- Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija.
- VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis.
- Vazektomija: atsakomybę perima vyrai.
- Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
- Vykdant kasimo darbus Vilniuje pažeistas Telecentro optinis kabelis.
- Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis.
- 2026 m. Nobelio chemijos premija: už atradimus asimetrinėje organinėje sintezėje.
- KTU profesorė: Nobelio chemijos premija - molekulių „veidrodiniai atspindžiai“.
- Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą.
- Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai: gydytoja įvardino simptomus.
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Trinkelės ar betoninės plytelės namo įėjimo prieigai: ką pasirinkti?
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
Daugiau patarimų
- Pradėk kalbėti, nes aš nežinau, kas tu esi?
- Nėra nieko baisiau nei būti šalia žmogaus, kai jis demonstruoja savo protą. Ypač jei to proto nėra.
- Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.
- Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas. Gailestingumas – tai kaulas, kuriuo dalijiesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį.
- Girdėjimas yra vienas iš penkių mūsų jutimų, tačiau klausymas – menas.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Your TV is like a work of art: professional TV mounting.
- Free TV - professional installation, tuning, repair of TV antennas in Vilnius.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Votre téléviseur devient une œuvre d'art : installation professionnelle.
- Télévision gratuite - Installation, réglage et réparation professionnels.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą
2026-09-26 11:02:45Liepos 25-oji Jekaterinos šeimai turėjo būti eilinė vasaros diena. Dieną prieš tai jos dukrai sukako 14 metų. Mergina buvo išėjusi su draugais į lauką, tėvai tuo metu buvo darbe.
Nuotraukos šaltinis: AI generated
Niekas negalėjo pagalvoti, kad vos po kelių valandų šeimos gyvenimas pasikeis – dukra, važiuodama paspirtuku, griuvo ir patyrė sunkią galvos traumą. Užbėgant istorijai už akių galima pasakyti, kad šiandien gydytojas Dominykos istoriją vertina kaip sėkmingą. O mama bijo ją paleisti iš akių.
Eilinė diena virto tragedija
Pagal informuojamus eismo įvykius, tikėtina, kad čia pasakojamos istorijos pradžią ne vienas gali perskaityti kaip savo ar savo vaikų kasdieninio gyvenimo epizodą: mergina paprašė draugo pasivažinėti elektriniu paspirtuku. Paspirtukas buvo galingas, o, kaip vėliau paaiškėjo, greitis buvo nustatytas didesnis, nei įprastai leisdavo juo važiuoti vaikams. Juk pilna aplinka tiek savais, tiek mieste nuomotais ar draugo paspirtukais važinėjančių žmonių. Toliau pasakojame istoriją, kuri ir pavertė šeimos gyvenimą tikru išbandymu, kai viskas aplink prarado prasmę ir šeimą užvaldė vienintelis troškimas – kad dukra išgyventų: mergina nesuvaldė paspirtuko, griuvo ir patyrė sunkią galvos traumą. Nelaimę matęs praeivis iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvyko vos per 6 minutes.
Apie nelaimę mama Jekaterina sužinojo ne iš dukros draugų. Jai paskambino iš policijos: „Žemė išslydo iš po kojų. Mečiau darbą ir atlėkiau į ligoninę“, – tvardydama ašaras pasakoja mama.
Kai mama atvyko, dukra jau buvo reanimacijoje. Sąmonės ji neturėjo. Netrukus mama iš medikų išgirdo, kad merginai reikia skubios operacijos. Gydytojai klausė apie alergijas, ankstesnes operacijas: „Neturėjau ką atsakyti, nes iki tos dienos dukra buvo visiškai sveikas vaikas. Ir staiga atsidūrė tarp gyvybės ir mirties“, – pirmas minutes ligoninėje prisimena mama.
Jekaterina prisimena ir gydytojo pasakymą apie sąmonės būklę: buvo pasakyta, kad pagal Glazgo komos skalę merginos būklė įvertinta septyniais balais. Tik vėliau mama sužinojo, kad tai reiškia itin sunkų galvos smegenų pažeidimą ir gilią komą.
Tuo metu jai liko tik laukti.
Neurochirurgas: „Tokioje situacijoje laikas skaičiuojamas minutėmis“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas gydytojas neurochirurgas doc. dr. Aidanas Preikšaitis Dominyką pirmą kartą pamatė tuomet, kai mergaitė į Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatyta itin sunkios būklės. Jai buvo pradėtas politraumos protokolas – būklė stabilizuota, atlikta viso kūno kompiuterinė tomografija.
