Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai viršijantys greitį daugiau nei 10 km/val., o dar 12 proc. – daugiau nei 20 km/val. Greičio ribojimų keliuose nurodo besilaikantys kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28 proc. apklaustų vairuotojų, rodo tyrimo rezultatai.

„Važiavimas didesniu nei maksimaliu leistinu greičiu vairuotojams dažnai atrodo kaip būdas sutaupyti brangaus laiko, tačiau reali nauda dažnai būna gerokai mažesnė nei įsivaizduojama. Kelionės laikas mažėja ne tiesine proporcija, ir kuo didesnis greitis, tuo mažiau papildomo laiko sutaupome“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Magistralėje sutaupomos vos kelios minutės

Ekspertų skaičiavimai rodo, kad padidinus greitį nuo 50 km/val. iki 70 km/val. ir nuvažiavus 10 km atkarpą sutaupomos maždaug 3-4 minutės. Tačiau padidinus greitį nuo 120 km/val. iki 140 km/val. – 10 km atkarpoje sutaupoma jau ne pilna minutė (apie 43 sekundes), o 100 km kelionėje tik apie 7 minutes.

Kaip pažymi G. Petrikas, visgi tokie skaičiavimai galioja tik esant idealioms sąlygoms – kai visą atstumą galima nuolat važiuoti vienodu pastoviu greičiu, nėra eismo srauto ir lėčiau važiuojančių automobilių, nevykdomi kelio darbai, oro sąlygos palankios vairavimui ar nėra poreikio stabdyti.

Vertinant eismą miestuose, juose dažniausiai nuvažiuojami atstumai yra mažesni, tad jei 50 km/val. ribojamoje miesto gatvėje važiuojama 70 km/val. greičiu, per 10 km būtų sutaupoma tik apie 3-4 minutes.

„Skaičiavimai rodo, kad kasdienėse kelionėse reali laiko nauda dažniausiai dar mažesnė. Vairuotojui gali atrodyti, kad didesnis greitis padės reikšmingai sutrumpinti kelionę, tačiau praktikoje tą tariamai sutaupytą laiką dažnai panaikina šviesoforai, intensyvesnis eismas, kelio darbai, lėčiau važiuojančios kitos transporto priemonės ar oro sąlygos“, – sako G. Petrikas.

Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės pasekmės

Pasak žalų eksperto, greitis lemia ne tik tikimybę patekti į eismo įvykį, bet ir jo pasekmių sunkumą. Didėjant greičiui, per vidutinį vairuotojo reakcijos laiką automobilis nuvažiuoja ilgesnį atstumą, o stabdymo kelias ilgėja proporcingai greičio kvadratui, todėl lieka mažiau galimybių išvengti netikėtos kliūties.

„Važiuojant 120 km/val. greičiu, automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja daugiau nei 33 metrus. Jei vairuotojui sureaguoti prireikia maždaug vienos sekundės, tiek kelio įveikiama dar nepradėjus stabdyti. Esant sausai kelio dangai, tvarkingoms padangoms ir stabdžiams, pats stabdymo kelias gali siekti apie 79 metrus, todėl nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo automobilis nuvažiuotų daugiau nei 110 metrų, o visas stabdymo procesas truktų apie 6 sekundes. Jei vairuotojo reakcija lėtesnė, kelio danga šlapia arba slidi, sustojimo atstumas dar labiau pailgėja“, – komentuoja G. Petrikas.

Ekspertas primena ir kitą svarbų veiksnį – neretai saugus važiuoti greitis yra dar mažesnis nei maksimaliai leistinas. Greitis turi būti pritaikomas prie konkrečių sąlygų, tai yra, matomumo, eismo intensyvumo, kelio dangos, vairuotojo savijautos ir nuovargio lygio.

Pasak G. Petriko, tai ypač aktualu lyjant, leidžiantis saulei, važiuojant gyvenvietėse ar intensyvaus eismo ruožuose. Europos Komisija taip pat vertina, kad per didelis arba konkrečioms eismo sąlygoms netinkantis greitis lemia 10–15 proc. visų eismo įvykių ir apie 30 proc. mirtinų avarijų.

„Ypač pavojingas greičio viršijimas miestuose ir gyvenvietėse, kuriuose šalia automobilių juda pėstieji, dviratininkai, vaikai. Čia papildomos kelios sekundės sureaguoti į situaciją kelyje gali lemti, ar vairuotojas suspės sustabdyti automobilį, ar smūgis baigsis skaudžiais padariniais. Taigi, kelionės laiką verta pasiplanuoti iš anksto, o ne bandyti jį susigrąžinti kelyje“, – pabrėžia G. Petrikas.

Apie tyrimą

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139