyvenimą. Tai tapo nematoma, bet labai svarbia dalimi“, – sako jis.

Paklaustas, ar valstybės ir visuomenės yra pasiruošusios didesniam skaitmeninės infrastruktūros sutrikimui, T. Lamanauskas atsako tiesiai: nepakankamai.

„Nesukeliant panikos – nesame pasiruošę. Bet tai nėra Lietuvos problema. Visame pasaulyje tam nėra pakankamo pasiruošimo“, – sako jis.

Eksperto teigimu, viena problemų – atsakomybės neapibrėžtumas. Ne visada aišku, kas konkrečiai atsakingas už skirtingų skaitmeninių rizikų valdymą. Kita problema – koordinavimas tarp valstybių, institucijų, verslo ir infrastruktūros valdytojų. Trečia – praktinis pasirengimas: scenarijai, streso testai, alternatyvūs veikimo būdai.

Kalbėdamas apie atsparumą galimiems ryšio sutrikimams, T. Lamanauskas pateikia aviacijos pavyzdį. GPS trikdžių kontekste vis dažniau kalbama, kad pilotai turi gebėti valdyti orlaivį ir be palydovinės navigacijos. Tai neturi būti papildomas ar teorinis įgūdis – tai turi būti privaloma kompetencija.

Panašus principas, jo manymu, turėtų galioti ir plačiau: visuomenė turėtų turėti bent minimalius „analoginius“ įgūdžius.

„Tai nereiškia, kad žmonės turi grįžti prie gyvenimo be technologijų ar laikyti dideles sumas grynųjų po čiužiniu. Tačiau reikėtų suprasti, kiek laiko kiekvienas galėtų funkcionuoti be skaitmeninių paslaugų, kaip gautų informaciją, kaip atsiskaitytų, kaip susisiektų su artimaisiais ir kaip elgtųsi, jei įprastos sistemos neveiktų“, – sako ekspertas.

Svarbu išvengti informacijos vakuumo

Anot T. Lamanausko, siekiant kurti atsparumą skaitmeniniams sutrikimams, itin svarbus pokalbis tarp valstybės, visuomenės ir verslo.

„Būtina išsiaiškinti, kiek ryšių sektorius turi užtikrinti atsparumą, o kiek visuomenė turi būti pasiruošusi pati. Ar dvi valandas, ar tris, ar ilgiau sugebėti gyventi be skaitmeninių technologijų ir nepanikuoti?“ – nurodo ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, didžiausia rizika tokiose situacijose yra ne tik techninis sutrikimas, bet ir informacijos vakuumas. Jei neveikia įprasti informavimo kanalai, nežinomybę greitai gali užpildyti gandai, dezinformacija ir panika.

Tad skaitmeninis atsparumas, anot T. Lamanausko, nėra vien techninis klausimas. Tai ir visuomenės psichologijos, pasitikėjimo, institucijų koordinavimo bei aiškios komunikacijos klausimas.

„Didžiausia problema tokiose situacijose yra panika. Tad svarbu ne gąsdinti, o suprasti, kad tokie scenarijai gali nutikti, ir žinoti, kaip į juos reaguoti“, – sako jis.

T. Lamanausko teigimu, ateities ryšys turės būti ne tik greitesnis ar patogesnis. Jis turės būti atsparesnis – nes kuo daugiau valstybės, verslo ir kasdienio gyvenimo funkcijų perkeliama ant skaitmeninės infrastruktūros, tuo didesnė tampa kaina, kai ji bent trumpam sustoja.

Išsamiau apie skaitmeninį atsparumą ir pasirengimą situacijoms, kai sutrinka įprastos ryšio paslaugos, T. Lamanauskas kalbės balandžio 30 d. Ryšių reguliavimo tarnybos konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“.

• Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina.
• DI kuria darbo vietas naujų įgūdžių turintiems IT specialistams.
• Pavojingiausias paspirtukininkų įprotis: laiko sureaguoti beveik nelieka.
• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139