Tyrimas parodė sunkią galvos smegenų traumą – kaukolės lūžį, epidurinę hematomą, tai yra kraujo išsiliejimą tarp kaukolės kaulo ir kietojo smegenų dangalo. Susikaupęs kraujas spaudė smegenis, o didėjantis spaudimas kėlė grėsmę gyvybiškai svarbioms smegenų struktūroms. Diagnozuotas ir raktikaulio lūžis.
„Kai kraujas liejasi tarp kaulo ir kietojo smegenų dangalo, jis nustumia smegenis. Tam tikros smegenų struktūros pradeda spausti smegenų kamieną, kuriame yra gyvybiniai centrai. Dėl to žmogų ištinka koma“, – paaiškina gydytojas.
Šioje situacijoje buvo ir svarbių aplinkybių, leidusių tikėtis gero rezultato – epidurinė hematoma yra tokia trauma, kai, laiku pašalinus kraują ir sumažinus smegenų spaudimą, smegenys gali atsistatyti: „Mūsų turima patirtis ir kompetencijos leido viską atlikti taip, kad būtų pasiektas pats geriausias rezultatas. Paaiškinsiu, kokia tai būklė ir ką turėjome padaryti. Jeigu kraujas išsilieja smegenyse, tai jau yra smegenų pažeidimas, ta vieta atsistatyti negali. O jeigu turime epidurinę hematomą, smegenys tik nustumiamos – taip buvo ir šiuo minimu atveju. Esant tokiai situacijai prognozė yra geresnė. Bet esmė ta, kad viskas turi būti padaryta kiek galima greičiau“, – sako gydytojas neurochirurgas doc. dr. A. Preikšaitis.
Neurochirurgas į ligoninę skubėjo iš namų
Skubos svarbą šioje situacijoje įvertina pati gydytojų komanda. Tąkart dr. A. Preikšaitis į ligoninę buvo iškviestas iš namų. Pagal ligoninėje nustatytą tvarką budintis neurochirurgas, iškviestas iš namų, į gydymo įstaigą turi atvykti per valandą. Tačiau esant tokiai sunkiai galvos traumai ir suvokdami laiko svarbą, gydytojai į ligoninę atskuba daug greičiau. Kaip vėliau pasakojo mergaitės mama, gydytoją ji pamatė dar su sportine apranga – tiesiai iš namų: „Ligoninėje buvau po dvidešimties minučių, greičiau nei pacientė buvo atvežta į operacinę“, – pasakoja gydytojas. Atvykus sprendimas buvo aiškus – kuo greičiau pašalinti kraujo išsiliejimą ir sustabdyti kraujavimą.
Nors mergaitė kartu buvo patyrusi ir rankos traumą, tai tuo metu buvo antraeilis dalykas. Pirmiausia reikėjo išgelbėti gyvybę.
Kas vyko operacinėje?
Ne medikams neurochirurginė operacija yra sunkiai įsivaizduojama ir skaitančius aprašymą gali gąsdinti, nes ji asocijuojasi su didele rizika. Tačiau gydytojas ją apibūdina labai tiksliai ir konkrečiai: „Pirmiausia galva specialiu laikikliu stabilizuojama taip, kad operacijos metu ji nejudėtų. Tuomet visiškai sterilioje aplinkoje atliekamas pjūvis ir naudojant specialų didelių apsukų grąžtą atveriamas kaukolės kaulas (mediciniškai – kraniotomija), – operacijos eigą nuosekliai paaiškina gydytojas neurochirurgas. – Atvėrus kaukolę pašalinamas susikaupęs kraujas ir sustabdomas kraujavimas. Šiuo atveju kraujavimo šaltinis buvo smegenų dangalų arterija. Pašalinau išsiliejusį kraują, kraujuojanti arterija buvo užkimšta – medicinoje vartojame koaguliacijos terminą. Kraujavimas buvo sustabdytas. Tada atvėriau kietąjį smegenų dangalą, ta ertmė buvo praplauta šiltu fiziologiniu tirpalu, kad smegenys galėtų kiek įmanoma greičiau atsistatyti.“
Operacijos metu Dominykai taip pat buvo implantuota kaukolės ertmėje esančio intrakranijinio slėgio monitoravimo sistema. Ji leidžia nuolat stebėti spaudimą kaukolės viduje ir vertinti smegenų būklę. „Tai ypač svarbu po itin sunkios galvos smegenų traumos. Gydytojai turi stebėti ir užtikrinti, kad smegenys gautų pakankamai kraujo, deguonies ir kitų joms būtinų medžiagų. Nes pačių smegenų veiklos atstatyti negalime. Mes galime tik sudaryti sąlygas smegenims atsistatyti pačioms“, – smegenų unikalumą paaiškina neurochirurgas.
