- Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis.
- Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų.
- Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh.
- Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
- Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
- Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
- Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki.
- Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių.
- Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą.
- Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Trinkelės ar betoninės plytelės namo įėjimo prieigai: ką pasirinkti?
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Kai kurios šalys jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
Daugiau patarimų
- Baisiausias dalykas yra laikas. Laikas. Akimirka, kurią mes gyvename ir kurios vis dėlto niekad neturime.
- Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.
- Visi, kurie nepriima tiesos nereikšminguose dalykuose, nėra patikimi ir kalbant apie svarbius dalykus.
- Gyvenimas - tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti.
- Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų ...
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Your TV is like a work of art: professional TV mounting.
- Free TV - professional installation, tuning, repair of TV antennas in Vilnius.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Votre téléviseur devient une œuvre d'art : installation professionnelle.
- Télévision gratuite - Installation, réglage et réparation professionnels.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
2026-10-28 13:25:412027 metų biudžeto problema nėra tai, kad valstybė daugiau skiria pensijoms, viešosioms paslaugoms ar saugumui. Šie prioritetai suprantami. Esminis klausimas kitas: ar kartu su augančiais ilgalaikiais įsipareigojimais sukuriame pakankamai tvarų pajamų pagrindą jiems finansuoti ateityje?
Nuotraukos šaltinis: Pixabay
Biudžetas gana aiškiai parodo, kiek planuojame išleisti, tačiau daug silpniau atsako, kaip didinsime ekonomikos pajėgumą tas išlaidas išlaikyti ne vien skolinantis.
Valstybės finansines galimybes ilgainiui lems ne vien mokesčių tarifai. Jas lems įmonių investicijos, darbo našumas, eksportas, technologijų diegimas ir bendra ekonomikos sukuriama pridėtinė vertė. Todėl vertinant 2027 metų biudžetą svarbu žiūrėti ne tik į tai, kam skiriama daugiau pinigų, bet ir į tai, kokios išlaidos kuria būsimą pajamų bazę.
Bendri skaičiai slepia didesnį spaudimą
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metų patvirtintame valstybės biudžete pajamos sudaro 21,07 mlrd. eurų, išlaidos – 27,52 mlrd. eurų, o 2027 metų projekte numatyta atitinkamai 22,16 ir 27,88 mlrd. eurų. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas gali atrodyti gana ramus: pajamos turėtų augti 5,2 proc., o išlaidos – tik 1,3 proc. Tačiau toks palyginimas neatskleidžia viso finansinio spaudimo.
Neįskaičiuojant Europos Sąjungos ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo priemonės paskolų lėšų, valstybės biudžeto išlaidos didėja 1,86 mlrd. eurų, arba 8,1 proc. Bendrą augimo rodiklį mažina besibaigiančių europinių programų finansavimo sumažėjimas. Vadinasi, iš kitų šaltinių finansuojami valstybės įsipareigojimai auga gerokai sparčiau, nei galima spręsti vien iš bendro 1,3 proc. skaičiaus.
Svarbu nepainioti ir valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų skirtumo su valdžios sektoriaus deficitu – tai skirtingos apskaitos kategorijos. Nors valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas mažėja, valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos prognozėmis, nuo 3,3 proc. BVP 2026 metais didės iki 3,8 proc. 2027 metais, 2028 metais pasieks 4,6 proc., o 2029 metais sumažės iki 3,9 proc. BVP. Taigi bendra viešųjų finansų padėtis negerėja taip sparčiai, kaip galėtų pasirodyti žiūrint tik į vieną biudžeto eilutę.
Lėčiau augant ekonomikai svarbiausia – produktyvumas
Ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas nuo 2,9 proc. 2026 metais sulėtės iki 2,2 proc. 2027 metais. Tuo pat metu privataus vartojimo ir darbo užmokesčio augimas taip pat turėtų būti nuosaikesnis. Esant tokiam scenarijui, dar svarbesnės tampa investicijos, produktyvumas ir gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.
