Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 86 kg maisto – tai kiekis, kurio užtektų visam mėnesiui. Siekdamas paskatinti atsakingesnius kasdienius įpročius, žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi praktiškais patarimais.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Jie padės ne tik sumažinti maisto švaistymą namuose, bet ir apsipirkti sumaniau bei sutaupyti.

Toks kiekis ne tik atrodo didelis, tačiau taip pat viršija ir Europos Sąjungos vidurkį, mat vienam ES gyventojui tenka 70-75 kg išmetamo maisto. Tai reiškia, kad lietuviai kasmet išmeta reikšmingai daugiau nei daugelis kitų europiečių.

Pamirštas jogurtas šaldytuvo gale, suvytusios salotos ar per didelė vakarienės porcija, kurios niekas nebesuvalgo – būtent taip susidaro 86 kilogramai per metus.

„Maisto švaistymas dažnai lieka nepastebėtas, nes jis vyksta tyliai ir mažais kiekiais – pamirštas produktas, nesuvalgyta porcija ar per gausus apsipirkimas. Visgi metų pabaigoje tai virsta apčiuopiama suma: ne tik dešimtimis kilogramų išmesto maisto, bet ir šimtais eurų, kurie „atsiduria“ šiukšlių dėžėje. Tai problema, paliečianti kiekvieną – tiek finansiškai, tiek ir mūsų požiūrį į atsakingą vartojimą“, – akcentuoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.

Skaičiuojama, kad daugiausia maisto išmetama būtent namų ūkiuose, o pagrindinės priežastys – netikslus planavimas, impulsyvūs pirkimai ir neteisingai suprantamos galiojimo datos. „Lidl“ dalijasi 5 patarimais, kaip sumaniai planuoti maisto meniu, kad kuo mažiau produktų tektų išmesti, ir taip ne tik prisidėti prie tvaresnės kasdienybės, bet ir sutaupyti.

1. Peržiūrėkite šaldytuve esančius produktus

Prieš planuodami, ką gaminsite, peržvelkite, ką jau turite. Tai padeda išvengti situacijų, kai nauji produktai keliauja į šaldytuvą, o senesni lieka nepastebėti ir galiausiai išmetami.

„Dažnai žmonės planuoja patiekalus nuo nulio, nors dalį ingredientų jau turi namuose. Pavyzdžiui, šaldytuve likusios daržovės gali tapti sriuba ar troškiniu, o pradarytas jogurtas – pusryčių dalimi ar padažo pagrindu. Toks paprastas įprotis leidžia ne tik sumažinti švaistymą, bet ir efektyviau išnaudoti jau nupirktus produktus“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.

Ji priduria, kad prie mažesnio maisto švaistymo prisidėti galima ir parduotuvėje. „Lidl“ pirkėjai gali rinktis „Geradarių maišelius“ – specialius netobulos išvaizdos, tačiau vartojimui puikiai tinkamų, vaisių ir daržovių rinkinius už mažesnę kainą. Tokia iniciatyva padeda išgelbėti gerą maistą nuo išmetimo, o pirkėjams – apsipirkti pigiau ir tvariau.

2. Svarbi ir vieta šaldytuve

Net ir paprasčiausi kasdieniai sprendimai virtuvėje gali lemti, ar maistas bus suvartotas, ar pamirštas ir galiausiai išmestas – dažnai viską nulemia ne kiekis, o kur jį pasidėjote.

„Maisto švaistymas dažnai nėra susijęs su per dideliu įsigyto maisto kiekiu – kur kas dažniau jis atsiranda dėl to, kaip laikome ir vertiname produktus. Jei greičiau gendantys produktai atsiduria šaldytuvo gale, jie tiesiog „dingsta“ iš mūsų akiračio. Lygiai taip pat nemažai maisto išmetama dėl neteisingai suprantamų žymų – „geriausias iki“ nereiškia, kad produktas tą pačią dieną tampa netinkamas vartoti.Ši data nurodo kokybės, o ne saugumo terminą. Tuo metu produktus su žyma „tinka vartoti iki“ reikėtų vertinti atsargiau, nes ši data susijusi su maisto sauga“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.

3. Atskirkite tam tikrus vaisius ir daržoves

Tinkamas vaisių ir daržovių laikymas yra vienas dažniausių, bet kartu ir labiausiai nuvertinamų veiksnių, lemiančių, kiek jų galiausiai išmetame.

