Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?

Kai važiuodami traukiniu prisijungiame prie interneto, parduotuvėje atsiskaitome kasoje ar nuotoliniu būdu valdome už kelių šimtų kilometrų esantį saulės elektrinių parką, naudojamės technologijomis, kurių veikimo nė nepastebime.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tačiau už jų visada stovi žmonės: elektronikos inžinieriai, kurie ne tik idėjas paverčia veikiančiais produktais, bet ir išgaudo klaidas, dar prieš joms tampant problemomis.

Dalis šių sudėtingų sprendimų sukuriama ir pagaminama Kaune, kur veikia tokios įmonės kaip FORVIA HELLA, „Jotron“, „Kitron“ ar „Teltonika“. Tad ką iš tiesų reiškia būti elektronikos inžinieriumi mieste, kurio kuriamos technologijos keliauja po visą pasaulį?

Technologijos, kurių dažnai nepastebime

Elektronika yra viena iš tų sričių, kurios svarbą dažniausiai pajuntame tik tada, kai kas nors nustoja veikti. Kol ryšys stabilus, automobilis tiksliai reaguoja į vairuotojo veiksmus, o išmaniosios sistemos sklandžiai atlieka savo užduotis, retai susimąstome, kiek inžinerinių sprendimų slypi už kasdienio patogumo.

„Teltonikos“ Kauno komandos kuriami tinklo sietuvai, maršrutizatoriai ir prieigos taškai naudojami transporte, energetikoje, pramonėje bei automatizavimo sistemose. Jie padeda nuotoliniu būdu valdyti saulės elektrinių parkus ir robotizuotus sandėlius, prijungti parduotuvių kasas prie centrinių sistemų ar suteikti interneto prieigą keleiviams.

„Dažnai patys to nežinodami galite tapti vieno ar net kelių mūsų kuriamų gaminių vartotoju, paprasčiausiai apsipirkinėdami ar naudodamiesi internetu traukinyje“, – pasakoja „Teltonikos“ elektronikos inžinierių grupės vadovas Edgaras Sarapinas.

O štai FORVIA HELLA Kaune gamina elektronikos produktus bei komponentus automobilių pramonei. Iš čia jie keliauja į skirtingas pasaulio šalis, kur tampa didesnių technologinių sistemų dalimi. Vienas nedidelis gaminys galutiniam vartotojui gali likti nematomas, tačiau be jo neveiktų visas sudėtingas sprendimas.

Itin platų technologijų lauką aprėpia „Kitron“ Kauno padalinys. Čia gaminami sudėtingi, aukšto patikimumo elektronikos produktai, naudojami ryšio ir daiktų interneto sprendimuose, elektrifikacijoje, pramoninėje automatikoje, medicinos įrangoje bei gynybos sektoriuje. Todėl Kaune pagaminta elektronika gali tapti pramoninio valdiklio, energetikos infrastruktūros, medicininės įrangos ar patikimai veikti privalančios gynybos sistemos dalimi.

Dar kitokią elektronikos atsakomybės pusę atskleidžia „Jotron“: Kaune veikiantis įmonės padalinys yra pagrindinis visai grupei skirtų gaminių surinkimo filialas. Čia gaminama jūrų ir aviacijos ryšio įranga, surenkamos elektronikos plokštės, atliekamas galutinis įrenginių surinkimas, testavimas ir kokybės kontrolė.

„Jotron“ produktai naudojami laivuose, oro uostuose, oro eismo valdymo centruose, pakrančių apsaugos tarnybose ir energetikos infrastruktūroje visame pasaulyje. Įmonės šūkis „Saugi kelionė“ nėra vien skambi frazė: kritinės paskirties įranga turi suveikti tiksliai ir laiku, nes nuo jos gali priklausyti žmonių saugumas ar net gyvybė.

Nuo idėjos iki veikiančio produkto

Prieš technologijai tampant realiu produktu, kiekvienas sprendimas nueina ilgą kelią nuo pirminės idėjos, komponentų pasirinkimo ir projektavimo iki prototipo, bandymų, gamybos bei nuolatinio tobulinimo.

„Elektronikos inžinieriai yra žmonės, kurie idėjas paverčia veikiančiais produktais“, – sako FORVIA HELLA Lithuania Technologinių procesų skyriaus vadovas Justas Turauskis.