Pati operacija truko apie valandą ir dvidešimt minučių
Pasak gydytojo neurochirurgo doc. dr. A. Preikšaičio, pati operacija nėra ilga: „Mes turime kompetencijų ją atlikti greitai, tačiau esmė ta, kas su tokia operacija darbas dar nesibaigia“, – sako gydytojas.
Po operacijos pacientė grįžo į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrių, toliau buvo stebimas intrakranijinis spaudimas, arterinis kraujospūdis, atliekami kontroliniai kompiuterinės tomografijos tyrimai. Pacientės būklė buvo stebima nuolat ir gydytojai tikrino, ar nėra pakartotinio kraujavimo, ar trauma neprogresuoja.
Dominykos atveju kontrolinės nuotraukos buvo geros: kraujas buvo visiškai pašalintas, smegenų spaudimas ir jų poslinkis mažėjo. Mergina palaipsniui atgavo sąmonę, tapo orientuota, vėliau buvo grąžinta į Neurochirurgijos skyrių, kur tęstas gydymas ir suplanuota reabilitacija.
Komandos svarba: „Vienas neurochirurgas – tik dalis komandos“
Gydytojas pabrėžia, kad tokios istorijos baigtį lemia ne vien operacija. Tai – daugelio specialistų bendro darbo rezultatas. Pirmiausia skubiosios pagalbos gydytojai, kurie įvertino būklę ir atliko pirminį ištyrimą bei diagnostiką. Tada intensyviosios terapijos gydytojai, stabilizavę pacientės būklę. Operacinėje prie paciento dirbo gydytojai anesteziologai-reanimatologai, neurochirurgai, operacinės slaugytojos ir skyriuje dirbusios bendrosios praktikos slaugytojos ir jų padėjėjai, bei kiti specialistai.
„Komandinis darbas šitoje vietoje yra ypatingai svarbus. Vienas gydytojas neurochirurgas šiais laikais vystyti tokio lygio medicinos negalėtų “, – sako neurochirurgas doc. dr. A. Preikšaitis.
Artimiausiu metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų padalinyje bus pradėta naudoti nauja, pažangi smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoravimo sistema. Ši įranga labai svarbi ir naudinga kasdien prižiūrint pacientus po tokių operacijų, nes ši įranga automatiniu būdu realiu laiku gali rinkti, apdoroti ir analizuoti smegenų kraujotakos autoreguliacijos rodiklius. Specialistams nebereikės sudėtingų duomenų skaičiuoti bei analizuoti rankiniu būdu – sistema visus procesus atliks pati, automatizuotas stebėjimas leis greičiau pastebėti smegenų kraujotakos sutrikimus ir priimti tikslesnius klinikinius sprendimus gydant mažuosius pacientus.
Emocijos? Jos paliekamos už operacinės
Operuojant vaiką, pasak gydytojo, papildomų emocijų netrūksta. Tačiau operacinėje gydytojas privalo būti visiškai izoliuotas nuo emocijų, nes jos negali lemti sprendimų.
„Vaiką visada operuoti yra sunku ir morališkai. Mes ir patys turime vaikų. Bet šitoje vietoje turi veikti visiškai šalti nervai, be jokių emocijų – tikri įrodymai, tik faktai, kompiuterinės tomografijos duomenys, tikra ligonio būklė. Tą akimirką stengiamės negalvoti apie nieką ir turime padaryti viską, kad gautume geriausią rezultatą“, – pasakoja neurochirurgas.
Po pirmųjų tyrimų jis galėjo tikėtis, kad Dominykos istorija gali baigtis gerai. Tačiau ir vėl – vien geros prognozės neužtenka: „Turėjo visos grandys suveikti be klaidelės. Taip ir buvo šitoje situacijoje“, – sako gydytojas.
