- Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis.
- Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų.
- Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh.
- Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
- Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
- Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
- Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki.
- Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių.
- Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą.
- Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Trinkelės ar betoninės plytelės namo įėjimo prieigai: ką pasirinkti?
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
Daugiau patarimų
- Nekliudykite savo vaikams, kurdami jiems lengvą gyvenimą.
- Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi.
- Ramybės susitaikyti su tuo, ko negalite pakeisti, drąsos keisti tai, ką galite pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti.
- Jeigu idėja iš pirmo žvilgsnio neatrodo absurdiška – ji yra beviltiška.
- Iš dviejų besipykstančių, labiau kaltas tas, kuris protingesnis.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Your TV is like a work of art: professional TV mounting.
- Free TV - professional installation, tuning, repair of TV antennas in Vilnius.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Votre téléviseur devient une œuvre d'art : installation professionnelle.
- Télévision gratuite - Installation, réglage et réparation professionnels.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
2026-10-16 16:34:49Centralizuotas šildymas daugeliui vis dar asocijuojasi su sovietmečiu statytais daugiabučiais ir nerimą kiekvieną žiemą keliančiomis sąskaitomis, tačiau, pasak VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docento dr. Artur Rogožos, toks požiūris nebeatspindi šiuolaikinių technologijų galimybių.
Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click
Ateityje namus galėtų šildyti ne tik katilinėse pagaminta šiluma, bet ir perteklinė energija, kuri šiandien išleidžiama į aplinką, tačiau pati centralizuoto šilumos tiekimo sistema turės keistis.
Sovietmečio palikimas gali tapti modernus
Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos masiškai plėtotos sovietmečiu, kai sparčiai augančiuose miestuose kilo dideli daugiabučių rajonai. Tačiau, pasak VILNIUS TECH eksperto, infrastruktūros atsiradimo istorijos nereikėtų painioti su šiandieninėmis jos galimybėmis.
„Bene geriausias to įrodymas yra Šiaurės Europos šalys, kurios laikomos pasaulinėmis centralizuoto šildymo lyderėmis. Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje reikšminga miestų gyventojų dalis šildoma būtent centralizuotai. Šios valstybės CŠT vertina ne kaip praeities reliktą, o kaip modernų aprūpinimo šiluma būdą, leidžiantį efektyviai panaudoti įvairius vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius“, – sako doc. dr. A. Rogoža.
Per pastaruosius 10-15 metų Lietuvos šilumos sektorių labiausiai pakeitė biokuro plėtra, leidusi sumažinti priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų ir sustiprinti energetinį saugumą. Tačiau dabar, anot mokslininko, prasideda kitas modernizavimo etapas.
„Jei anksčiau svarbiausias uždavinys buvo iškastinio kuro mažinimas, dabar daugiausiai dėmesio skiriama efektyvumo didinimui, išmaniųjų technologijų diegimui ir naujų energijos šaltinių integracijai. Ateities CŠT sistemose svarbų vaidmenį atliks įvairių tipų šilumos siurbliai, perteklinė šiluma ir šilumos saugyklos“, – aiškina mokslininkas.
Sąskaitos vis dar kelia nerimą
Nors Lietuva daug investavo į biokuro naudojimą, šildymo išlaidos gyventojams išlieka aktuali problema. Kodėl modernėjanti infrastruktūra nebūtinai reiškia mažas sąskaitas?
Doc. dr. A. Rogoža atkreipia dėmesį, kad biokuro plėtra nebuvo skirta vien šilumos kainai mažinti. Ji padėjo sumažinti ir kainų svyravimus, padidinti konkurenciją ir energetinį saugumą. Be to, šilumos kainą lemia ne tik kuras, bet ir investicijos į infrastruktūrą, tinklų priežiūra, elektros energijos bei kitos sąnaudos. Vis dėlto, galutinė sąskaita priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo to, kiek jos sunaudoja konkretus pastatas.
„Net ir sumažėjus šilumos kaštams, prastos energetinės būklės pastatas gali sunaudoti du ar net tris kartus daugiau šilumos nei kokybiškai renovuotas“, – pabrėžia VILNIUS TECH docentas.