Būtent todėl dėmesį atkreipia ekonomikos konkurencingumo ir valstybės informacinių išteklių srities finansavimo mažėjimas nuo 1,015 mlrd. iki 510,6 mln. eurų. Šio sumažėjimo negalima vertinti mechaniškai. Didžiąją jo dalį paaiškina baigiama 340 mln. eurų lengvatinių paskolų programa „Milijardas verslui“ ir mažėjantis ES bei kitos tarptautinės paramos finansavimas.
Vis dėlto net atmetus šių dviejų veiksnių poveikį, palyginamas finansavimo likutis mažėja apie 10,5 proc. Todėl svarbiausias klausimas yra ne vien asignavimų suma, o tai, kokios naujos investavimo priemonės pakeis pasibaigiančias programas ir kokią ekonominę grąžą jos sukurs.
Biudžete yra ir priešingų signalų. Investicijų skatinimui finansavimas didinamas nuo 129,5 iki 172,5 mln. eurų, arba 33,2 proc. Tai svarbi kryptis, tačiau vien didesnė asignavimų suma dar neparodo, kiek bus pritraukta privataus kapitalo, kiek atsiras naujų technologinių investicijų ir kaip tai paveiks darbo našumą.
Tarptautinis valiutos fondas yra atkreipęs dėmesį į maždaug 1 mlrd. eurų smulkiojo ir vidutinio verslo skolos finansavimo trūkumą Lietuvoje. Todėl būtų svarbu matyti ne tik biudžeto eilutes, bet ir aiškų planą, kokią dalį šio finansavimo trūkumo padės sumažinti valstybės priemonės.
Panaši logika galioja infrastruktūrai, mokslui ir švietimui. Pavyzdžiui, kelių infrastruktūrai 2027 metais numatyta 749,3 mln. eurų, palyginti su 815,5 mln. eurų 2026 metais. Švietimo, mokslo ir sporto finansavimas bendrai didėja, tačiau vien darbuotojų atlyginimams kelti numatyta daugiau lėšų, nei sudaro visas srities asignavimų prieaugis.
Atlyginimų didinimas gali padėti išlaikyti specialistus, bet ekonomikos augimo požiūriu svarbu žinoti, kiek lieka infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, kompetencijoms ir technologinei pažangai.
Skola didėja net ekonomikai augant
Ryškiausias ilgalaikio tvarumo signalas yra valstybės skolos dinamika. Finansų ministerija prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skola nuo 43,8 proc. BVP 2026 metais padidės iki 48,2 proc. 2027 metais, 50,7 proc. 2028 metais ir 54,3 proc. 2029 metais. Per trejus metus skolos santykis su BVP išaugtų 10,5 procentinio punkto, nors pagrindiniame scenarijuje ekonomikos nuosmukis nenumatomas.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas 2012 m. straipsnyje „Nobody Understands Debt“ pabrėžė, kad valstybei nebūtina panaikinti visos skolos, tačiau svarbu, kad ji ilgainiui augtų lėčiau už ekonomikos ir mokestinių pajamų bazę. Ankstesnę skolą galima refinansuoti, kartu vykdant įsipareigojimus kreditoriams. Carmen Reinhart ir M. Belén Sbrancia savo tyrimuose parodė, kaip infliacija kartu su palūkanų ribojimu gali lemti neigiamas realiąsias palūkanų normas ir mažinti sukauptos skolos naštą. Vis dėlto infliacija nėra nemokamas finansavimo šaltinis: pajamoms atsiliekant nuo kainų mažėja gyventojų perkamoji galia, o refinansuojant skolą gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Skolos santykį su BVP lengviau stabilizuoti, kai nominaliojo BVP augimas viršija vidutinę nominaliąją skolos palūkanų normą, tačiau dideli pirminiai biudžeto deficitai šį pranašumą gali panaikinti. Lietuvos 2027 m. biudžeto pagrindiniame scenarijuje ekonomikos nuosmukis nenumatomas, tačiau skolos santykis su BVP didėja visą planuojamą laikotarpį.
