Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai

Daugeliui atrodo, kad didesnės pajamos savaime reikštų daugiau santaupų, solidesnę finansinę pagalvę ir ramesnį gyvenimą. Vis dėlto neretai nutinka priešingai – augant pajamoms kartu didėja ir išlaidos, todėl papildomi pinigai beveik nepajuntami.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

O dalis net ir gerai uždirbančių žmonių nesukaupia jokios finansinės pagalvės.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad didesnes pajamas gaunančių žmonių santaupos kartais būna mažesnės nei tų, kurie uždirba kukliau. Taip nutinka todėl, kad kartu su pajamomis auga ir išlaidos – nuo brangesnių pirkinių, kelionių iki kasdienių patogumų.

„Tai nereiškia, kad žmogus švaisto pinigus. Tiesiog tai, kas anksčiau atrodė kaip prabanga, pamažu tampa įprasta kasdienybe: taksi vietoje autobuso, brangesnis telefonas, daugiau prenumeratų, dažnesnės kelionės ar maisto užsakymai. Pajutus didesnę finansinę laisvę, vis rečiau tenka atsisakyti tokių patogumų ar dėl jų save varžyti, todėl didesnė dalis papildomų pajamų nepastebimai skiriama vartojimui, o santaupos reikšmingai nepadidėja“, – pastebi jis.

Kaip pavyzdį J. Ivaška pateikia dar šiemet vienoje turtingiausių pasaulio šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose – atliktą „PYMNTS Intelligence“ tyrimą, kuris atskleidė, kad nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvena ne tik mažas pajamas gaunantys žmonės. Taip gyvena ir 46 proc. amerikiečių, per mėnesį uždirbančių daugiau kaip 10,9 tūkst. eurų. Beveik pusė jų – 48,6 proc. – teigė, kad taip gyvena labiau dėl savo pasirinkimų nei būtinybės: daugiau pajamų skiria norimam gyvenimo būdui, todėl santaupoms lieka mažiau.

Kas yra gyvenimo būdo infliacija

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus aiškinimu, situacija, kai augant pajamoms beveik tiek pat padidėja ir išlaidos, vadinama gyvenimo būdo infliacija. Žmogus pradeda sau leisti daugiau arba rinktis brangesnius produktus ir paslaugas, todėl atrodo, kad viskas pabrango tiek, kiek išaugo jo pajamos. Tačiau tai lemia ne įprasta šalies infliacija, o pasikeitę vartojimo įpročiai ir pagerėjusi gyvenimo kokybė.

Pasak J. Ivaškos, verta sau užduoti tris klausimus: ar padidėjus pajamoms santaupos liko tokios pačios; ar anksčiau nebūtini pirkiniai tapo įprasti; ar mėnesio pabaigoje sunku paaiškinti, kur dingo papildomos pajamos? Jei į bent kelis šiuos klausimus atsakymas yra „taip“, tikėtina, kad dalį pajamų augimo suvalgė nauji vartojimo įpročiai.

Specialisto teigimu, apie gyvenimo būdo infliaciją gali išduoti ir paprastas palyginimas: nors pajamos padidėjo, mėnesio pabaigoje lieka tiek pat arba net mažiau pinigų nei anksčiau. Dar vienas ženklas – anksčiau malonumu laikyti dalykai pamažu tampa savaime suprantama kasdienybės dalimi, todėl jų atsisakyti darosi vis sunkiau.

„Pavyzdžiui, žmogus uždirbo 1,5 tūkst. eurų, išleisdavo 1,2 tūkst. eurų ir kas mėnesį sutaupydavo 300 eurų. Atlyginimui pakilus iki 2 tūkst. eurų, jis pradėjo dažniau valgyti mieste, pirkti kokybiškesnius daiktus, leisti sau daugiau patogumų. Mėnesio išlaidos išaugo iki 1,7 tūkst. eurų, todėl sutaupoma suma liko tokia pati – 300 eurų“, – skaičiuoja „Urbo“ banko atstovas.

Didesnės pajamos – ne tik didesnėms išlaidoms

J. Ivaškos teigimu, augant pajamoms svarbu iš anksto nuspręsti, kokia jų dalis bus skirta geresnei gyvenimo kokybei šiandien, o kokia – ilgalaikiams tikslams. Paprastas būdas tai padaryti – vos gavus atlyginimą nustatytą sumą automatiškai pervesti į atskirą taupymo ar investavimo sąskaitą. Taip taupymui reguliariai skiriama konkreti suma, nelaukiant, kol mėnesio pabaigoje liks nepanaudotų pinigų.

„Padidėjus atlyginimui nebūtina atsisakyti malonesnio gyvenimo, tačiau nereikėtų viso prieaugio iš karto paversti naujomis išlaidomis. Dalį galima skirti kelionėms, patogumams ar pirkiniams, o kitą – finansinei pagalvei, būstui, automobiliui, mokslams, pensijai ar kitam svarbiam tikslui. Taip pajamų augimas ne tik pagerina kasdienybę, bet ir padeda kurti tvirtesnį finansinį pagrindą“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Pasak jo, vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad prie didesnių pajamų priprantama labai greitai, todėl kartu nepastebimai auga ir lūkesčiai kasdieniam gyvenimui. Būtent todėl verta sąmoningai nusistatyti taisyklę, jog didėjant atlyginimui kartu didės ir taupymui skiriama suma.

„Gyvenimo kokybės gerinimas nėra blogas dalykas – juk tam ir siekiame didesnių pajamų. Tačiau svarbu, kad kartu augtų ir mūsų finansinis saugumas. Jei bent dalį kiekvieno atlyginimo padidėjimo skirsime santaupoms ar kitiems ilgalaikiams tikslams, po kelerių metų skirtumas bus kur kas didesnis, nei gali atrodyti šiandien. Būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio nedideli sprendimai ilgainiui sukuria tvirtą finansinį pagrindą“, – apibendrina J. Ivaška.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138