Jo teigimu, Dominykos amžius taip pat buvo svarbus veiksnys. Jauno žmogaus smegenys turi didesnių atsistatymo galimybių, todėl po sunkios traumos galima tikėtis reikalingų funkcijų atsikūrimo. Tačiau tam būtinos ir kitos sąlygos – greitai suteikta pagalba, tinkamai atlikta operacija, atidi priežiūra po jos ir medicininė reabilitacija.
„Jeigu žinai, kad chirurgiškai viską turi padaryti tvarkingai, reanimacijoje – visą būtiną gydymą su kraujospūdžio ir kitų gyvybiškai svarbių rodmenų kontrole, tada gali pasiekti tokį rezultatą, kaip šitoje situacijoje“, – sako dr. A. Preikšaitis. Šiandien gydytojas Dominykos istoriją vertina kaip sėkmingą visų šių grandžių darbo rezultatą.
Prie operacinės artimiesiems laikas išsitęsė: „Laukėme, ką mums pasakys“
„Kai nežinai, kas ten darosi, lauki gydytojo pasirodančio iš operacinės ir vis galvoji, kokiu veidu jis ateis“, – pasakoja moteris. Mamos galvoje tuo metu, kaip ji pati prisimena, viskas tarsi buvo sustoję. Ji iki šiol prisimena tikslias tos nakties akimirkas: „Man toks jausmas, kad aš tame procese dar ir dabar gyvenu. Aš kito gyvenimo nematau“, – sako Jekaterina. Ji prisipažįsta, kad tuo metu net neverkė. Tiesiog nebuvo kada. Visos mintys buvo sutelktos į vieną – išlaukti, kol gydytojai padarys viską, kas įmanoma.
Po operacijos gydytojas paaiškino viską labai išsamiai. Sunku buvo suvokti, kas buvo daroma, tačiau aiškinama buvo kantriai ir kuo suprantamiau. Su operavusiu gydytoju ir visu personalu, gydžiusiu ir prižiūrėjusiu dukrą, moteris sako bendravusi nuolat: „Mums visos dienos tapo vienodos – darbo diena ar savaitgalis – viskas susipynė. Tai natūralu. Tačiau ir operavęs gydytojas ateidavo savaitgaliais – pasiteirauti, kaip viskas sekasi, įvertinti būklės. Tai suteikė didelį saugumo jausmą. Visam prižiūrėjusiam personalui didžiausia pagarba ir dėkingumas iš mūsų, tėvų“, – nuoširdžiai dėkoja mama.
Pirmųjų sveikimo ženklų laukta su nerimu
Pirmasis ženklas, kad dukra grįžta, atėjo reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje. Mergina dar negalėjo normaliai kalbėti, tačiau pirmą kartą kažką parodė ranka, kad kažką skauda. Mama paklausė – ką? Dukra ištarė pirmąjį žodį: „Pilvas.“
Jekaterina iki šiol prisimena, ką jai reiškė išgirsti dukros balsą. Po sunkios traumos tai buvo ne šiaip žodis. Tai buvo ženklas, kad dukra yra čia, kad ji grįžta.
Po truputį atsirado ir kiti ženklai. Mergina vis ilgiau atmerkdavo akis, pradėjo valgyti. O netrukus, kaip prisimena mama, atsirado ir visiškai kasdieniškas paauglės noras – „Sprite“ ir uogų.
„Kad jūs žinotumėte, su kokiu džiaugsmu išlėkiau jų nupirkti – kaip ant sparnų! – vėl susigraudina moteris. – Sunku net nusakyti, kaip tuo metu man patiko jos paaugliškos užgaidos.“
Po kelių dienų mergina buvo perkelta į Neurochirurgijos skyrių. Ji jau kalbėjo, pati atsisėdo: „Tokie maži stiprėjimo žingsniukai nepaprastai džiugino. Tačiau laukė dar viena operacija – rankos, kuri taip pat buvo sužalota per nelaimę“, – pasakoja mama. Atsigavimas po sunkios galvos traumos vyko palaipsniui, tačiau mergina stebino artimuosius savo atkaklumu. „Nelikau pasyvi stebėtoja, neleidau jai pasiduoti, kai būdavo sunkesnis etapas. Kai tik pamačiau, kad ji gali atsistoti, raginau ją keltis ir eiti. Vežimėlio, nors vyras siūlė jį išsinuomoti, atsisakiau. Tada pasakiau, kad ji eis pati. Ji kalbės. Ji darys viską pati. Aš, žinoma, padėsiu, kai pagalba bus reikalinga“, – pasakoja mama.