„Dalis vaisių ir daržovių sugenda ne todėl, kad jų nespėjama suvalgyti, o todėl, kad jie laikomi netinkamomis sąlygomis. Pavyzdžiui, pomidorai ar bananai šaldytuve greičiau praranda savo tekstūrą ir skonį, o bulvės ar svogūnai pradeda dygti. Tuo metu lapinės daržovės, laikomos sandariai be oro, ima greičiau pūti. Paprasti pokyčiai – laikyti vaisius ir daržoves atskirai, kai kuriuos produktus laikyti kambario temperatūroje, o kitus – šaldytuve – gali ženkliai prailginti jų vartojimo laiką“, – pažymi M. Anilionė.

Pavyzdžiui, bananai išskiria etileną – natūralias dujas, kurios skatina kitų vaisių ir daržovių nokimą, todėl laikomi šalia kitų jie gali paspartinti gedimą. Būtent dėl to bananus, obuolius ar pomidorus verta laikyti atskirai nuo jautresnių produktų, tokių kaip salotos ar uogos. Tuo tarpu morkos ar brokoliai šaldytuve išsilaiko ilgiau, jei laikomi drėgmei palankioje aplinkoje – pavyzdžiui, specialiuose stalčiuose ar lengvai praviroje pakuotėje.

4. Likučiai gali tapti gardžiu patiekalu

Maisto švaistymas dažnai įvyksta jau pagaminus maistą – kai dalis jo tiesiog lieka lėkštėse ar puoduose ir taip ir nebesulaukia antro šanso.

„Net ir nedideli kiekiai gali tapti visaverčio patiekalo pagrindu, tereikia šiek tiek kūrybiškumo. Pavyzdžiui, likusios virtos daržovės gali virsti sriuba ar apkepu, o vakarykštė mėsa – įdaru sumuštiniams ar tortilijoms. Taip ne tik sumažinamas švaistymas, bet ir sutaupoma laiko planuojant kitus patiekalus“, – pasakoja M. Anilionė.

Ji priduria, kad net ir patys mažiausi įpročiai, tokie kaip vienos „likučių dienos“ per savaitę įvedimas ar atskiros vietos šaldytuve skyrimas greičiau gendantiems produktams, padeda užtikrinti, kad maistas būtų suvalgytas, o ne pamirštas.

5. Planavimas – raktas į sėkmę

Maisto švaistymo mažinimas gali prasidėti dar parduotuvėje – tereikia atkreipti dėmesį į tai, ką dedate į pirkinių krepšelį.

„Pastebime, kad pirkėjai dažniausiai instinktyviai renkasi kuo ilgesnio galiojimo produktus, tikėdamiesi taip išvengti švaistymo, tačiau vis dažniau jie atranda ir kitą alternatyvą – besibaigiančio tinkamumo vartoti termino produktus. Toks maistas išlieka kokybiškas, tačiau yra siūlomas už mažesnę kainą, todėl tampa praktišku pasirinkimu artimiausiam vartojimui“, – tvirtina M. Anilionė.

Anot jos, mažinti maisto švaistymą svarbu visoje maisto tiekimo grandinėje. „Lidl Lietuva“ yra išsikėlusi tikslą iki 2030 finansinių metų pabaigos 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį, palyginti su 2018 finansiniais metais.

„Lidl“ parduotuvėse nuolat optimizuojami užsakomi produktų kiekiai, kad būtų išvengta perteklinių likučių. Produktams, kurių galiojimo terminas artėja prie pabaigos, taikomos specialios nuolaidos ir akcijos, padedančios užtikrinti, kad kuo daugiau maisto būtų suvartota, o ne išmesta.

Be to, „Lidl“ bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuriam perduoda vartoti tinkamus, tačiau neparduotus maisto produktus. Tuo metu vartojimui nebetinkami produktai perduodami ūkiams – taip siekiama, kad būtų išvengta bereikalingo švaistymo.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 86 „Lidl“ parduotuvės 31 šalies mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Raseiniuose, Molėtuose, Jurbarke, Raseiniuose ir Garliavoje.

Visada sprendžia tauta.
Kai per pandemiją vienas Prancūzijos supermarketas (Leclerc) pranešė, kad įves "galimybių pasą", Lietuvoje vadintą PIŠpasiu, sekančias tris dienas visame tinkle per visą Prancūziją nebuvo nė vieno žmogaus. Po trijų dienų tinklo direktorius išlindo į TV ekraną ir visų atsiprašė... Visi pasai Prancūzijos supermarketuose užsibaigė net neprasidėję.

Jūsų kasdienis veiksmas yra politinis aktas. Jis rodo, ką palaikote, ko nepalaikote. Jei nebepirksite kinietiškų česnakų ir indiškų vynuogių, niekas jų ir nebeveš... Jei nebemokėsite savitarnos kasose, kuriose prekės ne pigesnės, nors tinklas sutaupė ant kasininkų algų, tai jas po mėnesio ir išmontuos. Visada renkatės jūs, o ne kažkas už jus.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138