Naujienos

2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?

2026-10-28 13:25:41

2027 metų biudžeto problema nėra tai, kad valstybė daugiau skiria pensijoms, viešosioms paslaugoms ar saugumui. Šie prioritetai suprantami. Esminis klausimas kitas: ar kartu su augančiais ilgalaikiais įsipareigojimais sukuriame pakankamai tvarų pajamų pagrindą jiems finansuoti ateityje?

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Biudžetas gana aiškiai parodo, kiek planuojame išleisti, tačiau daug silpniau atsako, kaip didinsime ekonomikos pajėgumą tas išlaidas išlaikyti ne vien skolinantis.

Valstybės finansines galimybes ilgainiui lems ne vien mokesčių tarifai. Jas lems įmonių investicijos, darbo našumas, eksportas, technologijų diegimas ir bendra ekonomikos sukuriama pridėtinė vertė. Todėl vertinant 2027 metų biudžetą svarbu žiūrėti ne tik į tai, kam skiriama daugiau pinigų, bet ir į tai, kokios išlaidos kuria būsimą pajamų bazę.

Bendri skaičiai slepia didesnį spaudimą

Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metų patvirtintame valstybės biudžete pajamos sudaro 21,07 mlrd. eurų, išlaidos – 27,52 mlrd. eurų, o 2027 metų projekte numatyta atitinkamai 22,16 ir 27,88 mlrd. eurų. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas gali atrodyti gana ramus: pajamos turėtų augti 5,2 proc., o išlaidos – tik 1,3 proc. Tačiau toks palyginimas neatskleidžia viso finansinio spaudimo.

Neįskaičiuojant Europos Sąjungos ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo priemonės paskolų lėšų, valstybės biudžeto išlaidos didėja 1,86 mlrd. eurų, arba 8,1 proc. Bendrą augimo rodiklį mažina besibaigiančių europinių programų finansavimo sumažėjimas. Vadinasi, iš kitų šaltinių finansuojami valstybės įsipareigojimai auga gerokai sparčiau, nei galima spręsti vien iš bendro 1,3 proc. skaičiaus.

Svarbu nepainioti ir valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų skirtumo su valdžios sektoriaus deficitu – tai skirtingos apskaitos kategorijos. Nors valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas mažėja, valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos prognozėmis, nuo 3,3 proc. BVP 2026 metais didės iki 3,8 proc. 2027 metais, 2028 metais pasieks 4,6 proc., o 2029 metais sumažės iki 3,9 proc. BVP. Taigi bendra viešųjų finansų padėtis negerėja taip sparčiai, kaip galėtų pasirodyti žiūrint tik į vieną biudžeto eilutę.

Lėčiau augant ekonomikai svarbiausia – produktyvumas

Ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas nuo 2,9 proc. 2026 metais sulėtės iki 2,2 proc. 2027 metais. Tuo pat metu privataus vartojimo ir darbo užmokesčio augimas taip pat turėtų būti nuosaikesnis. Esant tokiam scenarijui, dar svarbesnės tampa investicijos, produktyvumas ir gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

Būtent todėl dėmesį atkreipia ekonomikos konkurencingumo ir valstybės informacinių išteklių srities finansavimo mažėjimas nuo 1,015 mlrd. iki 510,6 mln. eurų. Šio sumažėjimo negalima vertinti mechaniškai. Didžiąją jo dalį paaiškina baigiama 340 mln. eurų lengvatinių paskolų programa „Milijardas verslui“ ir mažėjantis ES bei kitos tarptautinės paramos finansavimas.

Vis dėlto net atmetus šių dviejų veiksnių poveikį, palyginamas finansavimo likutis mažėja apie 10,5 proc. Todėl svarbiausias klausimas yra ne vien asignavimų suma, o tai, kokios naujos investavimo priemonės pakeis pasibaigiančias programas ir kokią ekonominę grąžą jos sukurs.

Biudžete yra ir priešingų signalų. Investicijų skatinimui finansavimas didinamas nuo 129,5 iki 172,5 mln. eurų, arba 33,2 proc. Tai svarbi kryptis, tačiau vien didesnė asignavimų suma dar neparodo, kiek bus pritraukta privataus kapitalo, kiek atsiras naujų technologinių investicijų ir kaip tai paveiks darbo našumą.

Tarptautinis valiutos fondas yra atkreipęs dėmesį į maždaug 1 mlrd. eurų smulkiojo ir vidutinio verslo skolos finansavimo trūkumą Lietuvoje. Todėl būtų svarbu matyti ne tik biudžeto eilutes, bet ir aiškų planą, kokią dalį šio finansavimo trūkumo padės sumažinti valstybės priemonės.

Panaši logika galioja infrastruktūrai, mokslui ir švietimui. Pavyzdžiui, kelių infrastruktūrai 2027 metais numatyta 749,3 mln. eurų, palyginti su 815,5 mln. eurų 2026 metais. Švietimo, mokslo ir sporto finansavimas bendrai didėja, tačiau vien darbuotojų atlyginimams kelti numatyta daugiau lėšų, nei sudaro visas srities asignavimų prieaugis.

