Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų

Vaikai mokosi elgtis su pinigais gerokai anksčiau, nei gauna pirmuosius kišenpinigius. Stebėdami tėvus jie pamažu perima požiūrį į pirkinius, ima suprasti, iš kur atsiranda pinigai, kodėl ne visus norus galima išpildyti iš karto, kada verta išleisti, o kada – pataupyti.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Šie ankstyvi įpročiai vėliau dažnai lemia, kaip žmogus priims finansinius sprendimus ateityje ir visą gyvenimą. Tad nuo kada apie finansus su vaikais verta pradėti kalbėti sąmoningai, kaip tai daryti ir kokias klaidas dažniausiai daro tėvai?

„Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikai grįžta į savarankiškesnę kasdienybę – mokyklą, bendravimą su mokytojais ir klasės draugais. Neretai į mokyklą jie išleidžiami nešini ir tam tikra suma dienpinigių. Tas momentas, kai vaikui patikimi pinigai, jau rodo, kad pokalbiai apie finansus turėtų būti prasidėję“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Pasak jo, pasitaiko įvairių situacijų: vieni vaikai pietums skirtus dienpinigius išleidžia skanėstams, kiti, norėdami pelnyti bendraklasių palankumą, pinigus išdalija, dar kiti nevalgo, kad galėtų juos sutaupyti. Kad tokių kraštutinumų būtų išvengta, vaiką svarbu nuo mažens mokyti atsakingai elgtis su pinigais, planuoti pirkinius ir pasirūpinti, kad dėl jų nenukentėtų nei jo paties poreikiai, nei santykiai su aplinkiniais.

Apie pinigus – per kasdienes patirtis

„Urbo“ banko eksperto teigimu, vieno konkretaus amžiaus, nuo kurio reikėtų pradėti finansines pamokas, nėra, tačiau laukti pirmų savarankiškai leidžiamų pinigų nereikėtų. Apie pinigus galima pradėti kalbėti jau su 3–5 metų vaikais – šiame amžiuje svarbiausia išmokti, kad ne viską galima gauti iš karto, kartais reikia palaukti, rinktis iš kelių norų ir kažko atsisakyti. Tyrimai rodo, kad maždaug iki 7-erių pradeda formuotis dalis vėliau žmogų lydinčių finansinių įpročių.

Anot J. Ivaškos, su amžiumi gali augti ir atsakomybė. 6–12 metų vaikai jau gali mokytis planuoti, taupyti konkrečiam pirkiniui, lyginti kainas ir spręsti, kaip panaudoti dalį turimų pinigų. Paaugliams galima patikėti ir nedidelį savaitės ar mėnesio biudžetą. Svarbiausia, kad užduotys atitiktų vaiko brandą – vienam 6-mečiui keli eurai bus iššūkis, kitam – įprasta suma.

„Nebūtina sodinti vaiko prie stalo ir rengti atskiros paskaitos apie finansus. Geriausios pamokos gimsta kasdienėse situacijose: parduotuvėje, planuojant savaitgalį ar renkantis pirkinį. Pavyzdžiui, galima garsiai paaiškinti: šį daiktą perku, nes jo mums reikia, šito šiandien atsisakau, nes jis nėra būtinas, o čia palyginu dvi kainas ir renkuosi palankesnę. Taip vaikas mato ne tik galutinį pirkinį, bet ir sprendimą, kuris buvo priimtas iki jo“, – nurodo specialistas.

Jis pamini, kad tai ypač aktualu dabar, kai dažnai atsiskaitoma kortele ar telefonu. Vaikas nemato momento, kai pinigai „iškeliauja“, todėl jam gali susidaryti įspūdis, kad pakanka pridėti kortelę ir daiktas tiesiog gaunamas. Tėvai gali parodyti banko sąskaitos likutį ar paaiškinti, kad ir atsiskaitant kortele iš turimos sumos kiekvieną kartą dalis pinigų dingsta.

„Dar vienas būdas – ne aiškinti, o duoti vaikui nedidelę realią užduotį. Pavyzdžiui, skirti 10 eurų užkandžiams šeimai ir leisti pačiam nuspręsti, ką už šią sumą nupirkti. Kai suma baigiasi, papildomi eurai neatsiranda – tenka atsirinkti. Vyresniam vaikui galima pasiūlyti sutaupyti konkrečiam norimam daiktui arba už iš anksto sutartą darbelį užsidirbti pačiam. Taip frazė „pinigai ant medžių neauga“ iš abstrakčios frazės tampa patirtimi: vaikas pamato ryšį tarp darbo, ribotos pinigų sumos, pasirinkimo ir pirkinio“, – patarimais dalijasi „Urbo“ banko atstovas.

Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų

J. Ivaškos teigimu, viena dažnesnių klaidų – apie pinigus kalbėti tik tada, kai jų trūksta ar vaikas pasielgia netinkamai. Gąsdinimai ar nuolatinis šeimos finansinių rūpesčių aptarinėjimas vaiko akivaizdoje gali sukurti ne atsakomybę, o nerimą. Psichologai rekomenduoja net atsisakant pirkinio vengti dramatizavimo: vietoje „mes tam neturime pinigų“ sakyti „šį kartą pinigus skiriame kitur“. Taip vaikas mokosi, kad pinigai reiškia pasirinkimą ir prioritetus, o ne grėsmę jų pritrūkti.

„Ne mažiau svarbu nenukrypti į kraštutinumus ir pinigus skirstyti į tris dalis: išleisti, sutaupyti, pasidalyti. Nereikėtų paversti pinigų meilės, gerumo ar sėkmės matu – tyrimai rodo, kad materialūs daiktai, naudojami kaip atlygis ar meilės išraiška, gali skatinti materialistinį požiūrį. Taip pat vaikas dalį pinigų gali skirti dovanai ar geram tikslui, tačiau turi suprasti, kad dosnumas nereiškia pareigos finansuoti draugų norus. Lygiai taip pat nereikėtų girti vien už tai, kad jis nieko neišleidžia – gebėjimas protingai išleisti yra tokia pati finansinė kompetencija, kaip taupymas“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Pasak jo, kita dažna tėvų klaida – neleisti vaikui suklysti ar kiekvieną klaidą kaip mat „ištaisyti“. Jei savaitės pramogų pinigus jis išleidžia pirmą dieną, papildoma suma kitą dieną neleidžia iš klaidos pasimokyti. Geriau iš anksto atskirti pinigus būtiniems dalykams nuo tų, su kuriais galima eksperimentuoti. Pastaruosius išleidus anksčiau, vaikas matytų, kad kitų tenka palaukti iki sutarto termino. Taip vaikas mokosi iš realių patirčių.

„Jeigu problema jau atsirado – vaikas slapta ima pinigus, meluoja, juos neatsakingai leidžia ar išdalija kitiems, bausmių ir gąsdinimų geriau vengti. Verčiau laikinai apriboti finansinį savarankiškumą, ramiai paaiškinti, kas buvo negerai, o vėliau jį palaipsniui grąžinti. Jei pinigai išleisti anksčiau, kitų iki sutarto termino nebus – teks verstis be jų arba panaudoti santaupas, kartu atitolinant tikslą, kuriam buvo taupyta“, – pataria J. Ivaška.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139