Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina

Vandens pramogos asocijuojasi su atostogų ramybe ir atsipalaidavimu, todėl galimi jų pavojai dažnai lieka neįvertinti. Visgi paprasti, iš pažiūros saugūs veiksmai – šuolis nuo liepto, nesėkmingas manevras vandenlente ar netikėta duobė seklumoje – gali tapti rimtų, ilgai gyjančių traumų priežastimi.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Specialistai pabrėžia: nelaimės dažniausiai ištinka tuos, kurie praranda budrumą.

Kodėl ramus poilsis slepia traumų riziką?

Karšta vasaros diena, ežeras ar pajūris, atostogų nuotaika – tokioje aplinkoje žmogus instinktyviai atsipalaiduoja ir jaučiasi saugus. Draudimo bendrovės ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė pastebi, kad būtent ši ramybės iliuzija dažnai ir tampa spąstais.

„Prie vandens žmonės nustoja galvoti apie pavojų. Atrodo, kas gi gali nutikti tiesiog maudantis ar plaukiojant vandens dviračiu? Tačiau būtent ten, kur jaučiamės labiausiai atsipalaidavę, dažniausiai ir prarandame budrumą. Niekas nešoka į vandenį galvodamas apie traumą ir niekas nelipa ant vandenlentės planuodamas atsidurti pas traumatologą. Tačiau pakanka vienos neatsargios akimirkos, ir nekalta pramoga virsta rimta trauma“, – sako ekspertė.

Pasak jos, klaidinga manyti, kad rizikuoja tik ekstremalių pramogų mėgėjai. Realybėje draudžiamųjų įvykių istorijose dažniausiai pasitaiko patys įprasčiausi vasaros užsiėmimai: maudynės, plaukimas irklentėmis, baidarėmis ar vandenlentėmis. Neseniai fiksavome atvejį, kai paauglys šoko į vandenį ir susidūrė su kitu asmeniu, ko pasekoje patyrė nosies lūžį.

„Pavojų sukuria ne pati pramoga, o nuostata, kad „man tikrai nieko nenutiks“. Žmogus šoka į nepažįstamą vandens telkinį net nepatikrinęs gylio, pirmą kartą lipa ant vandenlentės tikėdamasis, kad viskas pavyks savaime, ar bėga sekluma nežiūrėdamas sau po kojomis. Visi šie veiksmai atrodo nekalti tol, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina L. Karutienė.

Kur slypi didžiausias pavojus?

Pasak ekspertės, viena pavojingiausių vasaros pramogų – šuolis į vandenį neįvertinus jo gylio. Atsitrenkus į dugną, tenka susidurti su itin sunkiomis pasekmėmis: nuo lūžių iki stuburo sužalojimų, o jų gydymo išlaidos gali siekti tūkstančius eurų.

„Šuolis į neištirtą telkinį – viena klastingiausių situacijų. Žmogus mato lygų vandens paviršių ir įsivaizduoja, kad dugne taip pat viskas saugu. Tačiau gylis būna apgaulingas, o po vandeniu gali slypėti akmuo, rąstas ar tiesiog sekluma. Atsitrenkus stuburo ar kaklo sritimi pasekmės būna pačios sunkiausios – nuo sudėtingų lūžių iki traumų, kurios gali pakeisti visą gyvenimą“, – įspėja draudimo bendrovės atstovė.

Ne mažiau pavojinga ir tai, kas iš pažiūros atrodo visiškai saugu – pavyzdžiui, paprastas vaikščiojimas seklumoje. Vienam poilsiautojui maudantis jūroje koja pateko į duobę ir stipriai kryptelėjo – buvo patempti čiurnos raiščiai, o išmoka už šią traumą siekė 700 eurų.

Atskiro dėmesio reikalauja vandenlentės ir vandens parkų pramogos. Nesėkmingas nusileidimas ant vandens ar kritimas nuo pripučiamų figūrų gali baigtis kelio sąnario išnirimais, blauzdikaulio viršutinės dalies lūžiais ar šalutinių raiščių plyšimu.

„Vandenlentės ir panašios pramogos reikalauja ne tik drąsos, bet ir technikos. Daugelis žmonių pirmą kartą atsistoja ant lentos atostogų metu, be jokio pasiruošimo, ir iškart bando atkartoti tai, ką matė vaizdo įrašuose. Kojos fiksuotos, greitis didelis, o kūnas dar nemoka taisyklingai kristi – tokia kombinacija labai dažnai baigiasi sunkiomis kojų traumomis“, – sako L. Karutienė.

Kad pramoga nesibaigtų ligoninėje

Ekspertė nurodo, kad vidutiniškai už traumas, patirtas pramogaujant vandenyje, išmokama apie 334 eurus, tačiau sunkesniais atvejais išmokos siekia gerokai didesnes sumas. Vis dėlto daugumos nelaimių galima išvengti laikantis vos kelių paprastų taisyklių.

„Prieš šokant į vandenį – būtina patikrinti gylį ir įsitikinti, kad dugne nėra jokių kliūčių. Bėgant ar einant sekluma – svarbu nepamiršti, kad dugnas būna nelygus, su duobėmis. Pirmą kartą lipant ant vandenlentės – geriausia pradėti nuo instruktoriaus pagalbos, o ne nuo triukų. Tai skamba paprastai, tačiau būtent šie baziniai dalykai dažniausiai ir apsaugo nuo skaudžių pasekmių“, – pataria L. Karutienė.

Ekspertė priduria, kad vasaros pramogos primena ir apie kitą, dažnai pamirštamą pusę – finansinę.

„Trauma – tai ne tik fizinis skausmas ir gijimo procesas. Tai ir sugadintos atostogos, papildomos išlaidos reabilitacijai, gali tekti imti ir nedarbingumą. Apie nelaimingų atsitikimų draudimą žmonės dažnai susimąsto tik tada, kai jau guli sugipsuota koja. Tačiau finansinį saugumą suteikia ne pati išmoka, o žinojimas, kad netikėta trauma neišbalansuos šeimos biudžeto“, – sako bendrovės atstovė.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138