Gydytoja įspėja: vyresniame amžiuje pavojingas ne judėjimas, o jo vengimas

Vyresniame amžiuje lova gali atrodyti saugiausias pasirinkimas, ypač po ligos, operacijos ar pajutus padažnėjusį pulsą. Tačiau būtent judėjimo vengimas dažnai tampa didesne rizika nei pats fizinis krūvis – silpsta raumenys.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Taip pat mažėja ištvermė, darosi sunkiau vaikščioti, o net menkas fizinis aktyvumas ima kelti baimę.

Pasak Baltijos šalių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lyderės „Eglės“ fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojos Aurelijos Beigienės, vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas tampa ne mažiau, o dar labiau svarbus. Jis padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, arterinės hipertenzijos ir ankstyvos mirties riziką, tačiau judėti reikėtų atsakingai – įvertinus sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir gretutines ligas.

„Vyresni pacientai dažnai serga ne viena liga, turi stuburo patologijų, sąnarių artrozių, vartoja vaistus, kurie gali veikti pulsą ar kraujospūdį. Todėl krūvis turi būti dozuotas, didinamas palaipsniui ir pritaikytas konkretaus žmogaus būklei“, – sako A. Beigienė.

Širdžiai svarbiausias aerobinis aktyvumas

Kalbant apie širdies sveikatą, pirmiausia reikėtų galvoti apie aerobinį fizinį aktyvumą. Tai vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, šiaurietiškas ėjimas. Tokia veikla treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina ištvermę ir padeda palaikyti geresnę bendrą savijautą.

Tačiau vien vaikščiojimo vyresniame amžiuje gali nepakakti. Maždaug nuo 50 metų natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga, todėl svarbūs tampa ir jėgos pratimai. Prie jų naudinga pridėti pusiausvyros bei koordinacijos lavinimą, nes tai padeda mažinti griuvimų ir lūžių riziką.

„Jeigu reikėtų sudėlioti eiliškumą, pirmoje vietoje būtų aerobinės treniruotės, tada jėgos pratimai, o po jų – pusiausvyros ir koordinacijos pratimai. Kvėpavimo pratimai ypač svarbūs po ligų, operacijų ar sergant širdies nepakankamumu, bet kiekvienu atveju programą reikėtų individualizuoti“, – teigia FMR gydytoja.

Kada padažnėjęs pulsas normalu?

Viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių baimių – kad sportuojant „perkraunama“ širdis. Tačiau padažnėjęs pulsas, šilumos pojūtis, saikingas prakaitavimas ar malonus raumenų nuovargis nebūtinai rodo pavojų. Tai yra normalus organizmo atsakas į fizinį krūvį.

„Jeigu treniruotės metu žmogus gali kalbėti trumpais sakiniais, toks intensyvumas dažniausiai yra tinkamas. Tačiau jeigu nebegali ištarti sakinio, atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, šaltas prakaitas ar širdies permušimai, tai jau yra stop ženklai“, – pabrėžia A. Beigienė.

Ypač svarbu nereaguoti abejingai į skausmą už krūtinkaulio, kuris plinta į kaklą ar ranką, ryškų oro trūkumą, silpnumą ar alpimo pojūtį. Tokiais atvejais krūvį reikia nutraukti ir kreiptis į gydytoją.

„Jei sportuojant atsiranda stiprus dusulys, spaudimas krūtinėje ar jausmas, kad širdis labai daužosi, neužtenka tik sustoti ir kitą dieną gyventi kaip įprastai. Tokie simptomai gali rodyti komplikacijas, todėl būtina pasirodyti specialistui“, – įspėja A. Beigienė.

Dusulys ir dažnesnis kvėpavimas – ne tas pats

Po ligos ar operacijos žmonės dažnai tampa itin atsargūs. Pajutę padažnėjusį kvėpavimą, jie neretai išsigąsta, kad dūsta, nors iš tiesų organizmas tiesiog reaguoja į fizinį krūvį. Gydytojos teigimu, svarbu atskirti įprastą treniruotės pojūtį nuo pavojingo simptomo.

„Jei žmogus pradeda dažniau kvėpuoti, sušyla, padažnėja pulsas, bet nėra krūtinės skausmo, alpimo jausmo ar tikro oro trūkumo, tai gali būti visiškai normali treniruotės dalis. Pavojų kelia ryškus dusulys, kai žmogui iš tiesų trūksta oro“, – aiškina A. Beigienė.

Kartais žmogui atrodo, kad širdis „kalatojasi“, tačiau pamatavus pulsą jis būna normalus arba tik šiek tiek padidėjęs. Tokiais atvejais tai gali rodyti ne pavojų, o silpnesnį fizinį pasirengimą, todėl krūvį reikėtų didinti nuosekliai.

Pradėti galima nuo kelių minučių

Viena dažna klaida – manyti, kad pradėti vyresniame amžiuje jau per vėlu. Kita klaida – užsibrėžti per daug ir per greitai. Kaip sako gydytoja, pradžiai gali užtekti vos kelių minučių aktyvesnio pasivaikščiojimo.

„Nereikia iškart planuoti valandos treniruotės. Galima pradėti nuo 5 ar 10 minučių pasivaikščiojimų ir palaipsniui ilginti laiką. Svarbiausia – judėti reguliariai ir didinti krūvį po truputį“, – pataria A. Beigienė.

Ji primena, kad siekiamybė galėtų būti apie 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, tačiau iki šio tikslo reikėtų eiti palaipsniui. Vieniems patogiau judėti kasdien po truputį, kitiems – kelis kartus per savaitę ilgiau.

Judėjimo baimė gali susilpninti dar labiau

Po operacijų ar ligų dalis pacientų ima daugiau gulėti, vengia judesio ir tikisi taip apsaugoti organizmą. Tačiau ilgainiui tai gali sukelti priešingą efektą – silpsta raumenys, mažėja ištvermė, tampa sunkiau vaikščioti, o nuovargis ar dusulio pojūtis dar labiau didina baimę judėti.

„Žmogus nejuda, silpsta širdis ir raumenys, mažėja jėga. Tada tampa sunkiau keltis, eiti, atsiranda dusulio pojūtis. Jis galvoja, kad tai dėl širdies, todėl vėl gulasi į lovą, nors iš tiesų dažnai reikėtų kaip tik palaipsniui aktyvintis“, – pažymi A. Beigienė.

Tokiais atvejais ypač svarbi reabilitologo pagalba. Specialistas įvertina gretutines ligas, funkcinę būklę, nustato saugias pulso ribas ir parenka tinkamą treniruočių programą.

„Reabilitacijos metu pacientas ne tik atlieka pratimus, bet ir mokosi suprasti savo kūno signalus. Jis pamato, kad padažnėjęs pulsas ar aktyvesnis kvėpavimas gali būti normalu, o judėjimas – saugus. Treniruotė turi būti ne tik saugi, bet ir efektyvi“, – atkreipia dėmesį FMR gydytoja.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138