Kas per šalčius šokdina ugnį

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei gedimų kilo 735 gaisrai. Juose žuvo 9 žmonės, o 14 gyventojų patyrė traumų.

Gaisrai dažniausiai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Be to, kartais pamirštama, kad negalima palikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečių vaikų.

Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Jonas Jočys, dažnai apsilankantis gyventojų būstuose, ragina žmones laiku pasirūpinti krosnių ir dūmtraukių saugumu: „Gaisrinės saugos taisyklėse nurodoma, kad dūmtraukius ir krosnis būtina patikrinti ir valyti prieš kūrenimo sezono pradžią, o vėliau tai daryti reikia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Deja, net pagal taisyklėse nurodomą dūmtraukių priežiūros periodiškumą prižiūrint šildymo įrenginius ir dūmtraukius, kartais dėl jų kyla gaisrai. Jei kūrenate dažnai ir ilgai (ypač aktualu esant žemai minusinei temperatūrai), jei šildymo įrenginys ir dūmtraukis yra senos statybos ir naudojate drėgnas arba spygliuočių medžių malkas, dūmtraukį derėtų valyti dažniau."

Pasak J. Jočio, kad dūmtraukis prašosi priežiūros, rodo suprastėjusi trauka. „Be to, tamsiu paros metu galima pastebėti iš dūmtraukio kartu su dūmais išlekiančių ir degančių suodžių daleles. Nors pastaruoju metu prekybininkai siūlo įvairią dūmtraukių priežiūros įrangą (kurią naudojant net nebūtina žiemos metu ropštis ant slidaus stogo, o dūmtraukį išvalyti galima pro jo apačioje esančias dureles), visgi patikimiausia kreiptis pagalbos į specialistus, kurie atlieka dūmtraukių valymo ir šildymo įrenginių remonto darbus ir užtikrina atliktų darbų kokybę," - sakė jis.

J. Jočys pažymėjo, kad gaisrai individualiuose gyvenamuosiuose namuose padažnėja spustelėjus didesniam šaltukui ar pakilus stipresniam gūsingam vėjui, o pavojingiausias abiejų gamtinių reiškinių derinys: „Pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, dūmtraukiuose dažnai susidaro slėgis ir šilto oro ir dūmų srautas grįžta atgal į šildymo įrenginį. Ir tada krosnis tarsi „atrajodama" į patalpą pūsteli dūmus, kartais ir su pakuroje esančiais pelenais ar žarijomis. Jei dūmtraukis nesandarus (ypač nedažnai lankomose palėpėse ir pan.) - dūmų srautas su smulkiais degimo produktais prasiveržia ir pro dūmtraukio tarpus. Jeigu tuo metu patalpoje nėra žmonių, o prie pakuros sukrautos malkos ar džiovinami kiti degūs daiktai - nelaimės tikimybė labai didelė."

Kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Krosnį reikia kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos. Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą. Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus. Arčiau nei 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsiliepsnoti. Negalima įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu) - gali užsidegti žmogaus drabužiai ir šalia esantys daiktai. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip 2 valandos prieš einant miegoti.

Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos - anglies monoksidas, arba smalkės. Smalkės yra bespalvės, beskonės ir bekvapės. Jeigu smalkių koncentracija ore yra didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Neretai gaisruose žuvę žmonės būna randami lovose, nepabudę iš miego. Todėl per anksti uždaryti krosnies sklendę, ypač nakčiai, labai pavojinga.

Derėtų žinoti, kad žmonių gyvybę nuo gaisro ir klastingų smalkių žudančio poveikio gali apsaugoti autonominiai dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorius informuos patalpoje esančius žmones garsiniu signalu vos tik atsiradus dūmams, o autonominis smalkių jutiklis garsinį signalą paskleis smalkių koncentracijai patalpoje pasiekus pavojingą ribą.

• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
• Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
• „Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus.
• Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
• Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147