Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų

Jau dabar fiksuojami atvejai, kai fotovoltines plokštes pažeidžia ar deformuoja sniego apkrovos, šaltis bei kiti mechaniniai veiksniai. Prie augančio nebenaudojamų saulės modulių kiekio prisideda ir gyventojų sprendimai – keisdami stogo dangą ar manydami, kad moduliai veikia neefektyviai, jie demontuojami ir pakeičiami naujais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tokiose situacijose itin svarbu, kad eksploatuoti nebetinkamos fotovoltinės plokštės būtų perduodamos tik teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Perdirbti – visos galimybės

Kaip komentavo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė, nors sugadintų ar brokuotų fotovoltinių plokščių kiekiai šiandien dar didėja palaipsniui, tikrasis šių atliekų srauto mastas išryškės artimiausiais dešimtmečiais, kai dabartinės saulės elektrinės pasieks savo eksploatacijos pabaigą.

Svarbu ir tai, jog gyventojai šiuo metu gali teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupikliais įsigyti. Kaupikliai šiandien tampa ne papildomu priedu, o svarbia elektros sistemos dalimi. Todėl būtina nepamiršti, jog elektros energijos kaupikliai ir jų baterijos negali būti šalinami kartu su buitinėmis atliekomis – jie, kaip ir naudoti nebetinkamos fotovoltinės plokštės, turi būti perduodami teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Pašnekovė neabejoja: vertinant šių dienų tendencijas ir tai, kad elektronikos atliekos, tarp jų ir fotovoltinės plokštės bei kitos stambios atliekos, yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis pasaulyje, ateityje teks spręsti rimtas taršos problemas.

Netinkamai pašalintos fotovoltinės plokštės gali sukelti rimtų pasekmių aplinkai. Jei šios atliekos nėra perdirbamos, tokios pavojingos medžiagos kaip sunkieji metalai gali patekti į dirvožemį bei vandens telkinius, teršti aplinką ir kelti grėsmę žmonių sveikatai bei ekosistemoms.

Atliekomis tapusios fotovoltinės plokštės, patekusios pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus, gali būti paruoštos pakartotiniam naudojimui arba perdirbtos. Perdirbimo metu atskiriamas stiklas, plastikas, silicis, metalai, guma ir kiti komponentai. Vienoje fotovoltinėje plokštėje vidutiniškai yra apie 15 kg stiklo, 2 kg aliuminio, 2 kg silicio, 1 kg plastiko, 30 g vario ir 20 mg sidabro – tai vertingos žaliavos, kurias galima grąžinti į gamybos ciklą.

Lietuvoje jau veikia moderni fotovoltinių plokščių atliekų perdirbimo linija – pirmoji tokio pobūdžio įranga Baltijos šalyse. Naujos technologijos leidžia pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus perdirbti tūkstančius tonų fotovoltinių plokščių atliekų. Perdirbimo pajėgumų pakaks visoms Lietuvoje susidarančioms šio tipo atliekoms tvarkyti, o nesurinkus pakankamo kiekio planuojama perdirbti ir iš užsienio įvežtas plokštes.

Finansuoja ne visi gamintojai

Vadovaujantis principu „teršėjas moka“, atsakomybė už tinkamą fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymą tenka gamintojams ir importuotojams – įmonėms, pirmą kartą pardavusioms saulės elektrinių komponentus Lietuvos rinkoje. Jos privalo užtikrinti šių atliekų surinkimą ir sutvarkymą pagal aplinkosaugos reikalavimus.

Elektronikos prekių platintojai taip pat turi pareigą nemokamai priimti vartotojų perduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, įskaitant ir fotovoltines plokštes.

Jeigu fotovoltinės plokštės ar energijos kaupikliai nebefunkcionuoja, o jų garantinis laikotarpis jau pasibaigęs, gyventojai gali nemokamai pasinaudoti elektroninės įrangos ir baterijų atliekų surinkimo paslauga – specialistai atvyksta ir išveža nebenaudojamą įrangą. Taip pat senus modulius galima savarankiškai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tuo metu įmonėms už tokių atliekų surinkimą ar pridavimą gali būti taikomas papildomas mokestis.

Šiuo metu elektronikos gamintojų ir importuotojų atliekų tvarkymo užduotis siekia 65 proc. Tai reiškia, kad bendrovės privalo užtikrinti beveik trijų ketvirtadalių rinkai pateikiamos buityje naudojamos elektroninės įrangos atliekų, tarp jų ir fotovoltinių plokščių, sutvarkymą.

Tačiau pareigų vykdymas verslui kainuoja – skaičiuojama, kad atliekų tvarkymo kaštai gali sudaryti iki 5 eurų vienos fotovoltinės plokštės kainos. Siekdama įgyti konkurencinį pranašumą, dalis gamintojų ir importuotojų šių pareigų nevykdo, o teisės aktų spragos vis dar leidžia nesąžiningai veikiančioms įmonėms išvengti atsakomybės.

Vietas, kur galima priduoti skirtingų kategorijų atliekas, galima rasti www.atliekos.lt.

• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?
• Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta.
• 5 dažniausios naujakurių klaidos planuojant interjerą: ką verta apgalvoti.
• „Eurovizijos“ belaukiant: kiek elektros energijos suvartojama konkurso metu?
• Kodėl vieni pomidorai tirpte tirpsta burnoje, o kiti – be skonio?
• Norite išskirtinio telefono numerio? Atsakė, kiek tai kainuoja.
• Nelieskite laukinių gyvūnų jauniklių: tai gali lemti jų žūtį.
• Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius.
• LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
• Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui.
• Nauja tvarka: bus užtikrintos sąžiningos laivų techninių apžiūrų kainos.
• Kai peržengiama riba: kaip suprasti, kad tai – seksualinis priekabiavimas?
• Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų.
• Kiek pinigų galima skirti atostogoms? Ekspertė pateikė paprastą formulę.
• Kuras nepinga: kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas.
• Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138