Šis požiūris jai nebuvo atsitiktinis. Prieš dvejus metus Jekaterinos tėtis buvo patyręs insultą. Moteris prisimena, kad ir tada neleido jam pasiduoti – šiandien jis vairuoja, dirba ir gyvena įprastą gyvenimą.
Tą patį ji kartojo dukrai: „Aš padėsiu tau išsivaduoti iš tokios būklės: su gydytojų pagalba, su reabilitacija. Visų pagalba ir tavo pastangos padarys taip, kad vėl būsi tokia, kokia buvai.“
Prie dukros sveikimo prisidėjo visa šeima. Vyresnysis brolis, pirmą kartą pamatęs sesę reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje, nesulaikė ašarų. Tačiau vėliau kasdien eidavo pas ją – atnešdavo to, ko ji norėdavo: mėgiamų skanėstų, gėrimų, šokolado. Jų ryšys buvo labai artimas ir iki nelaimės.
Po išgyvento košmaro šeima mokosi gyventi kitaip
Šiandien dukra jau nori grįžti į įprastą paauglės gyvenimą – susitikti su draugėmis, eiti į mokyklą, išeiti iš namų. O mama dar tik mokosi ją paleisti.
Pirmą kartą po traumos išėjus dukrai vienai iš namų Jekaterina stovėjo ir stebėjo, kaip ji leidžiasi laiptais iš aštunto aukšto. Iš viršutinio aukšto persisvėrusi per turėklus žiūrėjo žemyn į kiekvieną laiptų aikštelę: „Mane dar užvaldžiusi baimė ją paleisti“, – sako ji.
Dukrai šiandien mamos priežiūros reikia vis mažiau. O tėvams tenka iš naujo mokytis gyventi be nuolatinio budėjimo, kuris per nelaimę buvo tapęs jų kasdienybe.
Ši patirtis pakeitė požiūrį į gyvenimą. Moteris sako, kad anksčiau atrodė savaime suprantama: jei šiandien viskas gerai, taip bus ir rytoj. Dabar ji žino, kaip netikėtai ir greitai viskas gali pasikeisti: „Viena minutė gali pakeisti gyvenimą, kai visos vertybės netenka prasmės ir kai mintyse lieka vien tik malda, kad vaikas išgyventų“, – sako Jekaterina.
Jos dukra į šią istoriją žvelgia paprasčiau. „Taip įvyko. Patarčiau kitiems pagalvoti, kas gali atsitikti“, – sako ji ir pasisuka eiti savais keliais, su po šviesiais plaukais menkai tepastebimu randu. Mergina nekaltina kitų ir, mamos teigimu, yra labai stipri. Vieną kartą, kai jau buvo pasiruošusi važiuoti iš ligoninės namo, iš medikų išgirdo, kad dar teks parai pasilikti ligoninėje, ji pirmą kartą apsiverkė. Daugiau mama jos beveik nematė verkiančios.
Dabar šeima skaičiuoja nebe minutes iki operacijos ar dienas reanimacijoje. Jie skaičiuoja, kiek dukra jau gali padaryti pati. „Dabar mes turime du dukros gimtadienius – ir liepos 24-ąją, ir 25-ąją. Galime ilgai švęsti“, – šypsosi mama Jekaterina.
