Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti

Telefono iš rankų nepaleidžia, tačiau skambinti nori vis rečiau. Net 65 proc. Z kartos atstovų (gimę 1997–2012 m.) jaučiasi nejaukiai, kai reikia paskambinti nepažįstamam žmogui.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Net bendraudami su šeima ar draugais jaunuoliai kur kas dažniau renkasi ne skambutį, bet susirašinėjimo programėles, rodo tarptautinė apklausa. Skambučių mažėja ir Lietuvoje, rodo „Bitės“ duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Ilgesnio laikotarpio duomenys rodo gana aiškią tendenciją. Iki pandemijos tradicinių skambučių „Bitės“ tinkle nuosekliai mažėjo – 2015–2019 m. jų sumažėjo apie 14 proc. Prasidėjus COVID-19 pandemijai ši tendencija trumpam apsivertė ir žmonės telefonu skambino daugiau. Pasibaigus ribojimams skambučių kiekis vėl pradėjo mažėti, o per pastaruosius 1,5 metų smuko dar apie 4 proc. Skambučių apimtys dabar yra grįžusios į prieš pandemiją buvusį lygį“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Vis tik nebūtinai žmonės bendrauja mažiau. Tradicinis skambutis dabar konkuruoja su kitais bendravimo būdais – žinutėmis, balso ir vaizdo skambučiais programėlėse. Daugiau bendravimo vyksta naudojant mobiliuosius duomenis

Skambinti nori tik kas šeštas

„Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa buvo skirta patikrinti paplitusius mitus apie Z kartos naudojimosi telefonu įpročius. Ji parodė, kad vienas skirtumas tarp kartų yra itin ryškus – jaunesni žmonės kur kas rečiau renkasi tradicinį skambutį“, – sako M. Ropė

Paklausti, kaip jiems būtų patogiausia susisiekti su artimu draugu ar šeimos nariu, telefono skambutį pasirinko vos 17 proc. 18–28 metų Z kartos atstovų, skelbia tyrimų bendrovė „YouGov“. Tarp 61–79 metų kūdikių bumo kartos atstovų (gimę 1946–1964 m.) taip atsakė net 62 proc. Priešinga situacija kalbant apie bendravimą raštu – žinutę, el. laišką ar susirašinėjimo programėlę rinktųsi 65 proc. Z kartos ir tik 26 proc. vyriausios apklaustos kartos atstovų.

„Skambutis reikalauja atsakyti čia ir dabar, o parašytą žinutę galima perskaityti ir atsakyti tada, kai patogu. Jaunesni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje vienu metu galima palaikyti kelis pokalbius skirtingose programėlėse, siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus ar balso žinutes“, – pastebi M. Ropė.

Tendencija dar ryškesnė bendraujant su mažiau pažįstamais žmonėmis. Net 90 proc. Z kartos atstovų su pažįstamu, kuris nėra artimas draugas ar šeimos narys, pirmiausia rinktųsi bendrauti raštu, o skambutį – vos 8 proc.

Paskambinti nepažįstamam – „oi ne, ačiū“

Didžiausias diskomfortas Z kartai kyla, kai tenka paskambinti nepažįstamam žmogui – nejaukiai tokioje situacijoje jaučiasi net 65 proc. apklaustųjų. Patogiai skambindami nepažįstamiesiems jaučiasi vos trečdalis, kai tarp kūdikių bumo kartos atstovų tokių yra du kartus daugiau – 67 proc.

Vis dėlto skambindami šeimai ar draugams net ir Z kartos atstovai jaučiasi gerai – taip nurodė 82 proc. apklaustųjų.

„Apklausa veikiau rodo ne skambučių baimę, o pasikeitusį požiūrį. Žmonės labiau renkasi, kada skambutis yra jiems patogiausias bendravimo būdas. Mūsų tinkle daugiausia skambučių atliekama darbo valandomis, o savaitgaliais jų gerokai sumažėja. Tuo metu vidutinė pokalbių trukmė reikšmingai nekinta“, – vardija vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovų.

Keičiasi pats skambutis

Keičiasi ne tik žmonių įpročiai, bet ir technologijos, kuriomis skambinama. Pavyzdžiui, prieš 1,5 metų tik apie 57 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle buvo perduodami naudojant balso skambučių per mobilųjį internetą technologiją „VoLTE“, šiandien jų dalis jau sudaro apie 77 proc.

„Žmogui toks skambutis atrodo kaip įprastas skambutis, tačiau „VoLTE“ leidžia balsą perduoti internetu. Taip skambutis sujungiamas greičiau, užtikrinama ypatingai gera balso kokybė, pokalbio metu galima naudotis internetu. Kartu auga ir paties interneto reikšmė. Per septynis šių metų mėnesius „Bitės“ tinkle buvo persiųsta 26 proc. daugiau duomenų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – paaiškina M. Ropė.

Siekdama dar geriau atliepti Lietuvos žmonių poreikius, „Bitė“ tęsia tinklo modernizavimą. Įgyvendinant tinklo greitintuvo projektą, didžiojoje dalyje Lietuvos mobiliojo interneto greitis jau padidintas iki 25 proc. Iki metų pabaigos bendrovė visiškai įdarbins naujus 700 MHz dažnius, į kuriuos investavo beveik 10 mln. eurų.

Naujosios investicijos leis dar labiau plėsti ryšį regionuose ir atokesnėse Lietuvos vietovėse. Šiemet bendrovė mūsų šalyje įrengė beveik pusšimtį naujų ryšio bokštų vietose, kuriose jų niekada nebuvo.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139