2027 metais planuojama pasiskolinti apie 10,5 mlrd. eurų. Didelė dalis šios sumos bus skirta ankstesnei skolai grąžinti, todėl jos negalima tapatinti su nauju skolos prieaugiu. Tačiau skolos aptarnavimo kaštai jau tampa vis svarbesni: valstybės skolos valdymo išlaidų asignavimai didinami 367,3 mln. eurų. Šis prieaugis net šiek tiek viršija bendrą valstybės biudžeto išlaidų padidėjimą, kuris sudaro 362,9 mln. eurų.
Todėl svarbiausia ne pats skolinimosi faktas, o tai, kam skolintos lėšos naudojamos. Skola gali būti prasminga, kai finansuoja saugumą, infrastruktūrą, technologijas ar kitas investicijas, kurios didina būsimą ekonomikos pajėgumą ir mokestinę bazę. Tačiau nuolatinėms išlaidoms reikia nuolatinių pajamų. Didesnes pensijas ir geresnes viešąsias paslaugas ilgainiui turi užtikrinti stiprėjanti ekonomika, o ne nuolat augantis skolinimasis.
Didesnės pajamos nebūtinai reiškia didesnius tarifus
Svarbus, bet nepakankamai išnaudotas pajamų rezervas yra geresnis mokesčių surinkimas ir šešėlinės ekonomikos mažinimas. 2027 metų biudžete iš geresnio mokesčių administravimo tikimasi 197 mln. eurų papildomų pajamų. Tai reikšminga suma, tačiau ji gerokai mažesnė už tarptautinių institucijų vertinamą ilgalaikį Lietuvos mokestinės bazės potencialą.
Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos PVM atotrūkis 2024 metais siekė 13,2 proc. EBPO yra rekomendavusi Lietuvai artėti prie Estijos ir Latvijos lygio ir skaičiavo, kad tokia reforma ilgesniu laikotarpiu galėtų turėti fiskalinį efektą, prilygstantį maždaug 1 proc. BVP per metus. Tai nėra prognozė, kad beveik milijardą eurų būtų galima papildomai surinkti jau kitais metais, tačiau mastas rodo, kad pajamų didinimo diskusija neturėtų apsiriboti vien naujais ar didesniais mokesčių tarifais.
Šešėlio mažinimas kartu yra konkurencingumo klausimas. Sąžiningai mokesčius mokančios įmonės negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su verslais, kurie dalį veiklos slepia. Todėl mokesčių administravimas turėtų būti vertinamas ne vien pagal papildomai surinktą sumą, bet ir pagal tai, kiek realiai mažėja PVM ir kitų mokesčių atotrūkis, neapskaitytas darbas bei paskatos veikti šešėlyje.
Reikia ilgalaikio finansavimo
2027 metų biudžete yra sprendimų, kurie tiesiogiai gerina dalies gyventojų padėtį. Pensijoms didinti numatyta papildomai 715,5 mln. eurų, vidutinė senatvės pensija turėtų augti nuo 747 iki 825 eurų. Pagal Finansų ministerijos prognozuojamą 3,3 proc. infliaciją tai reikštų ir realų pensijų augimą. Šeimos politikos paketui numatyta 150 mln. eurų, o papildomai sveikatos draudimui – 304 mln. eurų.
Šių priemonių poreikį pagrindžia ir aukšta pajamų nelygybė bei skurdo rizika. Tačiau socialinės politikos tvarumas priklausys nuo to, ar kartu augs dirbančiųjų produktyvumas ir mokestinės pajamos. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2027 metais užimtųjų skaičius sumažės 0,2 proc., todėl mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui dar didesnę reikšmę įgauna kompetencijos, technologijos ir vieno darbuotojo sukuriama vertė.
Ko trūksta 2027 metų biudžeto logikoje?
Pagrindinė problema nėra viena konkreti išlaidų eilutė. Trūksta aiškesnio ryšio tarp šiandien prisiimamų įsipareigojimų ir rytdienos pajamų. Biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms, viešosioms paslaugoms ir saugumui, tačiau kartu reikėtų daug aiškiau parodyti, kokios investicijos didins Lietuvos gamybą, eksportą, darbo našumą ir mokestinę bazę.