Paklaustas patarti, ką pasakytų tėvams, auginantiems vaikus, net neužbaigus klausimo, gydytojas neurochirurgas atsako: „Vaikas turi dėvėti šalmą – važiuodamas su dviračiu, paspirtuku ar rogėmis.“
Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija
Kas bendro tarp vienaląsčių dumblių ir žmogaus smegenų? Pasirodo, kur kas daugiau, nei galėtume pagalvoti. Būtent šių paprastų organizmų tyrimai prisidėjo prie vieno reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių neuromokslų proveržių, už kurį šiemet skirta Nobelio fiziologijos arba medicinos premija.VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė tvarkas, pagal kurias bus vertinamas gaminančių vartotojų finansinis poveikis elektros energijos tiekėjams ir elektros rinkai.Vazektomija: atsakomybę perima vyrai
„O aš po to dar būsiu vyras?“ – tokio klausimo Centro poliklinikos Chirurgijos konsultacijų skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Martynas Stanionis kartais sulaukia iš pacientų, atėjusių pasitarti dėl vazektomijos.Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
Nors centralizuotos šilumos gamintojai IV ketvirčiui jau yra užsitikrinę pusę reikalingo biokuro – net kiek didesnę dalį nei pernai, už jį šįmet mokės daugiau.Vykdant kasimo darbus Vilniuje pažeistas Telecentro optinis kabelis
Vakar Vilniaus savivaldybei vykdant žemės kasimo darbus Laisvės prospekte buvo pažeistas AB Lietuvos radijo ir televizijos (Telecentro) optinis kabelis, dėl ko laikinai sutriko dalies Bendrovės teikiamų paslaugų veikimas.Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis
Per dešimtmetį lietuviai dėl kylančių atlyginimų tapo akivaizdžiai turtingesni, tačiau baimė investuoti nesumažėjo – tik pasikeitė jos pobūdis. Apklausa rodo, kad atsakymas „neturiu iš ko“ po truputį traukiasi, o jo vietą užima „noriu garantijos“ ar „per mažai išmanau“.2026 m. Nobelio chemijos premija: už atradimus asimetrinėje organinėje sintezėje
2026 m. Nobelio chemijos premija skirta prancūzų chemikui prof. Henri B. Kaganui ir japonų chemikui prof. Kenso Soai už netiesinių efektų ir autokatalizės atradimą asimetrinėje organinėje sintezėje.KTU profesorė: Nobelio chemijos premija - molekulių „veidrodiniai atspindžiai“
2026 m. Nobelio chemijos premija skirta Henri B. Kaganui ir Kenso Soai už atradimus, padėjusius chemikams geriau suprasti ir valdyti reiškinį, kai tos pačios cheminės sandaros molekulės gali būti viena kitos veidrodiniai atspindžiai, tačiau biologinėse sistemose veikti skirtingai.Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą
Ilgos eilės pas gydytojus vis dar yra viena pagrindinių kliūčių laiku gauti medicinos pagalbą. Oficialios statistikos portalo duomenimis, net 73 proc. gyventojų, kuriems prireikus nepavyko gauti medicininės konsultacijos ar gydymo, kaip pagrindinę priežastį nurodė ilgą paslaugų laukimo trukmę.Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai: gydytoja įvardino simptomus
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika.Vaikas nesiskundžia, bet rega prastėja: kaip laiku pastebėti trumparegystę
Prasidėję nauji mokslo metai drastiškai pakeičia vaikų rutiną. Pasikeičia dienos ritmas, aplinka – lauke praleidžiamą laiką keičia intensyvus darbas prie knygų ar ekranų. Dažnai tai sukelia staigų stresą vaiko regos sistemai.KTU mokslininkas apie Nobelio fizikos premiją – už žinias iš nematomos Visatos
2026 metų Nobelio fizikos premija spalio 6 dieną paskirta JAV dirbančiam belgų fizikui Francisui Halzenui. Įvertintas jo lemiamas indėlis kuriant Antarktidoje veikiančią „IceCube“ observatoriją ir atrandant didelės energijos kosminius neutrinus.2026 m. Nobelio fizikos premija: neutrinai atveria naują būdą stebėti Visatą
2026 m. Nobelio fizikos premija skirta JAV mokslininkui prof. Francisui Halzenui už lemiamą indėlį kuriant „IceCube“ neutrinų observatoriją ir atrandant didelės energijos astrofizinės kilmės neutrinus.Vis daugiau priežasčių rinktis elektromobilį: įkrovimo prieigų skaičius išaugo
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia pažvelgti į tai, kaip per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje pasikeitė elektromobilumas. Prie šio pokyčio prisideda ir valstybės parama elektromobiliams įsigyti.Kiek kainuos Lietuvos šeimai ši žiema?
Jau kuris laikas aktyviai diskutuojama apie degalų ir, artėjant šildymo sezonui, apie šilumos kainas. Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad remiantis išankstiniais duomenimis metinė infliacija rugsėjį viršijo 6 proc. Dyzelino kaina praėjusį mėnesį buvo daugiau nei 52 proc. didesnė nei prieš metus, o benzino – virš 38 proc.Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
Termostato nustatymai nepasikeitė, kambariuose tebėra 21 laipsnis, tačiau po pirmos šaltos savaitės elektros sunaudojama daugiau. Toks pokytis gali suneraminti, nors nebūtinai reiškia gedimą.Turi kam atsiverti, bet tyli: kodėl jaunimui taip sunku pradėti pokalbį?
