Būsimam pirmokui būtina?

Vakar ir šiandien socialiniuose tinkluose mirguliuoja straipsniai bei vaizdo įrašai apie tai, ką turi gebėti pirmokas Lietuvoje. Šį rytą pamačiusi vieną LRT vaizdo įrašą, pasimečiau. Nuoširdžiai pasimečiau ir net išsigandau.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Kiekvienais metais, artėjant rugsėjui, tėvai ima nerimauti: ar mano vaikas pasiruošęs mokyklai? Ar jau skaito? Ar skaičiuoja? Ar pažįsta visas raides? Ar neatsiliks? Ar mokytoja nesakys, kad jis nepasiruošęs?

Ir kiekvienais metais mes, suaugusieji, tarsi netyčia sukuriame dar vieną visuomenės spaudimo bangą tėvams, vaikams ir mokytojams, kuri kasmet vis auga ir virsta cunamiu.

Bet kokiu tikslu? Kam?

Rugsėjo pirmąją į klasę susirenka vaikai su skirtingomis istorijomis. Kiekvienas jų atsineša savo patirtis, savo stiprybes, savo klausimus ir savo pasaulio matymą. Ir būtent ši įvairovė turėtų būti ne problema, kurią reikia išspręsti, o vertybė, kurią reikia priimti.

Todėl vis dažniau savęs klausiu: ar mes ir toliau kursime mokyklą nuo gąsdinimo, lyginimo ir neadekvačių lūkesčių? O gal pagaliau jau sustosime?

Priimkime į pirmą klasę vaikus, kurie yra brandūs pradėti mokytis.

Paradoksalu, tačiau būtent tai šiandien sako ir specialistai. Švietimo ekspertai nuolat pabrėžia, kad svarbiausia ne tai, ar vaikas jau laisvai skaito, o jo bendras pasirengimas mokyklai: smalsumas, gebėjimas mokytis, bendradarbiauti, susikaupti ir veikti savarankiškai.

Vis dėlto pažvelkime plačiau.

Lietuvoje priešmokyklinio ugdymo pabaigoje tikimasi, kad vaikas pažins daugumą raidžių, sies garsą su raide, gebės perskaityti nesudėtingą tekstą, rašyti spausdintinėmis raidėmis, atlikti paprastus matematinius veiksmus, pasakoti istorijas, suprasti emocijas, gebės bendradarbiauti ir dar daug daug visko…

O štai Estijoje, kurios švietimo sistema jau daugelį metų laikoma viena stipriausių Europoje, daug didesnis dėmesys skiriamas ne tam, kiek vaikas jau išmoko, o tam, ar jis yra pasirengęs mokytis. Ten svarbiausiais laikomi gebėjimai susikaupti, bendradarbiauti, spręsti problemas, būti savarankiškam, smalsiam ir pasitikinčiam savimi. Skaitymas ar skaičiavimas vertinami kaip svarbūs, tačiau ne kaip pagrindinis mokyklinės sėkmės rodiklis.

Kitaip tariant, Lietuvoje dažnai klausiame:

Ar vaikas jau skaito?

Estijoje dažniau klausiama:

Ar vaikas nori mokytis?

Ir galbūt čia slypi vienas svarbiausių skirtumų.

Dar vienas aspektas, apie kurį kalbame per mažai - savivaldus mokymasis. Šiuolaikiniai ugdymo tyrimai ir pažangiausių pasaulio švietimo sistemų praktikos rodo, kad vaikai geriausiai mokosi tuomet, kai gali judėti savo tempu, kelti klausimus, rinktis mokymosi būdus, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi ir patirti sėkmę pagal savo galimybes.

Tai ypač svarbu pirmoje klasėje, kurioje susitinka labai skirtingi vaikai. Vieni jau skaito knygas, kiti dar tik mokosi pažinti raides. Vieni geba ilgai išlaikyti dėmesį, kitiems tam reikia daugiau laiko. Vieni drąsiai reiškia savo mintis, kitiems pirmiausia reikia saugios aplinkos, kurioje jie išdrįstų kalbėti.

Todėl vis dažniau pasaulyje kalbama ne apie vienodus reikalavimus visiems vaikams, o apie gebėjimą mokyti skirtingus vaikus skirtingais būdais. Savivaldaus mokymosi principai leidžia kiekvienam vaikui augti nuo savo starto linijos, o ne nuo dirbtinai nustatyto vidurkio. Tokiu būdu stipresni vaikai nėra stabdomi, o tiems, kuriems reikia daugiau laiko, nesukuriamas nesėkmės jausmas jau pirmosiomis mokyklos dienomis.

Tai nėra tik teorija. Aš pati, kaip pedagogė, kasdien matau akivaizdžią tokio ugdymo naudą. Kai dirbame pagal individualius vaiko gebėjimus, interesus ir pažangą, laimi visi. Vaikai patiria daugiau mokymosi džiaugsmo, stiprėja jų pasitikėjimas savimi, jie tampa aktyviais savo mokymosi kūrėjais. Pedagogai gali geriau atliepti mokinių poreikius, matyti realią pažangą ir kurti stipresnį ryšį su vaikais. O tėvai jaučia daugiau ramybės, nes jų vaikas nėra nuolat lyginamas su kitais ar vertinamas pagal vieną standartą. Galiausiai, tėvai pasitiki mokykla.

Pirmoje klasėje galima išmokti skaityti. Galima išmokti rašyti. Galima išmokti skaičiuoti. Taip! Tačiau daug sunkiau išmokyti vaiką pasitikėti savimi, nebijoti suklysti, drąsiai klausti, kurti, tyrinėti ir neprarasti mokymosi džiaugsmo.

Gal todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra, kiek raidžių pažįsta būsimas pirmokas.

Svarbiausias klausimas: ar mūsų mokykla yra pasirengusi priimti skirtingus vaikus. Ne tuos, kurie atitinka standartą, o tuos, kurie dar tik pradeda savo kelią ir kuriems labiausiai reikia ne spaudimo ar klaidos baimės, ne lyginimo su kitais, o tikėjimo, kad jie gali augti.

Mokyklos sėkmė prasideda ne tada, kai visi vaikai rugsėjo pirmąją ateina vienodi. Ji prasideda tada, kai mokykla geba priimti jų skirtumus ir paversti juos stiprybe.

Galbūt būtent čia slypi svarbiausia pamoka, kurią šiandien galėtume pasiskolinti iš Estijos. Pirmiausia ugdykime žmogų, o ne jo gebėjimą atlikti užduotis, tikėdami, kad vaikas, kuris išsaugo smalsumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą mokytis ir džiaugsmą atrasti, anksčiau ar vėliau išmoks skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Visada prisimindami, kad vaikas, kuris jau pirmosiomis mokyklos dienomis patiria, kad nėra pakankamai geras, gali prarasti kur kas daugiau nei vieną neįskaitytą raidę ar neišspręstą uždavinį.

Aš vis dar tikiu, kad mūsų lietuviškoji mokykla atsimerks.

Tikiu.

Vilma Grigoraitienė

Švietimo program autorė,

Darželių Klaužada ir Apvalaus kvadrato mokyklos steigėja

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138