Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros

Automobilį norintys parduoti vairuotojai kainą dažnai nustato pagal tai, ką mato skelbimų portaluose. Tačiau brangiausias panašaus modelio skelbimas dar nereiškia, kad tiek vertas ir jų automobilis.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Realų kainos intervalą lemia ne tik markė ar pagaminimo metai, bet ir rida, būklė, istorija, komplektacija bei tai, kaip greitai norima parduoti.

Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad automobilis neturi vienos absoliučiai tikslios rinkos kainos.

„Dažniausiai galima nustatyti realų kainos intervalą, kuris priklausys nuo to, kaip greitai žmogus nori automobilį parduoti. Jeigu savininkas neskuba, jis gali bandyti siekti aukštesnės kainos, tačiau norint parduoti greičiau, vertinimas turi būti realistiškesnis“, – sako P. Valiukėnas.

Vien markės ir metų nepakanka

Pasak jo, pirmas žingsnis turėtų būti panašių automobilių paieška skelbimų portaluose, tačiau lyginti vien markę, modelį ir pagaminimo metus neužtenka. Vertę keičia modelio karta, variklis, pavarų dėžė, kėbulo tipas, komplektacija, rida, serviso istorija ir bendra būklė.

Norint susidaryti tikslesnį vaizdą, reikėtų peržiūrėti ne kelis, o bent keliolika panašių pasiūlymų, atmesti akivaizdžiai per brangius ir įtartinai pigius variantus. Svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko automobilis jau pardavinėjamas – ilgai kabantis brangus skelbimas nebūtinai rodo rinkos kainą.

„Dažniausia klaida – orientuotis į brangiausius skelbimus. Savininkas natūraliai linkęs pasirinkti tą kainą, kuri patvirtina jo norimą lūkestį, tačiau nepasidomi, kiek laiko tas automobilis jau pardavinėjamas. Be to, skelbimo kaina nėra tas pats, kas galutinė sandorio kaina“, – pastebi ekspertas.

Pirkėjas trūkumus pamato greitai

Automobilio vertę nulemia tai, ko pats savininkas gali ir nebepastebi. Neprižiūrėtas salonas, kėbulo pažeidimai, korozija, degančios įspėjamosios lemputės, prastai veikianti automatinė pavarų dėžė, kondicionierius ar elektronikos sistemos pirkėjo akyse tampa argumentais kainai mažinti.

„Reikšmės turi ir smulkesni dalykai: prastos padangos, vienas raktas, neatlikta techninė apžiūra ar artėjantis periodinis aptarnavimas. Ne mažiau svarbi ir rida. Automobilis su didesne, tačiau aiškia ir patvirtinta rida dažnai vertinamas geriau negu automobilis su mažesne, bet abejonių keliančia rida. Savininkas prie automobilio trūkumų dažnai būna pripratęs ir jų nebepastebi, tačiau pirkėjas viską pamato per pirmąsias kelias minutes“, – aiškina P. Valiukėnas.

Atliktas remontas ne visada pakelia kainą

Dar viena klaida – tikėtis, kad visos investicijos į automobilį grįš per pardavimo kainą. Naujos padangos, pakeista sankaba ar paskirstymo diržas pirkėjui gali atrodyti kaip tinkamos priežiūros įrodymas, bet nebūtinai kaip priežastis mokėti tiek, kiek kainavo remontas.

„Žmonės savo automobilius linkę pervertinti. Tai natūralu, nes savininkas prisimena, kiek už automobilį mokėjo, kiek investavo į remontą, padangas ar papildomą įrangą. Tačiau naujai pakeista sankaba ar paskirstymo diržas dažniausiai nepadidina automobilio vertės remonto sąskaitos dydžiu. Pirkėjui tokie darbai dažniausiai yra ne papildomas privalumas, o normalios būklės dalis“, – sako P. Valiukėnas.

Jo teigimu, praktikoje savininko lūkestis nuo realios rinkos vertės dažnai skiriasi maždaug 5–15 proc. Kai automobilis lyginamas su kur kas geresnės būklės arba profesionalių pardavėjų paruoštais automobiliais, skirtumas gali viršyti ir 20 proc.

Kada verta pardavinėti pačiam?

Savarankiškas pardavimas gali pasiteisinti, kai automobilis paklausus, geros būklės, turi aiškią istoriją, o savininkas neskuba. Tačiau būtina įvertinti visą procesą – automobilio paruošimą, fotografavimą, skelbimą, skambučius, apžiūras, derybas ir dokumentų tvarkymą.

„Teoriškai automobilį parduodant savarankiškai galima gauti didesnę kainą, tačiau reikėtų skaičiuoti ne tik galutinę pardavimo sumą. Skelbimų išlaidos, automobilio paruošimas, galimi remontai, sugaištas laikas ir per kelis mėnesius toliau mažėjanti automobilio vertė taip pat kainuoja“, – pažymi P. Valiukėnas.

Į profesionalų supirkėją, anot jo, racionalu kreiptis tada, kai svarbus greitis, aiškumas ir saugumas. Tai aktualu perkant kitą automobilį, nenorint investuoti į senojo remontą, neturint laiko bendrauti su potencialiais pirkėjais arba nenorint į automobilį įsileisti daugybės nepažįstamų žmonių.

„Profesionalaus supirkėjo pasiūlymas paprastai bus mažesnis už galimą mažmeninę pardavimo kainą, nes jis prisiima automobilio paruošimo, laikymo, garantinių įsipareigojimų ir perpardavimo riziką. Todėl reikėtų lyginti ne supirkėjo pasiūlymą su didžiausia skelbime matyta kaina, o su realia suma, kuri liktų savarankiškai pardavus automobilį ir įvertinus visas išlaidas bei sugaištą laiką“, – aiškina „Longo LT“ vadovas.

Kodėl galutinė kaina gali pasikeisti?

Pirmasis vertinimas dažniausiai atliekamas nuotoliniu būdu – pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą, savininko pateiktą informaciją, nuotraukas, ridą, komplektaciją ir nurodytą techninę būklę. Šiame etape įvertinama konkretaus modelio paklausa, panašių automobilių kainos rinkoje ir pateikiamas preliminarus pasiūlymas.

Tačiau galutinė kaina paaiškėja tik automobilį apžiūrėjus gyvai. Tada tikrinama jo istorija, dokumentai, kėbulo ir salono būklė, atliekama techninė apžiūra bei bandomasis važiavimas. Vertinamas variklio, pavarų dėžės, važiuoklės, stabdžių, elektronikos darbas, dažų sluoksnis, padangos, raktų skaičius ir galimos paruošimo išlaidos.

„Galutinis pasiūlymas nuo preliminaraus dažniausiai skiriasi tada, kai apžiūros metu nustatomi iš anksto nenurodyti gedimai, ankstesnio eismo įvykio požymiai, istorijos ar ridos neatitikimai, prasta padangų būklė arba artėjantys brangūs remonto darbai. Pasiūlymo vertė gali ir padidėti, jeigu automobilio būklė yra geresnė, nei pasirodė“, – teigia P. Valiukėnas.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139