Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Vis dėlto tai, kokį būstą gyventojai gali įsigyti už būsto paskolą, labai priklauso nuo vietos: didmiesčiuose gyventojai dažniau renkasi butus, o regionuose – individualius namus. Apie tai, ką šie skirtumai rodo apie Lietuvos būsto rinką ir pirkėjų galimybes, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Didmiesčiuose dominuoja butai, regionuose – namai

Pirmąjį šių metų ketvirtį 44 proc. būsto paskolų buvo suteikta Vilniaus, 27 proc. – Kauno, o 12 proc. – Klaipėdos gyventojams, rodo „Luminor“ banko duomenys. Taigi, aktyviausia būsto rinka ir toliau išlieka didmiesčiuose, tačiau paskolų paskirtis čia ir likusioje šalies dalyje skiriasi. Pavyzdžiui, trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose 70 proc. būsto paskolų buvo suteikta butams įsigyti, o 28 proc. – gyvenamiesiems namams. Tuo tarpu kitose šalies vietovėse matoma priešinga tendencija: 51 proc. naujų būsto paskolų teko namams.

„Didmiesčiuose būsto tipą dažnai lemia kaina, pasiūla ir infrastruktūra. Čia pirkėjams svarbu patogus susisiekimas, viešasis transportas, atstumas iki darbo, mokyklų ar paslaugų, todėl butas daugeliui priimtiniausia. Kita vertus, regionuose būstą įsigyjantys gyventojai dažniau vertina ramybę, privatumą, saugumą ir lengvai pasiekiamas kasdienes paslaugas. Čia už panašią ar mažesnę sumą dažnai galima įsigyti erdvesnį būstą, todėl individualus namas tampa savaime suprantamu pasirinkimu“, – sako L. Žukovė.

Skiriasi ir paskolų sumos

Vidutinė būsto paskolos suma trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose siekia apie 148 tūkst. eurų, o likusiose vietovėse – apie 102 tūkst. eurų. Šį skirtumą pirmiausia lemia skirtingos nekilnojamojo turto kainos, tačiau, pasak ekspertės, matomi ir skirtingi pirkėjų finansiniai įpročiai.

„Regionų ir mažesnių miestų gyventojai dažnai skolinasi mažiau ir yra labiau linkę nesiekti maksimalios galimos paskolos sumos. Mūsų duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai vidutiniškai prisidėjo 27 proc. pradiniu įnašu“, – teigia L. Žukovė.

Be to, pasak L. Žukovės, pirkėjai nori turėti ir energiškai efektyvesnį, ekonomiškiau išlaikomą ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį būstą. 44 proc. per pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų buvo skirta 2022 m. ir vėlesnės statybos būstui įsigyti, rodo „Luminor“ duomenys.

Didžiausias iššūkis – įperkamumas

Nors didmiesčiai išlieka aktyviausia būsto rinkos dalimi, regionai turi potencialo tiek kainų, tiek gyvenimo kokybės požiūriu, sako L. Žukovė. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms ar pirmojo būsto pirkėjams, kuriems didmiesčiuose sukaupti pradinį įnašą darosi vis sudėtingiau.

„Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose vietovėse yra itin sunku. Pavyzdžiui, 15 proc. pradiniam įnašui 60 kv. m butui Vilniuje vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, Kaune – septynerių, Klaipėdoje – šešerių, o Šiauliuose – ketverių. Todėl regionai daliai pirkėjų tampa ne kompromisu, o realia galimybe greičiau įsigyti erdvesnį būstą“, – aiškina L. Žukovė.

Ji primena, kad jaunų pirkėjų aktyvumas rinkoje išlieka didelis. „Luminor“ banko duomenimis, daugiau nei pusė – 52 proc. – būsto paskolų sutarčių sudaromos su jaunesniais nei 36 metų gyventojais, o 61 proc. tokių sutarčių pasirašomos su bendraskoliu. Tikėtina, kad daugeliui tai yra žingsnis link pirmojo būsto.

„Pirmasis būstas yra ne tik emocinis, bet ir strateginis sprendimas. Todėl svarbu įvertinti tiek norimą vietą ar būsto tipą, tiek ilgalaikį biudžetą, pradinio įnašo dydį, būsimų įmokų tvarumą bei papildomas išlaidas. Kartais pasirinkimas pradėti nuo kompromiso – mažesnio būsto didmiestyje arba erdvesnio namo regione – gali būti racionaliau nei bandymas iš karto įsigyti svajonių būstą“, – apibendrina L. Žukovė.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138