Pasak jo, didžiausi šilumos taupymo rezervai šiandien slypi būtent pastatuose. Tačiau nerenovuotų daugiabučių problema yra platesnė nei vien didesnės gyventojų išlaidos – jie taip pat stabdo visos šilumos tiekimo sistemos modernizavimą.
Senesnių pastatų šildymo sistemoms dažnai reikalingas aukštesnės temperatūros vanduo. Dėl to šilumos tiekėjams tenka palaikyti aukštesnę temperatūrą tinkluose, o tai didina šilumos nuostolius ir apsunkina naujų technologijų integravimą.
„Galima sakyti, kad ateities CŠT sistema ir pastatų renovacija yra neatsiejami procesai. Kuo efektyvesni bus pastatai, tuo daugiau galimybių atsivers pereiti prie pažangesnių, mažesnės temperatūros ir klimatui neutralių šilumos tiekimo sistemų“, – teigia mokslininkas.
Namus galės šildyti perteklinė šiluma
Vienas įdomiausių centralizuoto šildymo ateities pokyčių – galimybė panaudoti šilumą, kuri šiandien dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Duomenų centrai, prekybos centrai, gamyklos, nuotekų valyklos ir šaldymo įrenginiai savo veikloje išskiria perteklinę šilumą, kurią, užuot leidus jai išsisklaidyti aplinkoje, galima surinkti ir panaudoti pastatams šildyti.
„Viena svarbiausių šiuolaikinio CŠT tendencijų yra ne naujų kuro rūšių paieška, o gebėjimas panaudoti šilumą, kuri tiesiog išmetama į aplinką“, – sako doc. dr. A. Rogoža.
Tam gali būti pasitelkiami didelės galios šilumos siurbliai, kurie pakelia surinktos žemos temperatūros šilumos temperatūrą iki reikalingos šilumos tiekimo tinklui. Ši technologija taip pat leidžia panaudoti aplinkoje esančią energiją, pavyzdžiui, iš vandens telkinių.
Tokie sprendimai jau taikomi Europos šalyse, o projektai vystomi ir Lietuvoje. Vienas jų – Telecentro ir AB „Miesto gijos“ vystomas projektas Vilniuje, kuriuo numatyta duomenų centro serverių išskiriamą šilumą perduoti į miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą.
Anot mokslininko, ateityje didelės galios šilumos siurbliai galėtų tapti vienu pagrindinių šilumos gamybos šaltinių, panašiai kaip biokuras. Tai leistų mažinti deginamo kuro poreikį, o šalčiausiomis žiemos dienomis biokuro katilai, kogeneracinės elektrinės ir rezerviniai pajėgumai išliktų svarbūs.
„Ateityje gali susidaryti situacija, kai nemaža dalis miestui reikalingos šilumos bus gaminama ne katilinėse, o surenkama iš kasdienių ekonominių veiklų. Visa tai dar kartą įrodo didelį CŠT pranašumą urbanizuotose vietovėse“, – teigia ekspertas.
Kodėl ateities technologijos dar netapo kasdienybe?
Jeigu daugelis šių technologijų jau egzistuoja, kas trukdo jas plačiau diegti Lietuvoje? Doc. dr. A. Rogoža pirmiausia išskiria dideles pradines investicijas. Nors naujos technologijos ilgainiui gali sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, jų įrengimas reikalauja nemažo kapitalo, o investicijos turi būti ekonomiškai priimtinos vartotojams.
Kitas iššūkis – pastatų būklė ir būtinybė pritaikyti šilumos tinklus prie kintančio energijos poreikio. Renovacija mažina šilumos suvartojimą, todėl ateities sistemos turės gebėti efektyviai veikti ir esant mažesnėms apkrovoms.
Ne mažiau svarbus skirtingų sektorių bendradarbiavimas. Norint panaudoti, pavyzdžiui, prekybos centro perteklinę šilumą, neužtenka vien įrengti tinkamą technologiją – reikia suderinti infrastruktūrą, verslo modelį, ilgalaikes sutartis ir reguliavimo sąlygas.
„Technologiškai tai iš dalies jau įmanoma, tačiau organizaciniai ir ekonominiai klausimai neretai tampa didesniu iššūkiu nei pats įrengimas. Taigi, svarbiausias uždavinys – ne tik diegti pavienes technologijas, bet ir suderinti jas į vieną efektyviai veikiančią sistemą“, – pažymi mokslininkas.
