Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema

Vyriausybė šių metų II ketvirtį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skyrusi 44,4 mln. eurų bent trumpam suteikė galimybę įstaigoms atsikvėpti.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tačiau įtampa auga toliau. Įstaigos jaudinasi, ar sveikatos sistema pajėgi prognozuoti realų pacientų poreikį, o už jau suteiktą gydymą atsiskaityti laiku? Pastarasis klausimas ypač jautrus privačioms gydymo įstaigoms. Kol viešasis sektorius nuramintas prioritetiniu bilietu, privatusis laukia atsakymo, kiek vietos jam liks sveikatos sistemoje.

Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio parengtas įsakymas užtvirtino, kad už viršsutartines II ketvirčio paslaugas bus apmokėta visoms gydymo įstaigoms Lietuvoje. Tai paslaugos, kurių gydymo įstaigos suteikia daugiau, nei buvo numatyta jų sutartyse su Valstybine ligonių kasa (VLK), tačiau jos atitinka nustatytą tvarką ir yra reikalingos pacientams.

„Vyriausybei svarbu, kad žmogus, kuriam reikia gydymo, neliktų už durų vien todėl, kad gydymo įstaiga jau suteikė daugiau paslaugų, nei buvo numatyta sutartyje. Turime užtikrinti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas visoje Lietuvoje, o gydymo įstaigoms – sąlygas jas teikti. Sprendimas užtikrins, kad tinkamą gydymą gautų tie, kuriems labiausiai reikia, ir kada to reikia“, – sprendimo reikšmę pabrėžė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, ypač tai svarbu regionų ir rajonų ligoninėms, kurioms per pirmąjį ir antrąjį ketvirčius teko 19,2 mln. eurų viršsutartinių paslaugų.

Privačiam sektoriui sprendimas reikšmingas ne mažiau

Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas ne mažiau reikšmingas ir privačiam sektoriui. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė sako, kad Vyriausybės sprendimas buvo itin laukiamas.

„Džiaugiamės, jog Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijomis sugebėjo rasti bendrą sprendimą ir finansavimo šaltinį viršsutartinėms paslaugoms apmokėti. Privačioms įstaigoms iš numatytų 44,4 milijonų eurų tekę 14 milijonų eurų yra reikšminga suma.

Be to, pastarasis sprendimas mus nuteikia pozityviai, kad Vyriausybė į gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo klausimus žiūri rimtai ir supranta, kad tai lemia jų prieinamumą pacientams. Tikimės, kad jei paslaugos bus viršytos ir trečiąjį ketvirtį, apmokėjimo sprendimas taip pat bus rastas laiku. Įstaigoms, kurios paslaugas suteikia virš sutarčių, svarbu, kad su jomis būtų atsiskaitoma laiku“, – pabrėžia I.Rizgelė.

Vis dėlto nuo kitų metų numatomi paslaugų apmokėjimo reguliavimo pokyčiai kelia naujų klausimų. Pasak I.Rizgelės, labiausiai neramina naujai rengiamas apmokamų paslaugų sąrašas. Nuo jo iš esmės priklausys, kiek galimybių privačiam sektoriui bus palikta prisidėti prie pacientų eilių mažinimo.

„Įstaigos, su Sveikatos apsaugos ministerija pasirašiusios sutartį dėl viešojo sektoriaus prioritetizavimo, deja, negali tikėtis didesnių sutarčių, nei numatyta“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Tiesa, ji primena, kad pastarojoje sutartyje buvo numatyti ir kiti privačiam sektoriui reikšmingi punktai, turintys tapti atsvara viešojo sektoriaus prioritetizavimui. Tarp jų – papildomo savanoriško sveikatos draudimo plėtra bei kiti sprendimai, kurie kol kas nėra įgyvendinti.

„Labai tikimės, kad iki metų pabaigos susitarimas su Sveikatos apsaugos ministerija bus įgyvendintas visa apimtimi. Priešingu atveju, turime abejonių, ar paslaugų prieinamumas nemažės“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

Kad valdžia vykdys pažadus, vilties suteikia valdančiajai koalicijai priklausančios demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius: „Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, nebūdamas ekspertas, nuo pirmos darbo dienos užtikrino darbų, kuriuos pradėjo praėjusi vyriausybė ir ministrė, tęstinumą. Džiaugiuosi, kad jis rado gerą santykį, komandoje išlaikydamas ir kai kuriuos viceministrus, tad nuo pirmų dienų daromi konkretūs darbai. Kartu ministras greitai įsigilino į sektoriaus problematiką, skirdamas kiekvieną penktadienį vizitams po gydymo įstaigas, kad išgirstų jų personalą, vadovus. Dėmesys yra labai svarbu. Ypač žinant, kiek įtampų buvo dėl apmokėjimo už viršplanines paslaugas.“

„Džiaugiuosi, kad valstybės viduje buvo rastas sprendimas dėl apmokėjimo už viršsutartines paslaugas, kuris bendruomenę nuramino. Manau, ministras puikiai startavo ir toliau su komanda sėkmingai tęs darbus“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Pacientui svarbiausia gauti paslaugą

Pasak gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov, sprendimas skirti lėšų viršsutartinėms paslaugoms neturėtų būti vertinamas vien per viešojo ir privataus sektorių santykio prizmę. Jo teigimu, tai visos sveikatos sistemos finansinio prognozuojamumo ir pacientų galimybės laiku gauti reikalingas paslaugas klausimas.