Turėti su kuo pasikalbėti dar nereiškia išdrįsti tai padaryti. Naujausias populiariausio ryšio tiekėjo „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad nors beveik 9 iš 10 18–29 metų žmonių turi žmogų, kuriam galėtų atvirai papasakoti apie savo emocinę savijautą, dalis jaunimo apie tai su kitu žmogumi nekalbėjo ištisus metus.Kardiologė senjorams: norint pagerinti sveikatą, užtenka vos vieno pokyčio
Kiek iš tiesų judame, kaip miegame ir ar žinome, koks mūsų įprastas pulsas? Kardiologė primena: norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbu kasdien judėti ir stebėti savijautos pokyčius.Kad svajonių butas netaptų brangia klaida: patikrinkite 5 dalykus
Rudenį butų įsigijimai Lietuvoje pasiekia piką, o vidutiniškai didžiausias sandorių intensyvumas pasiekiamas spalį. Tad jeigu radote tinkamai įrengtą butą geroje vietoje už priimtiną kainą, o pardavėjas užsimena, kad juo jau domisi ir kiti, ką būtinai reikėtų patikrinti prieš sakant „imam“?Lietuvoje gaminami palydovai - nepriklausomiems ryšio tinklams
Vilnius, Lietuva, 2026 m. spalio 6 d. – Lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ Vilniuje JAV bendrovės „Meridian Space“ užsakymu pagamintas palydovas sėkmingai pasiekė orbitą ir užmezgė ryšį su Žeme.Kol vieni žaidžia su DI, kiti iš jo uždirba: kaip gauti realios naudos?
Dirbtinį intelektą (DI) naudojantys verslai vis dažniau susiduria su esminiu klausimu: kaip atskirti, kada ši technologija iš tikrųjų kuria pokyčius organizacijoje, o kada tai viso labo produktyvumo iliuzija?Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
Šviežios lietuviškos bulvės daugeliui yra tiesiog neatsiejama rudens virtuvės dalis. Atvėsę orai tampa signalu vakarus skirti jaukiems patiekalams: vieni kepa kugelį, kiti – bulvinius blynus, tačiau vienu mėgiamiausių lietuviškų bulvių patiekalų išlieka cepelinai.Vienos bulvės – kugeliui, kitos – net desertui: ar žinote, kurias rinktis?
Ne visos bulvės virtuvėje duoda tokį patį rezultatą – ir skirtumas slypi ne tik jų spalvoje ar dydyje. Vienos išvirusios lengvai sukrenta ir virsta puria koše, kitos puode puikiai išlaiko formą, o trečios ypač tinka kepti.Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
Rudenį į namų virtuves sugrįžta sotūs, šilti desertai, o kartu ir ne vienam iš vaikystės pažįstamos varškės spurgos. Nors jų receptas gana paprastas ir reikalauja vos kelių kasdienių ingredientų, iškepti purias, minkštas ir ne per riebias spurgas pavyksta ne visada.Dingo erekcija. Eiti pas gydytoją ar į vaistinę?
Vyrams, turintiems erekcijos sutrikimų, dažnai sunku kreiptis medicininės pagalbos. Tokiu atveju užsiimama savigyda ir įsigyjama vaistinių preparatų, viliojančių gražiais pažadais.Šis šildymo sezonas bus kitoks: atsinaujinantis kuras dar nereiškia švaraus oro
Krentant oro temperatūrai auga ne tik šilumos poreikis – keičiasi ir tai, kuo kvėpuojame. Prasidėjus intensyvesniam būstų šildymui, į miestų aplinkos orą patenka daugiau teršalų, kurių didžiosios dalies plika akimi nematome.Kada parduodant žemės sklypą būtini kadastriniai matavimai
Parduodant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą neretai kyla klausimas, ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad reikalavimai priklauso nuo to, kur yra žemės sklypas – mieste ar kaimo vietovėje.Šildymo sezonas artėja: ką padaryti dabar, kad sąskaitos būtų mažesnės?
Vis labiau žvarbstant orams, mintys natūraliai krypsta į artėjantį šildymo sezoną. Šis laikotarpis neišvengiamai susijęs ir su didėjančiomis išlaidomis šildymui bei elektros energijai, o praėjusio sezono duomenys rodo, kad šalčiausiais mėnesiais namų ūkių sąskaitos gali išaugti daugiau nei dvigubai.Seniausi automobiliai brangsta : kada noras sutaupyti - prieš pirkėją?