Svarbiausia bus ne pagaminti, o išmaniai panaudoti šilumą
Kaip ateityje keisis Lietuvos miestų šildymas? Pasak VILNIUS TECH docento, centralizuotas šilumos tiekimas išliks svarbia miestų energetikos infrastruktūros dalimi, tačiau pati sistema gerokai skirsis nuo tos, kurią pažįstame šiandien. Jis įsitikinęs – 2050 m. būtent CŠT sistemos šildys miestus.
Jo teigimu, ateities šilumos tinkluose bus naudojama daugiau skirtingų energijos šaltinių, o jų veiklą vis labiau lems skaitmenizacija ir išmanus valdymas. Šilumos saugyklos padės geriau suderinti jos gamybą ir vartojimą, o išmanesnės sistemos leis lanksčiau reaguoti į kintantį poreikį.
„CŠT sistema taps lankstesnė ir išmanesnė – ji labiau primins energetinę platformą, gebančią sujungti ir efektyviai valdyti įvairius energijos šaltinius bei gaminančius šilumos vartotojus“, – prognozuoja doc. dr. A. Rogoža.
Toks modelis, anot jo, leistų geriau panaudoti vietinius energijos išteklius, sumažinti priklausomybę nuo kuro kainų svyravimų ir užtikrinti stabilesnes šildymo kainas gyventojams.
Parengė Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc.dr. Vilūnė Lapinskienė
Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis
Lietuvos gyventojų išlaidos degalinėse per metus išaugo beveik 40 proc., rodo „Luminor“ banko mokėjimo kortelių duomenys. Nors atsiskaitymų skaičius padidėjo mažiau nei 5 proc., vidutinė vieno mokėjimo suma šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų
„Bitė Lietuva“ staiga sustabdė mobiliojo interneto paslaugų didmeninį tiekimą UAB „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, todėl sutriko ir daliai jos klientų teikiamos paslaugos.Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh
Šiandien, lapkričio 9 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks aukščiausią lygį per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina su visais mokesčiais sieks apie 61 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 92 ct/kWh.Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų.Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki
Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių
Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą
Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks
2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti
Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti
Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?
Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus
Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?
Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje
Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?
Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės
Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra
Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai
Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį
Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai
Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės
Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?
Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?
Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau
Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas
Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?
„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių
Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino
Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.- Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva.
- Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW.
- Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?
- 2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
- Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: įspėja apie naują apgavystės būdą.
- Ilgaamžiškumo banga pasiekė ir augintinius: kaip ilgiau išlikti sveikiems.
- Namuose dingo internetas. Gal ant maršrutizatoriaus miega jūsų katė?
- Lietuvoje – antra didžiausia infliacija ES: kas labiausiai neramina gyventojus?
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Skystas medus rudenį: taisyklė ar išimtis?
- Žieminės padangos gali būti netinkamos jūsų maršrutams: kaip neapsirikti?
- Tarp prabangos ir iliuzijos: kas iš tiesų daro būstą išskirtinės vertės?
- Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas? Ką lemia gamta.
- Kodėl ekologiškas medus gali kainuoti daugiau?
- Sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal: kiek kainuoja valanda šviesos.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada susitarti?
- Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos kelsis į kitus metus.
- Krūties vėžio prevencija: kodėl svarbu neatidėlioti mamografijos.
- RRT: nuo šiol ryšio operatoriai numerius galės gauti vos per 5 minutes.
- Dr. Tomas Karpavičius: mama, nupirk man droną.
- Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita.
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Padangų keitimas – daugiau nei sezoninė rutina. Kokias klaidas daro vairuotojai?
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo vienintelę taisyklę.
- Gydytoja, pati tapusi paciente: „Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą“.
- Kaip filme: kai sprogęs gėrimas perdažo kambarį, o vaikai „pašauna“ televizorių.
- Genialumas slypi paprastume: kaip iš tiesų veikia atšvaitas?
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
- Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas.
- Viena tabletė – daug klausimų.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- Kai vakarienę diktuoja filmo nuotaika: 5 idėjos ilgiems rudens vakarams.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija.
- VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis.