„Mano nuomone, Vyriausybės sprendimą skirti 44,4 milijono eurų iš PSDF rezervo apmokėti už II ketvirtį suteiktas viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas reikėtų vertinti ne kaip vieno – privataus ar viešojo – sektoriaus klausimą, o kaip visos sveikatos sistemos finansinio nuspėjamumo ir pacientų galimybės laiku gauti reikalingas paslaugas klausimą“, – sako A.Rudanov.

Eksperto vertinimu, toks sprendimas atitinka galiojančio reguliavimo logiką. Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad PSDF rezervo rizikos valdymo dalies lėšos gali būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. Tuo metu 2026 m. paslaugų apmokėjimo tvarka numato viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmą, jo eiliškumą ir apimtis, atsižvelgiant į paslaugų grupę bei PSDF finansines galimybes.

A.Rudanov pabrėžia, kad viršsutartinių paslaugų problema aktuali abiem sektoriams. VLK duomenimis, I ketvirtį iš 40,6 mln. eurų viršsutartinių paslaugų viešosiose įstaigose buvo suteikta už 26,7 mln. eurų, privačiose – už 13,9 mln. eurų. Per visą pirmąjį pusmetį viršsutartinių paslaugų vertė siekė 85,1 mln. eurų, iš kurių apie 57 mln. eurų teko viešosioms įstaigoms.

„Teisiniu ir sisteminiu požiūriu nekorektiška ir neprofesionalu viršsutartinių paslaugų problemą suvesti iki viešojo ir privataus sektorių priešpriešos. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei šalies pagrindiniai teisės aktai, nei Lietuvos teismų praktika nesieja sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybės, šių paslaugų kokybės ir atsiskaitymo už jas, įskaitant PSDF biudžeto lėšas, su įstaigos nuosavybės teise – viešoji (valstybės ar savivaldybės) arba privati“, – teigia ekspertas.

Jo teigimu, pacientui svarbiausia ne tai, kam priklauso gydymo įstaiga, o tai, kad reikalinga paslauga būtų suteikta laiku ir tinkamai.

„Jeigu pacientui PSDF lėšomis apmokama paslauga faktiškai suteikta, ji atitinka klinikines (medicinines) indikacijas bei teisės aktuose nustatytas apmokėjimo sąlygas, esminis kriterijus turėtų būti ne įstaigos nuosavybės forma, o paslaugos pagrįstumas, jos atitiktis apmokėjimo taisyklėms ir vienodas tų taisyklių taikymas“, – sako A.Rudanov.

Neapibrėžtas atsiskaitymas – ne tik buhalterinė problema

Eksperto vertinimu, savalaikis atsiskaitymas už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms yra tiesiogiai susijęs ir su jų galimybe toliau jas teikti.

„Vėluojantys ar sunkiai prognozuojami apmokėjimai nėra vien buhalterinė gydymo įstaigos problema. Tai ne „pliusai“ ir „minusai“ apskaitos programoje ar „Excel“ lentelėje“, – pabrėžia jis.

Paslauga pacientui jau būna suteikta: įstaiga turi sumokėti darbuotojams atlyginimus, panaudoti vaistus, medicinos priemones, diagnostinę įrangą, reagentus ir kitus išteklius. Kol PSDF lėšos negaunamos, šią finansinę naštą prisiima pati gydymo įstaiga. A.Rudanov teigimu, šių metų praktika parodė, kad atsiskaitymas už viršsutartines paslaugas gali vėluoti tris mėnesius ir ilgiau.

„Tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga neturi kitų proporcingų nuolatinių pajamų bei alternatyvaus stabilaus finansavimo šaltinio, toks neapibrėžtumas kelia ypatingą riziką jos veiklos stabilumui ir tęstinumui, o tai savo ruožtu neigiamai paliečia pacientus ir eiles“, – įsitikinęs gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov.