Pirmiausia reikėtų aiškaus valstybės skolos stabilizavimo ir ilgalaikių įsipareigojimų finansavimo plano: kada tikimasi sustabdyti skolos santykio su BVP augimą, kokiomis pajamų ir išlaidų priemonėmis bus mažinamas deficitas ir kaip bus atskirtas laikinas saugumo finansavimas nuo nuolatinių einamųjų išlaidų.
Antra, investicijų politika turėtų būti vertinama pagal rezultatą, o ne vien pagal skirtą sumą. Valstybė kartu su ILTE galėtų aiškiai parodyti, kokią naujų paskolų ir garantijų apimtį planuoja, kiek privataus kapitalo pritrauks vienas valstybės investuotas euras ir kokį poveikį finansuojami projektai turės produktyvumui, eksportui bei darbo vietoms.
Trečia, reikėtų konkrečių šešėlinės ekonomikos ir viešųjų išlaidų veiksmingumo tikslų. Geresnis mokesčių surinkimas leistų plėsti pajamų bazę nedidinant naštos tiems, kurie mokesčius jau moka, o išlaidų peržiūra turėtų atsakyti, kur valstybė gali pasiekti geresnį rezultatą už tą pačią sumą.
2027 metų biudžeto vertinimą galiausiai galima sutraukti į vieną klausimą: ar skolindamiesi ir daugiau išleisdami šiandien kartu kuriame ekonomiką, kuri rytoj galės daugiau uždirbti? Didesnes pensijas, geresnes viešąsias paslaugas ir valstybės saugumą ilgainiui turėtų išlaikyti stipresnė ekonomika ir didesnės mokestinės pajamos. Jei šio ryšio neparodome, biudžetas sprendžia dabarties poreikius, bet palieka per daug neatsakytų klausimų apie jų finansavimą ateityje.
Doc. dr. Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas
Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis
Lietuvos gyventojų išlaidos degalinėse per metus išaugo beveik 40 proc., rodo „Luminor“ banko mokėjimo kortelių duomenys. Nors atsiskaitymų skaičius padidėjo mažiau nei 5 proc., vidutinė vieno mokėjimo suma šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų
„Bitė Lietuva“ staiga sustabdė mobiliojo interneto paslaugų didmeninį tiekimą UAB „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, todėl sutriko ir daliai jos klientų teikiamos paslaugos.Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh
Šiandien, lapkričio 9 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks aukščiausią lygį per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina su visais mokesčiais sieks apie 61 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 92 ct/kWh.Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų.Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki
Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių
Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą
Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks
2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti
Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti
Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?
Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus
Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?
Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje
Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?
Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės
Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra
Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai
Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį
Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai
Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės
Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?
Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?
Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau
Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas
Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?
„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių
Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino
Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.- Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva.
- Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW.
- Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?
- 2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
- Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: įspėja apie naują apgavystės būdą.
- Ilgaamžiškumo banga pasiekė ir augintinius: kaip ilgiau išlikti sveikiems.
- Namuose dingo internetas. Gal ant maršrutizatoriaus miega jūsų katė?
- Lietuvoje – antra didžiausia infliacija ES: kas labiausiai neramina gyventojus?
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Skystas medus rudenį: taisyklė ar išimtis?
- Žieminės padangos gali būti netinkamos jūsų maršrutams: kaip neapsirikti?
- Tarp prabangos ir iliuzijos: kas iš tiesų daro būstą išskirtinės vertės?
- Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas? Ką lemia gamta.
- Kodėl ekologiškas medus gali kainuoti daugiau?
- Sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal: kiek kainuoja valanda šviesos.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada susitarti?
- Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos kelsis į kitus metus.
- Krūties vėžio prevencija: kodėl svarbu neatidėlioti mamografijos.
- RRT: nuo šiol ryšio operatoriai numerius galės gauti vos per 5 minutes.