- Vazektomija: atsakomybę perima vyrai.
- Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141
- 1954-10-18JAV firmos „Industrial Development Engineering Associates“ skyrius „Regency“ paskelbė pirmojo serijinės gamybos tranzistorinio radijo imtuvo „Regency TR-1“ pardavimo pradžią.
- 1895-11-08Vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas atranda elektromagnetinį spinduliavimą X-rays dabar žinomą kaip rentgeno spinduliavimas.
- 1960-09-10Japonijoje pradėtos transliuoti spalvotosios TV laidos.
- 1902-06-12Vokiečių fizikas Otto von Bronk užpatentavo pirmąją spalvotosios TV sistemą.
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį.
- Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Viena tabletė – daug klausimų.
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
- Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- bond komentavo: Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas. Nepamirškite, kad didelės palūkanos už didelę skolą stipriai stabdo ekonomiką. Metus pagyvensime geriau, bet... Blogiausia, kad palūkanos turi neigiamą įtaką metų metais, kol ta skola egzistuoja. Daroma didelė klaida. O srėbti teks jau
- Mantas M komentavo: VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis. Tik išjungus visas gaminančių vartotojų elektrines pasimatytų tikroji jų nauda visai rinkai. O dabar atsižvelgiama tik į trijų valstybinių monopolistų rėksmus. Jie ir taip pelnosi iš nepagrįstų abonentinių mokesčių. VERT, kodėl ne
- Jonas komentavo: Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis. Bankai vėl agituoja investuoti. Bet pensijų II pakopos rezultatai rodo, kad bankai patys investuoti nemoka. To rezultatas - diskredituota visa II pakopos pensijų sistema.
- Gėda komentavo: Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą. Gėda Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Negali tinkamai sutvarkyti sistemos.
- Mėlynojo banginio širdis plaka 9 kartus per minutę ir yra vidutinio automobilio dydžio. Didžiausias kada nors pagautas mėlynasis banginis buvo sumedžiotas 1926 m. Norvegijos banginių medžiotojų. Jo ilgis buvo 34 metrai, o svoris 177 tonos.
- Žmogaus akis skiria iki 10 mln. skirtingų spalvų. Bet mūsų smegenys nesugeba visų jų prisiminti.
- Netoli populiaraus Belmonto parko yra įdomiausias geologinis paminklas – Pučkorių atodanga. Tai ledynmečio atodanga – aukščiausia Lietuvoje, kurios aukštis 65 m, o plotis – 260 m, o atsiveria maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniai. Dėl savo išskirtinumo 1974 m. atodanga buvo netgi paskelbta geologijos paminklu.
- Marse para trunka 24,6 valandų, t.y. 40 minučių ilgesnė negu Žemėje. Žemėje metai trunka 365,25 paras, o Marse – 687 paras. Tai beveik dveji žemės metai.
- Aliaskoje veikia įstatymas, draudžiantis žadinti lokius grizlius norint su jais nusifotografuoti. Šio įstatymo pažeidėjui kažin ar pavyktų į teismą atvykti sveikam.
- Ateina žmogus pas gydytoją ir sako:
- Daktare, man su akimis blogai...
Gydytojas atsako:
- Patikėkit, gerbiamasis, be jų - tikrai ne geriau. - – Kas bendra tarp TV antenos ir katės?
– Abi ant stogo ir daro, ką nori. - Garbaus amžiaus poniutė užėjo į vaistinę ir pradėjo klausinėti jaunos vaistininkės:
- Jūs, tikiuosi, turite medicininį išsilavinimą?
- Taip, aš baigiau universitetą
- Ar tinkamą specialybę baigėte?
- Taip, baigiau farmakologiją
- Tikiuosi gerai mokėtės?
- O taip, baigiau su pagyrimu.
- Na gerai, nusiraminau. Duokite man rulonėlį binto.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Ваш телевизор — как произведение искусства: профессиональный монтаж телевизора.
- Бесплатное телевидение — профессиональная установка телевизионных антенн.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Twój telewizor jest jak dzieło sztuki: profesjonalny montaż telewizora.
- Free TV - profesjonalny montaż, strojenie, naprawa anten TV w Wilnie i regionie.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.







Jūsų komentaras