Pasak jo, inžinieriaus diena įmonėje gali prasidėti nuo gamybos procesų stebėjimo ir analizės, o vėliau persikelti į projektines veiklas. Vieną dieną sprendžiama techninė problema, kitą tobulinamas esamas gaminys ar diegiamas efektyvesnis gamybos metodas. Šiame darbe reikia ne tik techninių žinių, bet ir gebėjimo matyti platesnį vaizdą, bendradarbiauti su skirtingomis komandomis bei greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją.

„Teltonikoje“ elektronikos inžinieriai produktą lydi per skirtingus jo gyvavimo etapus.

„Būtent mes jį pradedame, paleidžiame į gyvenimą ir galiausiai prižiūrime bei tobuliname“, – savo komandos darbą apibūdina E. Sarapinas.

„Jotron“ technikos vadovas Jogundas Juškys elektronikos inžinierių vadina jungiamąja grandimi tarp produkto kūrimo ir gamybos. Jis prižiūri procesus, kuria ir tobulina testavimo įrangą, užtikrina kokybę, koordinuoja skirtingas produktų grupes ir perduoda grįžtamąjį ryšį tyrimų bei plėtros komandoms. Taip sujungiama pirminė produkto idėja, jos pritaikymas gamybai ir galutinis rezultatas.

Panašų vaidmenį elektronikos inžinieriams patiki ir „Kitron“. Pasak „Kitron Lietuva“ Techninio skyriaus vadovo Sauliaus Jačėno, jie padeda kliento idėją paversti stabiliai gaminamu, patikimu ir kokybišku produktu. Inžinieriai įsitraukia dar ankstyvose jo parengimo gamybai stadijose: analizuoja projektavimo sprendimus, vertina komponentų pasirinkimą, testavimo bei automatizavimo galimybes ir rūpinasi ilgalaikiu produkto palaikymu.

„Šiandien elektronikos inžinierius jungia produkto dizainą, gamybos procesą, testavimo strategiją, kokybę, tiekimo grandinę ir duomenų analizę“, – apibendrina S. Jačėnas.

Ne vien lituoklis ir ne viena karjeros kryptis

Elektronikos inžinieriaus profesiją vis dar neretai bandoma sutalpinti prie stalo su lituokliu, multimetru ir elektroninių komponentų dėžutėmis. Tokių užduočių pasitaiko, ypač dirbant su prototipais, tačiau tai tik viena gerokai platesnės kasdienybės dalis.

Elektronikos inžinieriai projektuoja gaminius, parenka ir analizuoja komponentus, valdo gamybos procesus, kuria testavimo įrangą, diegia techninius sprendimus, rūpinasi kokybe ir bendradarbiauja su kitų sričių specialistais. Vieni daugiau laiko praleidžia kurdami, kiti procesus tobulina gamyboje, treti koordinuoja produktų grupes ar imasi vadovavimo.

„Kitron“ jauni specialistai nuo pirmųjų žingsnių įsitraukia į praktines užduotis, kurių rezultatą galima gana greitai pamatyti: analizuoja gamybos procesus ir testavimo duomenis, prisideda prie prototipų gamybos, komponentų vertinimo, gamybos problemų tyrimo ar testavimo įrangos priežiūros.

J. Juškio iš „Jotron“ teigimu, jaunas žmogus neprivalo iš anksto tiksliai žinoti, kuri elektronikos kryptis jam tinkamiausia. Išbandant skirtingas veiklas, nuo testavimo ar gamybos procesų tobulinimo iki produktų kūrimo, galima geriau pažinti savo stipriąsias puses ir tik tada atrasti asmeninį kelią inžinerijoje.

„Be to, tarptautinė įmonė jaunam specialistui suteikia galimybę dirbti su kolegomis iš kitų šalių, mokytis iš skirtingų sričių profesionalų ir pamatyti, kaip tie patys inžineriniai klausimai sprendžiami įvairiose rinkose. Karjera gali prasidėti nuo pirmųjų praktinių užduočių ir palaipsniui nuvesti iki atsakingų inžinerinių ar vadovaujamų pozicijų“ , – sako J. Juškys.

Ar darbdaviams svarbios techninės žinios? Taip, tačiau vien gerų pažymių nepakanka. Technologijoms keičiantis, ne visi atsakymai jau būna parašyti vadovėlyje ar lengvai randami internete. Todėl įmonės ne tiek ieško žmogaus, kuris jau pirmąją darbo dieną „viską moka“, bet specialisto, kuriam įdomu suprasti, išbandyti, klysti, ieškoti ir tobulėti.

