100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro

Septynerius metus trukę susirašinėjimai, vaizdo skambučiai, pažadai apie bendrą ateitį ir nuolatiniai prašymai padėti. Tuo tarpu iš moters sąskaitos į užsienį plūdo pinigai – „advokatui“, „dokumentų sutvarkymui“, „išlaisvinimui iš kalėjimo“ ir net „vaiko mokytojui“.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Bankas bandė sustabdyti ne vieną klientės mokėjimą, tačiau galiausiai bendra pervesta suma pasiekė beveik 100 tūkst. eurų.

Moteris buvo įsitikinusi, kad padeda savo mylimajam. Jis gyveno Afrikoje, anksčiau dirbo laive, tačiau, pasak jo, vienu metu buvo pavogti jo dokumentai, todėl jis atsidūrė kalėjime. Kitą kartą vyras pasakojo, kad dokumentai nebuvo pavogti, o yra pas advokatą, kuris jam padėtų ištrūkti iš kalėjimo, bet jis buvo skolingas minėtam advokatui. Pasakojimo detalės vis keitėsi, tačiau vienas dalykas liko nepakitęs – pinigų reikėjo vėl ir vėl.

Su „mylimuoju“ moteris pradėjo bendrauti 2018 metais. Kas porą mėnesių jie kalbėdavosi per vaizdo skambučius, tačiau per visą tą laiką jie taip ir niekada nebuvo susitikę gyvai. Vis dėlto moteris tikėjo, kad padeda mylimam žmogui, todėl pervedė beveik visas savo gyvenimo santaupas.

Bankas ne kartą bandė įspėti klientę ir paaiškinti apie galimą romantinį sukčiavimą, bet moteris tik dėkojo už rūpestį ir nepatikėjo įspėjimais. Toliau vykdė pervedimus savo „mylimajam“, nes manė, kad jam padeda. Tik vėliau ji pripažino, kad dalies pervedimų vis dėlto nereikėjo atlikti.

Kodėl romantinio sukčiavimo aukas taip sunku apsaugoti?

„Tokiais atvejais prarandami ne tik pinigai. Romantinio sukčiavimo aukos dažnai į tokius santykius būna investavusios ne vienerius metus. Jos dalijasi savo išgyvenimais, sulaukia emocinės paramos, todėl stipriai prisiriša prie žmogaus, kurio iš tikrųjų niekada nėra sutikusios. Kai kas nors pasako, kad mylimas žmogus apskritai gali neegzistuoti, suabejojama ne tik dėl pinigų pervedimų, bet ir dėl visos pastarųjų metų gyvenimo patirties. Svarbu suprasti, kad tokiose situacijose žmonės praranda ne tik savo santaupas – pasitaiko atvejų, kai jie parduoda nekilnojamąjį turtą, skolinasi iš artimųjų ar finansų įstaigų. Todėl pabaigoje lieka ne tik be santaupų, bet ir su skolomis“, – aiškina Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai romantinių sukčiavimų aukomis tampa finansininkės ar buhalterės, turinčios prieigą ne tik prie savo asmeninės, bet ir darbdavio ar klientų el. bankininkystės. Psichologiškai paveiktos sukčių jos gali būti įkalbamos pervesti įmonės lėšas – dažnai sukčiai tikina, kad tai tik laikina, pavyzdžiui, savaitgaliui, ir niekas to nepastebės. Todėl svarbu stebėti darbuotojų atliekamus veiksmus ir suteikti tik tas prieigas, kurios būtinos darbo funkcijoms atlikti.

SEB banko duomenimis, romantinio sukčiavimo atvejai nėra dažni, tačiau iš aukų išviliotos sumos būna ganėtinai didelės, nes santykiai tarp aukos ir sukčiaus gali tęstis kelerius metus. Tačiau pastebima, kad sukčiai vis greičiau siekia pelnyti aukų pasitikėjimą ir taip išvilioti pinigus. Anksčiau tokie sukčiai kelis mėnesius kūrė emocinį ryšį, iš pradžių vengdavo kalbėti apie jausmus ir bendrą ateitį ir tik vėliau paprašydavo finansinės pagalbos. Dabar po kelių mėnesių ar net savaičių sukčiai kalba apie stiprius meilės jausmus, žada bendrą ateitį ar kitaip manipuliuoja savo aukomis.

Pasak D. Uosytės, nukentėjusieji dažnai atsisako tikėti įspėjimais net ir tada, kai bankas nustato įtartinus mokėjimus ir stengiasi apsaugoti klientą – taip nutinka, nes auka yra emociškai prisirišusi prie sukčiautojo. Todėl auka toliau neigia akivaizdžius pavojus, nenori pripažinti, kad buvo apgauta, ir randa naujų būdų, kaip pervesti pinigus.

Romantinių atvejų statistika nėra gausi, bet ne todėl, kad tokių atvejų mažai. Dažnai aukos nesikreipia į institucijas, nes nebeturi vilties atgauti lėšas. Slegia ir gėdos jausmas, kad patikėjo tikrais kito žmogaus jausmais ir buvo apgauti. Susigrąžinti pinigus tokiais atvejais sudėtinga, nes dažnai mokėjimai yra atlikti seniau ir gavėjų sąskaitose nėra lėšų, tačiau tiek finansinėms įstaigoms, tiek teisėsaugai informacija, apie tokius sukčius, labai svarbi siekiant suprasti jų taktikas ir veiksmus, kad būtų galima juos sustabdyti ir apsaugoti kitus. Juk paprastai sukčiai vienu metu mezga „santykius“ su keliomis ar keliolika aukų vienu metu.

Kaip atpažinti romantinį sukčių?

Remiantis SEB banko stebėtais atvejais ir ekspertų patirtimi, reikėtų būti ypač atsargiems, jei žmogus, su kuriuo niekada nesate susitikę gyvai, labai greitai pradeda kalbėti apie ypatingus jausmus ir bendrą ateitį. Taip pat vertėtų susimąstyti, jei nuolat atsiranda priežasčių, kodėl susitikimas akis į akį turi būti atidėtas.

Įspėjamaisiais ženklais gali tapti ir nuolat pasikartojančios nepaprastos situacijos – pasakojimai apie sulaikymą, pavogtus dokumentus, užblokuotas sąskaitas, ligas ar teisines problemas. Sukčiai dažnai stengiasi sukurti įspūdį, kad būtent jūs esate vienintelis žmogus, galintis jiems padėti. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei laikui bėgant pasakojimo detalės pradeda keistis arba tampa prieštaringos.

Nereikėtų aklai pasitikėti ir siunčiamomis nuotraukomis ar vaizdo skambučiais – sukčiai gali naudoti kitų žmonių nuotraukas, seną viešai internete prieinamą turinį ar net dirbtinio intelekto sugeneruotus atvaizdus. Kilus abejonių, verta patikrinti nuotraukų autentiškumą internete.

Ekspertai pataria būti ypač kritiškiems, užduoti nepatogius klausimus ir niekada nepervesti pinigų asmeniui, su kuriuo nesate susitikę gyvai. Jei jau santykių pradžioje atsiranda prašymų finansiškai padėti, tai yra vienas iš svarbiausių įspėjamųjų ženklų.

Kilus įtarimų, nereikėtų bijoti aptarti situaciją su artimaisiais, taip pat kreiptis pagalbos į policiją ir banką, kurie turi daugiau patirties atpažįstant tokius atvejus. Tai padės ne tik laiku atpažinti sukčiavimą, bet ir apsaugoti kitas aukas.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138