Kaip per kelias minutes „nulaužti“ kompiuterį su nelegalia programine įranga

Kelios valandos mokomųjų vaizdo klipų „YouTube“ tinkle, minimalios kompiuterių žinios – to pakanka, norint perimti vartotojo, naudojančio nelegalią programinę įrangą (PĮ), kompiuterio kontrolę.

Gyvo eksperimento metu IT saugumo ekspertai pademonstravo, kaip, vos per kelias minutes, perimamas kompiuteris, kuriame bandyta „nulaužti“ iš interneto parsisiųstą PĮ.

Žiniasklaidai surengto technologijų bendrovių „Atea“ ir „Microsoft Lietuva“ eksperimento metu vartotojas savo kompiuteryje bandė „nulaužti“ kompiuteryje esančią PĮ. Tam jam reikėjo atsidaryti specialią programėlę, kuri, neva, ir turėjo priversti veikti nelegalią PĮ.

„Tačiau ta „nulaužimo“ programėlė programišiui suteikė pilną aukos kompiuterio kontrolę ir mes su juo galėjom daryti ką norime. Tokių programėlių, skirtų priversti veikti nelegaliai gautą PĮ, pilnas internetas, jos gali būti paslėptos iš „torrent“ ar kitų šaltinių siunčiamuose PĮ įdiegimo failuose. Eilinis vartotojas dažniausiai net nepastebės, kad atvėrė duris į savo kompiuterį. Svarbiausia, kad tokiam įsilaužimui didelio mokslo nereikia – pakanka vos keletą valandų panaršyti internete ir turėti minimalias kompiuterių žinias“, – teigia Andrius Šaveiko, „Atea“ IT saugos skyriaus vadovas.

Eksperimento metu, perėmę aukos kompiuterio kontrolę, „Atea“ atstovai pademonstravo, jog mato kiekvieną aukos veiksmą kompiuteryje, prieina prie visų asmeninių dokumentų, o, įjungęs kompiuterio kamerą, mato ir pačios aukos namus. Taip pat per atstumą įdiegė specialią programą, renkančią informaciją apie aukos klavišų paspaudimus. Ją panaudoję prisijungė prie aukos „Facebook“, el. pašto ir kitų tarnybų. Be to, per aukos kompiuterį pasiekė ir kitus tame pačiame tinkle esančius kompiuterius ir jų duomenis.

„Pademonstravome tik keletą pavyzdžių, ką programišius, neturintis jokios patirties, gali nuveikti su tokiu kompiuteriu. Aukštesnio lygio specialistai panašiu būdu gali perimti vartotojo tapatybę, pasisavinti kreditinių kortelių ar kitus gyvybiškai svarbius duomenis bei pridaryti daug problemų. Pavyzdžiui, išsiųsti įžeidžiančius laiškus kompiuterio savininko darbovietės vadovui ar artimųjų paprašyti pervesti pinigų į programišiaus sąskaitą. Taip pat dažniausiai tokie kompiuteriai prijungiami prie didelių „botnet“ tinklų ir naudojami atakose prieš valstybes ar verslo bendroves“, – pastebi A. Šaveiko.

Pasak jo, lietuviams eksperimente pademonstruota situacija – labai aktuali. Kaip rodo pastarosios aljanso „BSA | The Software Alliance“ apklausos rezultatai, 51 proc. Lietuvos kompiuteriuose įdiegtos PĮ buvo netinkamai licencijuota. Tas pats tyrimas parodė ir labai stiprų statistinį ryšį tarp netinkamai licencijuotos PĮ ir kenkėjiškų programų.

Kompiuterių duris atveriame daugiau nei pusei metų

Kaip pastebi Šarūnas Končius, „Microsoft Lietuva“ technologijų ekspertas, statistika rodo, jog vidutiniškai programišių įsilaužimui užfiksuoti ir susidoroti su padariniais prireikia daugiau nei 200 dienų. Saugumo srityje veikiančio „Ponemon“ instituto duomenimis , bendrovės užfiksuoja, jog nukentėjo nuo programišių, vidutiniškai tik per 170 dienų, o dar 45 dienų joms prireikia ištaisyti atakos padarinius.

„Kitaip sakant, labai didelė tikimybė, kad kartu su „nulaužtomis“ programinės įrangos versijomis vartotojai nežinodami savo noru atveria namų duris. Pro jas beveik pusę metų į namus be vartotojo žinios laisvai vaikšto kas nori ir, kaip parodė eksperimentas, daro visiškai ką nori. Tiek namų, tiek verslo vartotojai turi suprasti, kad tokiu būdu rizikuoja ne tik savo asmeniniais duomenimis ar finansine gerove, bet pavojų kelia visiems kitiems vartotojams, besijungiantiems prie to paties tinklo“, – pastebi Š. Končius.

Kaip rodo naujausia „Microsoft“ šių metų el. grėsmių tendencijų apžvalga, namų vartotojų kompiuteriai sulaukia du kartus daugiau grėsmių nei kompiuteriai esantys bendrovių tinkluose. Be to, pačių grėsmių kiekis vartotojams kasmet sparčiai auga. Už Lietuvos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumą atsakingas CERT padalinys skaičiuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį saugumo incidentų Lietuvos elektroninėje erdvėje užfiksuota beveik trečdaliu daugiau nei prieš metus.

„Galime palyginti, kad vartotojai gyvena itin nesaugioje kaimynystėje, kur nusikaltimų kiekis kasmet auga. Ir, diegdami „nulaužtą“ programinę įrangą, kuri ne tik padidina riziką prarasti kompiuterio kontrolę, bet ir negauna saugumo atnaujinimų, plačiai atveria savo namų duris ir dar garsiai šūkteli, jog jos atviros“, – sako Š. Končius.

Tiesa, ne visi vartotojai žino, kad į savo kompiuterius bando diegti neoficialią PĮ. Kaip parodė metų pradžioje „Microsoft Lietuva“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, 14 proc. apklaustųjų, turinčių kompiuterį, nežino, ar naudoja legalią programinę įrangą. Anot Š. Končius, ją atskirti nuo nelegalios labai paprasta – tai visos originalios ir licencijuotos programos, kurias vartotojas įsigijo tiesiai iš gamintojo ar iš jo oficialių partnerių. Taip pat yra ir kitų rodiklių, pavyzdžiui, kompiuteriai su jau įdiegta licencijuota „Windows“ versija atkeliauja su specialia „Windows“ holograma bei autentiškumo sertifikatu, kurie dažniausiai būna užklijuoti ant kompiuterio korpuso.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148