Atlyginimų didinimas gali padėti išlaikyti specialistus, bet ekonomikos augimo požiūriu svarbu žinoti, kiek lieka infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, kompetencijoms ir technologinei pažangai.

Skola didėja net ekonomikai augant

Ryškiausias ilgalaikio tvarumo signalas yra valstybės skolos dinamika. Finansų ministerija prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skola nuo 43,8 proc. BVP 2026 metais padidės iki 48,2 proc. 2027 metais, 50,7 proc. 2028 metais ir 54,3 proc. 2029 metais. Per trejus metus skolos santykis su BVP išaugtų 10,5 procentinio punkto, nors pagrindiniame scenarijuje ekonomikos nuosmukis nenumatomas.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas 2012 m. straipsnyje „Nobody Understands Debt“ pabrėžė, kad valstybei nebūtina panaikinti visos skolos, tačiau svarbu, kad ji ilgainiui augtų lėčiau už ekonomikos ir mokestinių pajamų bazę. Ankstesnę skolą galima refinansuoti, kartu vykdant įsipareigojimus kreditoriams. Carmen Reinhart ir M. Belén Sbrancia savo tyrimuose parodė, kaip infliacija kartu su palūkanų ribojimu gali lemti neigiamas realiąsias palūkanų normas ir mažinti sukauptos skolos naštą. Vis dėlto infliacija nėra nemokamas finansavimo šaltinis: pajamoms atsiliekant nuo kainų mažėja gyventojų perkamoji galia, o refinansuojant skolą gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Skolos santykį su BVP lengviau stabilizuoti, kai nominaliojo BVP augimas viršija vidutinę nominaliąją skolos palūkanų normą, tačiau dideli pirminiai biudžeto deficitai šį pranašumą gali panaikinti. Lietuvos 2027 m. biudžeto pagrindiniame scenarijuje ekonomikos nuosmukis nenumatomas, tačiau skolos santykis su BVP didėja visą planuojamą laikotarpį.

2027 metais planuojama pasiskolinti apie 10,5 mlrd. eurų. Didelė dalis šios sumos bus skirta ankstesnei skolai grąžinti, todėl jos negalima tapatinti su nauju skolos prieaugiu. Tačiau skolos aptarnavimo kaštai jau tampa vis svarbesni: valstybės skolos valdymo išlaidų asignavimai didinami 367,3 mln. eurų. Šis prieaugis net šiek tiek viršija bendrą valstybės biudžeto išlaidų padidėjimą, kuris sudaro 362,9 mln. eurų.

Todėl svarbiausia ne pats skolinimosi faktas, o tai, kam skolintos lėšos naudojamos. Skola gali būti prasminga, kai finansuoja saugumą, infrastruktūrą, technologijas ar kitas investicijas, kurios didina būsimą ekonomikos pajėgumą ir mokestinę bazę. Tačiau nuolatinėms išlaidoms reikia nuolatinių pajamų. Didesnes pensijas ir geresnes viešąsias paslaugas ilgainiui turi užtikrinti stiprėjanti ekonomika, o ne nuolat augantis skolinimasis.

Didesnės pajamos nebūtinai reiškia didesnius tarifus

Svarbus, bet nepakankamai išnaudotas pajamų rezervas yra geresnis mokesčių surinkimas ir šešėlinės ekonomikos mažinimas. 2027 metų biudžete iš geresnio mokesčių administravimo tikimasi 197 mln. eurų papildomų pajamų. Tai reikšminga suma, tačiau ji gerokai mažesnė už tarptautinių institucijų vertinamą ilgalaikį Lietuvos mokestinės bazės potencialą.

Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos PVM atotrūkis 2024 metais siekė 13,2 proc. EBPO yra rekomendavusi Lietuvai artėti prie Estijos ir Latvijos lygio ir skaičiavo, kad tokia reforma ilgesniu laikotarpiu galėtų turėti fiskalinį efektą, prilygstantį maždaug 1 proc. BVP per metus. Tai nėra prognozė, kad beveik milijardą eurų būtų galima papildomai surinkti jau kitais metais, tačiau mastas rodo, kad pajamų didinimo diskusija neturėtų apsiriboti vien naujais ar didesniais mokesčių tarifais.

Šešėlio mažinimas kartu yra konkurencingumo klausimas. Sąžiningai mokesčius mokančios įmonės negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su verslais, kurie dalį veiklos slepia. Todėl mokesčių administravimas turėtų būti vertinamas ne vien pagal papildomai surinktą sumą, bet ir pagal tai, kiek realiai mažėja PVM ir kitų mokesčių atotrūkis, neapskaitytas darbas bei paskatos veikti šešėlyje.

Reikia ilgalaikio finansavimo

2027 metų biudžete yra sprendimų, kurie tiesiogiai gerina dalies gyventojų padėtį. Pensijoms didinti numatyta papildomai 715,5 mln. eurų, vidutinė senatvės pensija turėtų augti nuo 747 iki 825 eurų. Pagal Finansų ministerijos prognozuojamą 3,3 proc. infliaciją tai reikštų ir realų pensijų augimą. Šeimos politikos paketui numatyta 150 mln. eurų, o papildomai sveikatos draudimui – 304 mln. eurų.