- Dr. Tomas Karpavičius: mama, nupirk man droną.
- Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita.
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Padangų keitimas – daugiau nei sezoninė rutina. Kokias klaidas daro vairuotojai?
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo vienintelę taisyklę.
- Gydytoja, pati tapusi paciente: „Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą“.
- Kaip filme: kai sprogęs gėrimas perdažo kambarį, o vaikai „pašauna“ televizorių.
- Genialumas slypi paprastume: kaip iš tiesų veikia atšvaitas?
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
- Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas.
- Viena tabletė – daug klausimų.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- Kai vakarienę diktuoja filmo nuotaika: 5 idėjos ilgiems rudens vakarams.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija.
- VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis.
- Vazektomija: atsakomybę perima vyrai.
- Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141
- 1794-03-14Eli Whitney patentuoja medvilnės valymo mašiną. Tai revoliucija medvilnės pramonėje JAV pietų valstijose.
- 1903-01-19Pirmasis reguliarus radijo ryšys tarp JAV ir Anglijos.
- 1885-11-10Vokietijos inžinierius Gottlieb Daimler pristatė pirmąjį pasaulyje motociklą.
- 1503-09-13Mikelandželas pradeda kurti Dovydo statulą.
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį.
- Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Viena tabletė – daug klausimų.
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
- Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- bond komentavo: Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas. Nepamirškite, kad didelės palūkanos už didelę skolą stipriai stabdo ekonomiką. Metus pagyvensime geriau, bet... Blogiausia, kad palūkanos turi neigiamą įtaką metų metais, kol ta skola egzistuoja. Daroma didelė klaida. O srėbti teks jau
- Mantas M komentavo: VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis. Tik išjungus visas gaminančių vartotojų elektrines pasimatytų tikroji jų nauda visai rinkai. O dabar atsižvelgiama tik į trijų valstybinių monopolistų rėksmus. Jie ir taip pelnosi iš nepagrįstų abonentinių mokesčių. VERT, kodėl ne
- Jonas komentavo: Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis. Bankai vėl agituoja investuoti. Bet pensijų II pakopos rezultatai rodo, kad bankai patys investuoti nemoka. To rezultatas - diskredituota visa II pakopos pensijų sistema.
- Gėda komentavo: Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą. Gėda Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Negali tinkamai sutvarkyti sistemos.
- Pats plastiškiausias metalas žemėje yra auksas. Jis gali būti plonas kaip folija iki 0,1 mkr (valcuotas auksas), o iš 1 g aukso galima ištempti 500 m ilgio giją.
- Iki 1900-ųjų matrioškos Rusijoje nebuvo žinomos.
- Iškilus matematikas Henris Puankarė, laikydamas bakalauro egzaminą, neišlaikė matematikos rašto darbo.
- Jeigu vieno iš tėvų akys mėlynos, o kito – rudos, vaikas vienodai gali paveldėti ir vieną, ir kitą spalvą. Galimybės yra lygios.
- Berniukai ant liežuvio paviršiaus turi mažiau skonio receptorių nei mergaitės.
- Žmogelis atėjo į kiną ir nusipirko bilietą. Po penkių minučių jis grįžo prie bilietų pardavėjo.
– Atsiprašau, gal malonėtumėte dar vieną bilietą?
– Bet juk aš jums vieną ką tik pardaviau!
– Taip, žinoma, bet štai toji mergina jį perplėšė. - Gal žinote kaip veidrodžiui atstatyti gamyklinius parametrus? Anksčiau normaliai rodė, o dabar kažkokį senį...
- Bloga tendencija: kuo plokštesni ir plonesni tampa televizoriai, tuo plokštesnis tampa ir turinys.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Ваш телевизор — как произведение искусства: профессиональный монтаж телевизора.
- Бесплатное телевидение — профессиональная установка телевизионных антенн.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Twój telewizor jest jak dzieło sztuki: profesjonalny montaż telewizora.
- Free TV - profesjonalny montaż, strojenie, naprawa anten TV w Wilnie i regionie.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.







Jūsų komentaras