Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas

Vasarą daugelis leidžia laiką poilsiaudami gamtoje, keliaudami ar užsiimdami aktyviu laisvalaikiu. Būtent šiuo metų laiku akių ligų gydytojai pastebi išaugantį pacientų, patyrusių įvairias akių traumas, skaičių.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Smėlis paplūdimyje, vandens pramogos, sodo darbai ar sportas gryname ore gali tapti ne tik malonių įspūdžių, bet ir rimtų sveikatos problemų priežastimi.

Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos Ievos Sabonaitienės, kai kurios akių traumos gali baigtis ne tik laikinu diskomfortu, bet ir ilgalaikiais regėjimo sutrikimais.

„Daugumos traumų būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo priemonių. Vis dėlto vasaros metu žmonės dažnai atsipalaiduoja ir neįvertina rizikų, kurios slypi paplūdimyje, sode ar aktyviai leidžiant laisvalaikį“, – teigia gydytoja.

Paplūdimys ir vandens pramogos

Vienos dažniausių vasaros akių traumų susijusios su poilsiu prie vandens. Stiprus vėjas paplūdimiuose dažnai pakelia smėlio daleles, kurios gali patekti į akis ir pažeisti ragenos paviršių.

„Tokiais atvejais žmogus jaučia aštrų skausmą, akies perštėjimą, paraudimą, akis gausiai ašaroja. Natūrali reakcija – trinti akį, tačiau būtent tai gali padaryti dar daugiau žalos. Smulkios smėlio dalelės, trinamos į rageną, gali sukelti jos įbrėžimus, kurie vėliau gali virsti infekcijomis“, – patirtimi dalijasi I. Sabonaitienė.

Pavojų gali kelti ir maudynės baseinuose, ežeruose ar jūroje – vanduo ne visada yra toks švarus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Atviruose vandens telkiniuose yra gausu bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų, sukeliančių akių uždegimus. Rizika dar labiau išauga žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius, todėl rekomenduojama maudytis be jų“, – įspėja oftalmologė.

Anot jos, aktyvias vandens pramogas mėgstantys turėtų naudoti specialius apsauginius akinius.

„Plaukiant vandens motociklu, buriuojant ar nardant akis gali traumuoti vandens srovė, smulkios dalelės ar net netikėti smūgiai“, – teigia I. Sabonaitienė.

Sodo darbai ir aktyvus laisvalaikis – dažna rimtų traumų priežastis

Vasarą gyventojai daugiau laiko skiria aplinkos tvarkymui, sodininkystei ir įvairiems remonto darbams.

„Sulaukiame pacientų, kurie susižaloja pjaunant žolę, naudojant trimerius ar kitus mechaninius įrankius, kai į akis pataiko akmenukai, šakelės, metalo ar medžio dalelės. Tokios traumos neretai būna kur kas pavojingesnės nei atrodo iš pradžių“, – vardija gydytoja I. Sabonaitienė.

Jos teigimu, kartais žmogus jaučia tik nedidelį diskomfortą, tačiau akies viduje gali būti likęs svetimkūnis arba susiformavęs gilus pažeidimas.

„Jei laiku nesikreipiama pagalbos, gali prasidėti infekcija ar išsivystyti rimtesni regėjimo sutrikimai, todėl dirbant su mechaniniais įrankiais apsauginiai akiniai turėtų būti tokie pat savaime suprantami kaip ir darbo pirštinės“, – teigia specialistė.

Vasarą daugėja traumų, patiriamų važiuojant dviračiais, paspirtukais, žaidžiant futbolą, tenisą ar kitus sportinius žaidimus.

„Į akis gali pataikyti kamuolys, sporto inventorius ar net kito žmogaus ranka. Tokie smūgiai kartais sukelia ne tik paviršinius pažeidimus, bet ir vidinius kraujavimus, tinklainės pažeidimus ar kitus rimtus sužalojimus, kuriems reikalingas skubus gydymas“, – įspėja I. Sabonaitienė.

Pavojingi simptomai

Nors dalis akių traumų praeina be rimtesnių pasekmių, svarbu žinoti požymius, signalizuojančius, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Pavojingi simptomai – yra staiga suprastėjęs regėjimas, stiprus skausmas, kraujavimas akyje, dvejinimasis, ryškus jautrumas šviesai ar nepraeinantis svetimkūnio pojūtis. Tokiais atvejais savarankiškai gydytis nereikėtų“, – simptomu svardija I. Sabonaitienė.

Ypatingą dėmesį būtina skirti cheminiams akių nudegimams – į akis patekus valikliams, trąšoms, dezinfekavimo priemonėms ar kitoms cheminėms medžiagoms.

„Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau pradėti plauti akį dideliu kiekiu švaraus vandens. Tai reikėtų daryti ne trumpiau kaip 15–20 minučių, o vėliau nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą“, – teigia oftalmologė.

Anot jos, gera žinia ta, kad daugumos vasaros akių traumų galima išvengti naudojant specialias atitinkamos veiklos apsaugos priemones, akinius, vengiant trinti akis nešvariomis rankomis.

„Atostogų sezonas turėtų būti skirtas poilsiui ir geroms emocijoms, todėl rūpinimasis akių saugumu gali padėti išvengti nemalonių incidentų. Net ir nedidelė trauma kartais gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl nereikėtų ignoruoti simptomų ir, kilus abejonėms, kreiptis profesionalios pagalbos“, – apibendrina akių ligų gydytoja I. Sabonaitienė.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138