GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?

Robotas vejapjovė, iki tol be priekaištų pjovęs veją, staiga sustoja, praneša apie GPS klaidą arba išvažiuoja už virtualių sklypo ribų. Pirma mintis – sugedo įrenginys.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tačiau neretai problema kyla ne dėl paties roboto, o dėl sutrikusio GNSS palydovinės navigacijos signalo, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai.

Palydovinės navigacijos sistemų (angl. GNSS), įskaitant GPS, signalų trikdžiai aktualūs ne tik aviacijai ar laivybai. Jie gali paveikti ir kasdien naudojamus įrenginius – nuo automobilio navigacijos iki išmaniojo laikrodžio, drono ar roboto vejapjovės.

GNSS signalai naudojami ne tik vietai nustatyti. Jie būtini ir tiksliam laiko sinchronizavimui, nuo kurio priklauso daugelio technologinių sistemų veikimas. Sutrikus signalui įrenginiai gali netiksliai nustatyti savo buvimo vietą, prarasti ryšį su palydovais arba rodyti klaidingus duomenis.

Kaip GNSS trikdžiai paveikia kasdienius įrenginius

„Kaip dažnai ir ar paveikia kasdien naudojamus renginius, priklauso nuo konkretaus įrenginio. Vienais atvejais sutrikimai beveik nepastebimi, kitais – jie gali visiškai sutrikdyti įrenginio veikimą. Automobilyje navigacija gali rodyti neteisingą buvimo vietą, sporto programėlė – netiksliai apskaičiuoti nueitą ar nuvažiuotą atstumą, o dronas – prarasti galimybę tiksliai išlaikyti savo padėtį ore“, – komentuoja RRT Spektro ir įrenginių priežiūros departamento direktorius Artūras Kaminskas.

Pasak jo, vis dažniau gyventojai naudoja ir vejos robotus, kurie orientuojasi pagal GNSS signalus ir naudoja RTK (angl. Real-Time Kinematic) korekcijas. Esant normaliam signalo priėmimui, tokie įrenginiai gali nustatyti savo vietą vos kelių centimetrų tikslumu. Tačiau dingus signalui arba gavus klaidingus GNSS duomenis, jie gali nebeatpažinti virtualių sklypo ribų, sustoti arba pradėti judėti nenumatyta kryptimi.

Panašūs trikdžiai gali paveikti ir žemės ūkio techniką, kuri naudoja automatinio vairavimo sistemas, o laivyboje – apsunkinti tikslios laivo padėties nustatymą.

Kodėl atsiranda GNSS trikdžių

RRT ekspertų teigimu, GNSS signalui įtakos gali turėti ir natūralios aplinkos sąlygos – aukšti pastatai, tankus užstatymas, kalnuotos vietovės, tankūs miškai ar tuneliai. Miestuose signalą gali iškraipyti ir vadinamasis atspindžio efektas, kai radijo bangos atsispindi nuo pastatų ir imtuvą pasiekia keliais skirtingais keliais.

Pastaraisiais metais Baltijos regione vis dažniau fiksuojami ir tyčiniai GNSS trikdžiai. Dažniausiai pasitaiko du jų tipai – signalo slopinimas (angl. jamming), kai užgožiamas silpnas palydovų signalas, ir klaidinimas (angl. spoofing), kai imtuvui perduodami neteisingi navigacijos duomenys.

Kadangi tokie trikdžiai Baltijos regione fiksuojami reguliariai, su jų poveikiu gali susidurti ne tik profesionalūs naudotojai, bet ir gyventojai, naudojantys kasdienius įrenginius.

„GNSS signalų trikdžiai gali paveikti ne tik gyventojų naudojamus įrenginius, bet ir kritinę infrastruktūrą – aviaciją, laivybą, geležinkelių transportą, telekomunikacijų tinklus, energetikos sistemas ar finansines operacijas. RRT nuolat stebi radijo spektrą ir fiksuoja tyčinius GNSS signalų slopinimo bei klaidinimo atvejus, kurių šaltiniai nustatomi Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Apie šiuos atvejus reguliariai informuojame Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio biurą (angl. ITU BR), koordinuojantį tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant žalingų radijo trikdžių problemas“, – sako A. Kaminskas.

Anot A.Kaminsko, kartu ieškoma techninių sprendimų, kaip stiprinti ryšių infrastruktūros atsparumą. Investicijos į alternatyvias ir saugesnes technologijas yra būtinos siekiant mažinti išorinių žalingųjų trikdžių poveikį.

Ką daryti pastebėjus GNSS trikdžius

Pastebėjus GNSS veikimo sutrikimus nereikėtų skubėti daryti išvados, kad sugedo pats įrenginys, pataria RRT ekspertai.

Tais atvejais, kai navigacija pradėjo veikti netiksliai, verta perkrauti įrenginį, atnaujinti jo programinę įrangą ir iš naujo įjungti vietos nustatymo funkciją.

Jeigu sutriko roboto vejapjovės darbas, reikėtų stebėti jo veikimą, įsitikinti, kad nėra mechaninio gedimo, o esant nestabiliam GNSS signalui – laikinai sustabdyti roboto darbą.

Prieš skraidinant droną rekomenduojama pasitikrinti, ar drono vietos nustatymo funkcija veikia tinkamai, ir būti pasirengus prireikus perimti rankinį valdymą.

Jeigu trikdžiai kartojasi arba kyla įtarimų dėl neteisėtų radijo signalų šaltinių, gyventojai raginami kreiptis į RRT.

Kaip RRT nustato trikdžių šaltinius

Radijo signalų trikdžiams nustatyti RRT naudoja specializuotą įrangą, leidžiančią nustatyti radijo signalų, įskaitant GNSS trikdžius, sklidimo kryptį ir jų šaltinių buvimo vietą.

Nustačius trikdžių šaltinį, RRT įvertina jo pobūdį. Kai šaltinis yra ne Lietuvos teritorijoje, RRT bendrauja su kitų valstybių institucijomis ir siekia, kad šios imtųsi veiksmų žalingiems radijo trikdžiams sustabdyti.

RRT įdiegta orlaivių pranešimų duomenų stebėsena leidžia realiu laiku vertinti GNSS trikdžių mastą, poveikį ir tikėtinas jų šaltinių kryptis. Siekiant sumažinti tarpvalstybinių trukdžių neigiamą poveikį ryšio kokybei, taip pat numatyti atvejai, kai mobiliojo ryšio operatoriams gali būti skiriami papildomi radijo dažniai.

Be tarpvalstybinių GNSS trikdžių stebėsenos, RRT tiria ir kitus radijo ryšio trikdžius, kurių šaltiniai yra Lietuvos teritorijoje. Vien per 2026 metų sausį-liepą RRT atliko 131 tokių radijo trukdžių tyrimą. Ketvirtadalis jų buvo pašalinti per vieną darbo dieną, o vidutinė trukdžių šalinimo trukmė siekė penkias darbo dienos.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139