Justas Turauskis iš HELLA Lithuania akcentuoja analitinį mąstymą, gebėjimą problemą matyti plačiau, ramiai priimti argumentuotus sprendimus ir nuolat mokytis. O „Teltonikos“ atstovas pirmiausia išskiria žingeidumą ir kūrybiškumą.

Sėkmės receptas: Kaunas sujungė svarbiausius ingredientus

Elektronikos inžinieriaus profesiją galima pasirinkti daugelyje miestų ir šalių, tačiau Kaunas turi vieną svarbų pranašumą: čia petys petin veikia specialistus rengiančios aukštosios mokyklos, tarptautinės technologijų bendrovės, gamybos įmonės ir stipri inžinerijos bendruomenė.

„Kaunas sujungė tris esminius ingredientus: stiprų aukštąjį mokslą, pasaulinius pramonės lyderius ir patogią, dinamišką miesto aplinką“, – sako E. Sarapinas. Jaunam inžinieriui tai reiškia galimybę dar studijų metu priartėti prie realių technologijų, o verslui suteikia talentingų ir žinių siekiančių darbuotojų ekosistemą.

J. Juškys pabrėžia, kad Kaune jau susiformavo stipri ir kompetentinga inžinerijos bendruomenė, todėl vis daugiau tarptautinių įmonių savo investicijoms renkasi būtent šį miestą. Svarbų vaidmenį atlieka Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK), rengiančios specialistus, kurie vėliau toliau mokosi ir auga įmonėse.

„Šiandien mūsų didžiausia stiprybė yra žmonės, jų sukaupta patirtis, kompetencijos ir gebėjimas kurti aukštą pridėtinę vertę. Būtent tai pelnė tarptautinių partnerių pasitikėjimą ir įrodė, kad galime turėti svarų indėlį į pasaulinio lygio technologijų kūrimą čia, Kaune“, – teigia jis.

Šios ekosistemos mastą rodo ir „Kitron“ Kauno padalinys, kuriame dirba apie 600 žmonių, veikia šešios elektronikos plokščių surinkimo linijos, o gamybos plotas siekia apie 13,3 tūkst. kvadratinių metrų. Čia aptarnaujami visi pagrindiniai grupės rinkos segmentai – nuo ryšio ir elektrifikacijos iki medicinos įrangos bei gynybos sprendimų.

„Investicija į būsimus elektronikos inžinierius mums nėra trumpalaikė personalo paieška. Tai ilgalaikis Lietuvos ir Kauno technologinės ekosistemos stiprinimas“, – pabrėžia S. Jačėnas.

Šią Kaune susiformavusią ekosistemą stiprina iniciatyva „Ateitis elektronikams“, šiemet siunčianti žinutę: „Kaunas – ateities kūrėjų miestas“. Joje bendradarbiauja elektronikos specialistus rengiančios KTU ir Lietuvos inžinerijos kolegija bei mieste veikiančios FORVIA HELLA, „Jotron“, „Kitron“ ir „Teltonika“.

Kaip sako prie kampanijos jau kelerius metus prisijungusios „Teltonikos“ inžinierių komandai vadovaujantis E. Sarapinas, tokį sprendimą paskatina ir noras parodyti jaunimui realų elektronikos inžinierių gyvenimą bei atskleisti, kokia svarbi yra ši profesija: „Nors elektroniką sunku pavadinti tiesiog profesija – tai labiau gyvenimo būdas. Tikiuosi, kad kalbėdami su moksleiviais, mes įkvepiame juos iš vartotojų tapti kūrėjais ir taip ugdome vieną iš ypač gyvenime svarbių savybių – žingeidumą.“

Iš vartotojo į kūrėją

Renkantis studijas lengva pasiklysti tarp programų pavadinimų, pažadų ir aplinkinių patarimų. Tačiau galima pradėti nuo paprastesnio klausimo: ar norėtum tik naudotis technologijomis, ar būtų įdomu suprasti, kaip jos veikia, ir pačiam prisidėti prie jų kūrimo?

Pirmąjį žingsnį į šį pasaulį galima žengti pasirenkant KTU Elektronikos inžinerijos arba Transporto elektronikos studijas, taip pat Lietuvos inžinerijos kolegijos Elektronikos inžinerijos ar Autotransporto elektronikos programas.

Nebūtina jau šiandien tiksliai žinoti, kokį produktą kursi po penkerių metų: pradžiai pakanka smalsumo suprasti, kaip veikia aplinkinis pasaulis, ir noro vieną dieną pačiam jį patobulinti.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139