Nors vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje per metus beveik nepasikeitė, seniausių automobilių segmente – priešinga tendencija. Daugiau nei 20 metų automobilių kainos per metus augo 16 proc., o pardavimai – daugiau nei trečdaliu.Po vasaros audrų – klausimas gyventojams: kiek laiko išsiverstumėte be elektros?
Elektra namuose paprastai prisimename tada, kai jos nebelieka. Vasaros pabaigoje Lietuvą užklupusi itin stipri audra parodė, kaip greitai toks scenarijus gali tapti realybe: piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.- Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
- Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
- II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
- Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
- Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
- Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
- VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
- VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
- Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
- Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
- DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
- Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
- Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
- Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
- Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
- Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
- Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
- Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
- Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
- „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
- Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
- Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
- Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
- Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
- Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
- Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
- Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
- DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
- Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
- Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
- Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140
- 1689-02-13Didžiosios Britanijos parlamentas priima įstatų rinkinį, kuriame nustatomos parlamento teisės ir nustatomi karūnos apribojimai.
- 1868-06-23Christopher Latham Sholes patentuoja rašomąją mašinėlę su QWERTY klaviatūra.
- 1686-08-18Giovanni Cassini praneša apie Veneros orbitinį palydovą.
- 1928-07-30George Eastman rodo pirmą spalvotą filmą.
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- „Enefit“ 2025 m.: nuostolingų metų kontekste – stabili rinkos dalis.
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Dar nesantykiauju ir man negėda.
- Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
- Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Mantas M komentavo: VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis. Tik išjungus visas gaminančių vartotojų elektrines pasimatytų tikroji jų nauda visai rinkai. O dabar atsižvelgiama tik į trijų valstybinių monopolistų rėksmus. Jie ir taip pelnosi iš nepagrįstų abonentinių mokesčių. VERT, kodėl ne
- Jonas komentavo: Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis. Bankai vėl agituoja investuoti. Bet pensijų II pakopos rezultatai rodo, kad bankai patys investuoti nemoka. To rezultatas - diskredituota visa II pakopos pensijų sistema.
- Gėda komentavo: Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą. Gėda Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Negali tinkamai sutvarkyti sistemos.
- Aldona komentavo: Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?. Ar jūs irgi galvojate, kas vyksta su elektros kainomis? Gaminam virš 70% saulės, vėjo elektros, bet kuo daugiau, tuo mokam vis brangiau. Kodėl? Pirma, nes neparduodam, o išleidžiam į orą. Antra, sukurti vyriausybės "Nepriklausomi tiekė
- Čekijoje kasmet kiekvienam asmeniui tenka 157 litrai alaus. Tai pasaulio rekordas, lenkiantis Rusiją ir JAV kartu sudėjus.
- Cunamis – tai ne viena banga, o paviršinių bangų seka, einanti viena po kitos. Per cunamį bangos gali sugriauti krantą per kelias valandas ir pirmoji banga nebūtinai būna pati destruktyviausia.
- Jeigu žmonos ir vyro šeimoje visi rudaakiai, o mažylio akutės žydros, nieko baisaus. Dažniausiai tokią spalvą turi visi kūdikiai. Tik apie šeštą mėnesį ji ima keistis, o apie trečiuosius gyvenimo metus „nusistovi“.
- Vidutiniškai žmogus per savo gyvenima pralaukia dvi savaites, kol pasikeis šviesoforo lempučių spalva.
- Prieš 300 mln. metų Žemės sukimasis aplink Saulę buvo lėtesnis nei dabar. Tada metai turėjo apie 390 parų.
- - Panele, supraskite, aš juk ne visoms siūlausi.
- Neįsižeiskite, bet aš taip pat ne visų siūlymams sutinku. - - Mama, man mokykloje visi sako, kad aš labai išsiblaškęs...
- Berniuk, tavo mama gyvena kitame name. - Neseniai ištekėjusi dukra klausia mamos:
- Mama, ką tu darai su pietumis, jeigu jie tėčiui nepatiko?
- Pašildau vakarienei...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Ваш телевизор — как произведение искусства: профессиональный монтаж телевизора.
- Бесплатное телевидение — профессиональная установка телевизионных антенн.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Twój telewizor jest jak dzieło sztuki: profesjonalny montaż telewizora.
- Free TV - profesjonalny montaż, strojenie, naprawa anten TV w Wilnie i regionie.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.







Jūsų komentaras