Ar tikrai galiu sau leisti būstą? Atsakymo ieškokite ne tik skaičiuoklėje

Būsto įsigijimas dažnai yra vienas didžiausių finansinių sprendimų žmogaus gyvenime, todėl klausimas „ar tikrai galiu sau tai leisti?“ yra visiškai natūralus. Tačiau atsakymo ne visada pakanka ieškoti vien skaičiuoklėje.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Nuosavi namai žmonėms siejasi su saugumu, savarankiškumu, noru susikurti stabilumą ir baime suklysti. Kaip atskirti racionalų finansinį atsargumą nuo sprendimą stabdančio nerimo, aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė ir psichologė Jovita Kriukelytė.

„Prieš perkant būstą svarbu atsakyti ne tik į klausimą, kokią paskolos sumą galite gauti, bet ir kokią įmoką galėtumėte stabiliai ir saugiai mokėti. Reikėtų įsivertinti pajamas, turimus įsipareigojimus, santaupas, būsimą finansinį rezervą ir tai, kaip paskola paveiktų kasdienį gyvenimą. Būstas neturėtų tapti sprendimu, dėl kurio žmogus nuolat gyvena įtampoje“, – sako L. Žukovė.

Nerimas nebūtinai yra blogas ženklas

Psichologės J. Kriukelytės teigimu, nerimas prieš perkant būstą gali būti naudingas, jei paskatina atsakingai įvertinti rizikas, rinkti informaciją, skaičiuoti, konsultuotis ir lyginti skirtingus variantus. Vis dėlto, jei žmogus jau turi pakankamai informacijos, tačiau sprendimą vis tiek nuolat atideda, verta savęs paklausti, ar jį vis dar stabdo finansinė logika, ar veikiau baimė suklysti.

„Jei, nepaisant surinktos informacijos ir objektyviai gerų galimybių, sprendimas nuolat atidedamas, ieškoma vis naujų priežasčių laukti, o kiekvienas atsakymas sukelia dar daugiau klausimų, tikėtina, kad sprendimą stabdo ne finansinė logika, o baimė. Bijoma patirti nesėkmę, padaryti klaidą, nusivilti savimi dėl priimto sprendimo. Taip pat baimę gali kelti ilgalaikis finansinis įsipareigojimas ar tai, jog tapsi priklausomas nuo banko, darbdavio ir pan. Todėl kartais neveikimas atrodo saugesnis nei rizika suklysti“, – sako J. Kriukelytė.

Kai faktus pakeičia blogiausi scenarijai

Vienas ženklų, kad nerimas ima trukdyti objektyviai vertinti situaciją – sprendimą pradeda lemti ne faktai, o blogiausi įmanomi scenarijai. Rizikas apsvarstyti būtina, tačiau jos neturėtų tapti vieninteliu argumentu nieko nekeisti.

„Nerimas pradeda trukdyti objektyviai vertinti situaciją tada, kai žmogus ima remtis ne faktais, o katastrofiniais scenarijais: „o jeigu neteksiu darbo“, „o jeigu kainos kris“, „o jeigu padarysiu didžiausią gyvenimo klaidą“. Nors tokius scenarijus taip pat reikia apsvarstyti, svarbu, kad katastrofizavimas netaptu vieninteliu motyvu“, – sako psichologė.

L. Žukovės teigimu, prieš priimant sprendimą verta ne tik pasitikrinti, ar bankas galėtų suteikti paskolą, bet ir pačiam įsivertinti, kaip įmoka atrodytų kasdienybėje. Būsto biudžete turėtų atsirasti ne tik pradinis įnašas ir mėnesio įmoka, bet ir komunalinės išlaidos, draudimas, turto vertinimas, notaro mokesčiai, įrengimas, remontas bei finansinis rezervas.

„Dažna klaida – planuoti būstą pagal didžiausią teoriškai galimą paskolos sumą. Tačiau saugesnis kelias yra skaičiuoti nuo mėnesio įmokos, kurią žmogus galėtų mokėti neatsisakydamas būtinųjų išlaidų ir nelikdamas be santaupų. Bankas vertina kliento galimybes atsakingai, bet ir pačiam žmogui svarbu suprasti, kokia įmoka jam būtų ne tik galima, bet ir komfortiška“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertė.

Aiškus planas padeda atgauti kontrolę

Aiškus finansinis planas gali sumažinti emocinę įtampą, nes miglotą baimę pakeičia konkretūs skaičiai ir veiksmai. Pasak J. Kriukelytės, svarbu apgalvoti ne tik palankiausią scenarijų, bet ir tai, ką žmogus darytų susidūręs su sunkumais.

„Aiškus planas stiprina žmogaus kompetencijos ir kontrolės jausmą. Kai žmogus tik miglotai įsivaizduoja savo finansines galimybes, vaizduotė dažnai užpildo spragas pačiais blogiausiais scenarijais. Konkretūs skaičiai, konsultacijos su banko ar finansų specialistais ir objektyvus savo biudžeto įvertinimas leidžia emocijas papildyti faktais. Tai nereiškia, kad nerimas išnyks, tačiau jis taps aiškesnis ir tokiu būdu kontroliuojamas“, – sako psichologė.

Praktikoje tai reiškia kelis scenarijus: kaip biudžetas atrodytų šiandien, kiek laiko santaupų pakaktų laikinai sumažėjus pajamoms ir kokia paskolos įmoka leistų išlaikyti finansinį rezervą.

Būstas nėra tik finansinis sprendimas

Būsto pirkimas paliečia ne tik pajamas ar paskolos sąlygas. Pasak psichologės, nuosavas būstas daugeliui tampa savarankiškumo, saugumo, pasiekimų ar naujo gyvenimo etapo simboliu, todėl sprendimui įtakos gali turėti ir šeimos istorija, visuomenės lūkesčiai ar noras jaustis „susitvarkius gyvenimą“.

„Būstas žmogui reiškia kur kas daugiau nei nekilnojamąjį turtą. Tai susiję su vienu svarbiausių žmogaus poreikių – saugumu, priklausymu ir vietos pasaulyje kūrimu. Finansinis įsipareigojimas yra tik viena emocinio krūvio dalis. Kartu veikia ir simbolinė reikšmė: nuosavi namai dažnai suvokiami kaip suaugusio, savarankiško žmogaus ženklas. Daugelis žmonių yra perėmę šeimos ar visuomenės įsitikinimą, kad tam tikrame amžiuje „reikia turėti savo būstą“. Tuomet sprendimas tampa ne tik finansinis, bet ir susijęs su savo verte bei sėkmės vertinimu“, – teigia J. Kriukelytė.

L. Žukovės teigimu, nepaisant to, planuojant būstą svarbu atsiremti ne į aplinkinių spaudimą ar palyginimus, o į realią asmeninę situaciją. Vienam žmogui tinkamas sprendimas gali būti pirkti dabar, kitam – dar kurį laiką taupyti, mažinti turimus įsipareigojimus ar rinktis kuklesnį pirmąjį būstą.

„Svarbiausia, kad sprendimas būtų pagrįstas ne baime atsilikti nuo kitų, o aiškiu supratimu, ką galite sau leisti šiandien ir kaip tai paveiks jūsų finansinį saugumą ateityje. Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl ramiau jaustis padeda ne tobulo momento laukimas, o aiškus planas, finansinis rezervas ir sąžiningas savo galimybių įsivertinimas“, – apibendrina L. Žukovė.

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140