Jo vertinimu, kuo mažiau aiškumo dėl atsiskaitymo už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, tuo mažesnė paskata gydymo įstaigoms prisiimti papildomą paslaugų teikimo naštą. Mažėjant tokių paslaugų pasiūlai, pacientams gali tekti laukti ilgiau, o vėluojanti diagnostika ar gydymas gali didinti ir papildomų sveikatos sistemos išlaidų riziką. Todėl Vyriausybės sprendimas skirti 44,4 mln. eurų gali būti vertinamas ir kaip siekis užtikrinti paslaugų prieinamumą bei gydymo įstaigų finansinį tvarumą. Tačiau, jo nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų ieškoti sprendimų, kurie sumažintų poreikį kiekvieną ketvirtį papildomai spręsti viršsutartinių paslaugų finansavimo klausimą.

„Svarbiausias uždavinys turėtų būti ne nuolatinis sprendimas po kiekvieno ketvirčio, kai Vyriausybei tenka imtis politinės lyderystės spręsti rezervo panaudojimo klausimą, bet kuo tikslesnis realaus pacientų poreikio planavimas ir toks PSDF sutarčių modelis, kuriame faktiškai reikalingų paslaugų teikimas kuo rečiau virstų neapibrėžtu viršsutartiniu finansavimu“, – sako ekspertas.

Baiminamasi, jog viešasis sektorius nepatemps

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė mano, kad viršsutartinių paslaugų apmokėjimas turėtų vykti lygiaverčiai tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Jos teigimu, abu sektoriai pacientams teikia paslaugas ir neretai vienas kitam padeda.

„Sektorių supriešinimas turės prastas pasekmes ateityje, kai privatus sektorius iš sistemos praktiškai bus eliminuotas, jo paslaugų teikimo galimybė labai susiaurės. Gydytis privačiai galės sau leisti tik pasiturintys žmonės. Visi, kurie galėjo gydytis tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose ir už tai gauti kompensaciją iš PSDF, atsistos į viešojo sektoriaus eiles. Viešojo sektoriaus pajėgumai niekaip nekompensuos praradimo, ką šalies valdantieji įgyvendino. Nebuvo atsižvelgta į laiko ir turimus finansinius bei žmogiškuosius resursus“, – teigia A.Gerliakienė.

Jos teigimu, sprendimai, kuriais mažinamos privataus sektoriaus galimybės dalyvauti sveikatos sistemoje, gali turėti įtakos ir pacientų laukimo laikui.

„Valdantieji dar nepasibaigus kadencijai pamatys, kad jų sprendimas tikrai nesumažino eilių, kaip buvo žadėta, nepagerino paslaugų teikimo viešajame sektoriuje. Viešasis sektorius tokio krūvio tiesiog nepatempia, nes tam resursų skiriama nėra“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.

Ji taip pat nesutinka su požiūriu, kad viršsutartinės paslaugos yra tik pačios gydymo įstaigos problema.

„Bandymas aiškinti, kad viršsutartinės paslaugos yra įstaigos problema, neteisingas. Problema – pats paslaugų teikimo planavimas, kuris neatitinka realaus poreikio. Mažinant resursus ir minimalizuojant finansavimą, pamatysime dar daug pastarųjų reformų pasekmių“, – prognozuoja A.Gerliakienė.

Pašnekovė kritikuoja ir patį viešojo bei privataus sektorių atskyrimą.

„Nesuprantu, kokiu pagrindu privatus sektorius iš sveikatos sistemos išstumtas. Sveikatos sistema Lietuvoje nuo pat pradžių buvo kuriama mišri. Tik politinių šūkių vedama valdančioji dauguma sugalvojo, kad sektoriams reikia išskirti prioritetą, teikiant jį viešajam. Aš nieko prieš, tačiau ne tokiais būdais tai turėjo būti daroma“, – teigia A.Gerliakienė.

Kas toliau?

Vyriausybės sprendimas dėl 44,4 mln. eurų bent trumpuoju laikotarpiu suteikia gydymo įstaigoms daugiau aiškumo dėl jau suteiktų viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. Vis dėlto viršsutartinės paslaugos rodo platesnę problemą – realus pacientų poreikis ne visada sutampa su iš anksto sutartyse numatytomis paslaugų apimtimis.

Tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui svarbus tampa ne tik pats sprendimas apmokėti jau suteiktas paslaugas, bet ir tai, kaip bus planuojamas jų poreikis ateityje. Nuo to priklausys ir gydymo įstaigų finansinis stabilumas bei jų galimybės priimti pacientus.

Kol kas privatus sektorius Vyriausybės sprendimą vertina kaip ženklą, kad jo vaidmuo sveikatos sistemoje nėra visiškai užvertas. Tačiau kartu lieka neatsakytas klausimas, kiek vietos jam bus palikta ateityje. Mat pacientams paslauga reikalinga dabar, o ne tada, kai bus perskirstytos biudžeto lėšos.

Autorė: Greta Vanagienė

Privatūs turi dirbti be valstybės išmokų. Tada paaiškėtų kiek tokios įstaigos reikalingos, o dalis gydytojų grįžtų į sistemą. Kam reikalingas "grietinėlės" nugriebimas?

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140