Nauja pinigų forma? Ką apie skaitmeninį eurą turės žinoti verslas ir vartotojai?

Skaitmeninis euras kol kas dar nėra mūsų piniginėse, tačiau diskusija apie jį jau dabar svarbi ne tik centriniams bankams ar teisėkūros institucijoms.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Jei šis projektas bus įgyvendintas, jis gali pakeisti daugelį dalykų: kaip verslas priima mokėjimus, kaip finansų įstaigos aptarnauja klientus ir kaip skaitmeninėje erdvėje veikia patys pinigai.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kalbama apie dar vieną mokėjimo būdą šalia kortelių, bankinių pavedimų ar mobiliųjų piniginių. Tačiau tai būtų pernelyg paprastas paaiškinimas. Skaitmeninis euras būtų ne nauja programėlė telefone, o nauja centrinio banko pinigų forma – viešieji pinigai, kurie veiktų privačioje mokėjimų infrastruktūroje.

Būtent todėl šis projektas kelia klausimų, į kuriuos atsakymų verslui reikės ne tada, kai skaitmeninis euras jau atsiras atsiskaitymų lange. Ar jį reikės priimti privalomai? Kas atsakys, jei mokėjimas nepavyks? Kaip bus tvarkomi duomenys? Ar tai paveiks bankų sąskaitas, indėlius ir atsiskaitymų kainodarą?

Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininko Arno Sabalio, diskusija svarbi jau dabar.

Europos Sąjungos institucijos dar derina skaitmeninio euro teisinį pagrindą, o Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai lygiagrečiai ruošiasi technologiškai. Galutinis sprendimas, ar skaitmeninis euras bus išleistas, dar nepriimtas – ECB jį galėtų priimti tik pasibaigus teisėkūros procesui.

Vis dėlto viena aišku jau dabar: jeigu skaitmeninis euras taps realybe, tai bus ne tik finansų sektoriaus naujiena. Tai bus mokėjimų infrastruktūros, klientų patirties, duomenų, atsakomybės ir atitikties klausimas visai rinkai.

Kuo tai skirtųsi nuo banko sąskaitos?

Atsiskaitydami grynaisiais naudojame centrinio banko pinigus, o mokėdami kortele ar pavedimu – komerciniame banke laikomas lėšas. Kortelė ar programėlė yra tik prieigos priemonė.

„Skaitmeninis euras šią logiką keistų: tai būtų tiesioginis ECB arba euro zonos nacionalinio centrinio banko įsipareigojimas naudotojui. Tačiau kasdienėje praktikoje naudotojas greičiausiai ir toliau bendrautų su savo banku ar mokėjimo paslaugų teikėju – būtent jie suteiktų prieigą prie skaitmeninio euro ir spręstų praktinius mokėjimo klausimus“, – teigia A. Sabalys.

Pinigai komerciniame banke yra banko įsipareigojimas klientui. Banko nemokumo atveju indėliai saugomi iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje.

Skaitmeninis euras tokiu draudimu nebūtų grindžiamas, nes pats būtų centrinio banko įsipareigojimas. Dėl to projektas vertinamas ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip reikšmingas finansų sistemos pokytis.

„Jeigu gyventojai ar įmonės reikšmingą dalį bankuose laikomų lėšų masiškai pakeistų į skaitmeninį eurą, bankai galėtų netekti dalies stabilaus finansavimo. Tai galėtų paveikti kreditavimą ir finansinį stabilumą. Todėl numatomi saugikliai: už laikomus skaitmeninius eurus nebūtų mokamos palūkanos, būtų taikomi laikymo limitai, o techniniai sprendimai leistų didesnius mokėjimus automatiškai susieti su banko sąskaita. Tai reiškia, kad laikymo limitas nebūtinai būtų mokėjimo limitas“, – aiškina teisininkas.

Ar skaitmeninis euras būtų anonimiškas?

Pasak A. Sabalio, privatumo lygis priklausytų nuo mokėjimo būdo. Atsiskaitant internetu, mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų galėti susieti mokėjimą su naudotojo tapatybe, be kita ko, dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gautų tik užšifruotus ir pseudonimizuotus duomenis. Tai reiškia, kad internetinis skaitmeninio euro mokėjimas nebūtų anonimiškas kaip grynieji.

Atsiskaitymas be interneto ryšio būtų artimesnis grynųjų pinigų privatumui: skaitmeniniai eurai būtų laikomi vietiniame įrenginyje, o fiziškai arti esantys asmenys galėtų atsiskaityti nesijungdami prie centrinės sistemos. Vis dėlto ir šiuo atveju paslaugų teikėjas turėtų informaciją apie lėšų perkėlimą į įrenginį ir iš jo, o tokiems mokėjimams būtų taikomi limitai.

Poveikis verslui

Anot teisininko, reikia pabrėžti, kad pagal svarstomą reguliavimą skaitmeniniam eurui būtų suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas. Tai reikštų, kad tam tikrais atvejais prekybininkai ir paslaugų teikėjai turėtų jį priimti visa nominaliąja verte ir negalėtų taikyti papildomo antkainio vien dėl tokio atsiskaitymo.

Vis dėlto ši pareiga nebūtų absoliuti – numatomos išimtys, pavyzdžiui, kai atsisakymas priimti mokėjimą būtų pagrįstas teisėtomis ir laikinomis aplinkybėmis arba kai subjektas apskritai nepriima atitinkamų skaitmeninių mokėjimų.

„Verslui skaitmeninis euras būtų ne tik naujas mygtukas atsiskaitymų lange. Jis galėtų paveikti mokėjimų infrastruktūrą, sutartis su paslaugų teikėjais, klientų aptarnavimą, duomenų tvarkymą ir atsakomybės paskirstymą. Nors skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigas, naudotojas sutartinį santykį (mokėjimo paslaugų teikimo prasme) turėtų su savo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju, o ne tiesiogiai su ECB. Todėl kilus problemai naudotojas pirmiausia kreiptųsi į paslaugų teikėją. Jei pažeidimą lemtų ECB veiksmai ar neveikimas, paslaugų teikėjas savo ruožtu galėtų reikalauti kompensacijos iš ECB“, – tikina „Glimstedt“ teisininkas.

Anot jo, bazinės paslaugos vartotojams planuojamos kaip nemokamos, o prekybininkų ir paslaugų teikėjų tarpusavio mokesčiai turėtų būti ribojami.

Nauja viešųjų pinigų kategorija

Skaitmeninio euro projektu siekiama suderinti kelis tikslus: suteikti galimybę skaitmeninėje erdvėje naudoti centrinio banko pinigus, išsaugoti komercinių bankų ir mokėjimo paslaugų teikėjų vaidmenį, apsaugoti finansinį stabilumą ir užtikrinti pinigų plovimo prevenciją.

Jei skaitmeninis euras bus išleistas, jis greičiausiai nebus nei grynųjų pinigų kopija telefone, nei dar viena banko programėlė. Tai būtų naujas modelis, kur ECB išlieka pinigų emitentu ir infrastruktūros kūrėju, o santykis su galutiniu naudotoju ir didelė dalis mokėjimo paslaugų lieka privačiam finansų sektoriui.

Todėl verslui verta šią temą stebėti jau dabar. Skaitmeninis euras gali tapti nauja viešųjų pinigų kategorija privačioje mokėjimų sistemoje – o tam rinkai reikės pasirengti ne tik teisiškai, bet ir operaciniu lygiu.

• Po vasaros audrų – klausimas gyventojams: kiek laiko išsiverstumėte be elektros?
• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140