Šių priemonių poreikį pagrindžia ir aukšta pajamų nelygybė bei skurdo rizika. Tačiau socialinės politikos tvarumas priklausys nuo to, ar kartu augs dirbančiųjų produktyvumas ir mokestinės pajamos. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2027 metais užimtųjų skaičius sumažės 0,2 proc., todėl mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui dar didesnę reikšmę įgauna kompetencijos, technologijos ir vieno darbuotojo sukuriama vertė.

Ko trūksta 2027 metų biudžeto logikoje?

Pagrindinė problema nėra viena konkreti išlaidų eilutė. Trūksta aiškesnio ryšio tarp šiandien prisiimamų įsipareigojimų ir rytdienos pajamų. Biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms, viešosioms paslaugoms ir saugumui, tačiau kartu reikėtų daug aiškiau parodyti, kokios investicijos didins Lietuvos gamybą, eksportą, darbo našumą ir mokestinę bazę.

Pirmiausia reikėtų aiškaus valstybės skolos stabilizavimo ir ilgalaikių įsipareigojimų finansavimo plano: kada tikimasi sustabdyti skolos santykio su BVP augimą, kokiomis pajamų ir išlaidų priemonėmis bus mažinamas deficitas ir kaip bus atskirtas laikinas saugumo finansavimas nuo nuolatinių einamųjų išlaidų.

Antra, investicijų politika turėtų būti vertinama pagal rezultatą, o ne vien pagal skirtą sumą. Valstybė kartu su ILTE galėtų aiškiai parodyti, kokią naujų paskolų ir garantijų apimtį planuoja, kiek privataus kapitalo pritrauks vienas valstybės investuotas euras ir kokį poveikį finansuojami projektai turės produktyvumui, eksportui bei darbo vietoms.

Trečia, reikėtų konkrečių šešėlinės ekonomikos ir viešųjų išlaidų veiksmingumo tikslų. Geresnis mokesčių surinkimas leistų plėsti pajamų bazę nedidinant naštos tiems, kurie mokesčius jau moka, o išlaidų peržiūra turėtų atsakyti, kur valstybė gali pasiekti geresnį rezultatą už tą pačią sumą.

2027 metų biudžeto vertinimą galiausiai galima sutraukti į vieną klausimą: ar skolindamiesi ir daugiau išleisdami šiandien kartu kuriame ekonomiką, kuri rytoj galės daugiau uždirbti? Didesnes pensijas, geresnes viešąsias paslaugas ir valstybės saugumą ilgainiui turėtų išlaikyti stipresnė ekonomika ir didesnės mokestinės pajamos. Jei šio ryšio neparodome, biudžetas sprendžia dabarties poreikius, bet palieka per daug neatsakytų klausimų apie jų finansavimą ateityje.

Doc. dr. Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2026-11-13 16:42:14

Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis

Lietuvos gyventojų išlaidos degalinėse per metus išaugo beveik 40 proc., rodo „Luminor“ banko mokėjimo kortelių duomenys. Nors atsiskaitymų skaičius padidėjo mažiau nei 5 proc., vidutinė vieno mokėjimo suma šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.
       2026-11-11 15:29:00

Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų

„Bitė Lietuva“ staiga sustabdė mobiliojo interneto paslaugų didmeninį tiekimą UAB „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, todėl sutriko ir daliai jos klientų teikiamos paslaugos.
       2026-11-09 13:59:34

Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh

Šiandien, lapkričio 9 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks aukščiausią lygį per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina su visais mokesčiais sieks apie 61 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 92 ct/kWh.
       2026-11-09 13:46:27

Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?

Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų.
       2026-11-07 10:13:13

Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!

Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.
       2026-11-07 10:02:09

Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?

Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.
       2026-11-06 19:05:24

Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki

Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.
       2026-11-06 19:02:25

Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių

Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.
       2026-11-06 18:57:47

Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą

Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.
       2026-11-06 18:54:13

Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks

2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,
       2026-11-06 18:50:30

Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti

Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.
       2026-11-06 18:48:22

Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti

Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.
       2026-11-06 18:46:19

Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?

Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?
       2026-11-06 18:26:10

Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus

Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.
       2026-11-06 18:23:03

Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?

Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.
       2026-11-06 18:19:17

Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje

Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.
       2026-11-06 18:15:01

Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?

Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.
       2026-11-06 18:11:08

Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės

Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.
       2026-11-04 17:48:33

Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra

Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.
       2026-11-04 11:39:59

Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai

Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.
       2026-11-04 11:36:14

Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį

Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.
       2026-11-04 11:32:41

Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai

Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.
       2026-11-04 11:28:43

Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės

Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.
       2026-10-30 18:11:19

Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?

Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?
       2026-10-30 17:21:16

Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?

Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.
       2026-10-30 15:32:11

Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau

Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.
       2026-10-30 15:26:36

Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas

Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.
       2026-10-30 15:23:07

Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?

„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.
       2026-10-30 15:16:40

Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių

Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?
       2026-10-28 18:28:26

LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino

Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.