Naujasis viešųjų pirkimų įstatymas: trys geros žinios dirbantiesiems

Prabilus apie šešėlinę ekonomiką, kurioje, skaičiuojama, sukasi apie ketvirtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto, daugelis greičiausiai pagalvoja apie kontrabandą. Tačiau ji sudaro palyginti nedidelę šešėlinės ekonomikos dalį. Siekiančiai ją pažaboti šalies valdžiai labiausiai derėtų sutelkti dėmesį į darbo rinką.

Viena iš priemonių, paskatinsiančių teigiamus darbo rinkos pokyčius, turėtų tapti naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo į Lietuvos teisę bus perkeltos Europos Sąjungos direktyvos dėl viešųjų pirkimų nuostatos. Su įstatymu, kurį Seimas turėtų priimti šį pavasarį, siejama daug vilčių. Tikimasi, kad jis padės ne tik išskaidrinti viešųjų pirkimų sistemą, bet ir pirkimus padarys efektyvesnius - pavyzdžiui, numatydamas, jog vietoje iki šiol taikyto mažiausios kainos kriterijaus, pirmenybė vertinant pasiūlymus bus teikiama ekonominiam naudingumui. Tačiau naujasis įstatymas turės ir gerokai platesnį poveikį. Jo naudą turėtų pajusti ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir nemaža dalis dirbančiųjų.

Saugumo nebūna per daug

Bene svarbiausia įstatymo naujovė yra ta, kad įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, bus įpareigotos dar atidžiau ir kruopščiau paisyti darbo teisės reikalavimų. Perkančiosios organizacijos įgis teisę atmesti potencialaus tiekėjo pasiūlymą, jei jį teikusi bendrovė yra padariusi darbo teisės pažeidimų. Pavyzdžiui, Valstybinės darbo inspekcijos surašytas protokolas, kuriame yra fiksuojami darbų saugos pažeidimai, perkančiajai organizacijai galės tapti priežastimi tiekėjo pasiūlymui atmesti.

Laimėjusi pirkimo konkursą ir vykdydama sutartį, įmonė bus suinteresuota taip pat preciziškai laikytis darbo teisės aktų reikalavimų. Naujasis viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad sutarties vykdymo metu tiekėjui pažeidus darbo teisę, perkančioji organizacija galės tokią sutartį nutraukti. Taip nutikus, įmonė būtų įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai užkirstų jai kelią dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose.

Ši naujovė itin privers pasitempti statybų bendroves. Jokia paslaptis, kad statybų sektoriuje Lietuvoje fiksuojama bene daugiausia statybininkų žūčių Europoje. Taigi įmonės, siekdamos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kurie yra pagrindinis daugelio statybų bendrovių pajamų šaltinis, privalės dar didesnį dėmesį skirti darbų saugai ir jos reikalavimų vykdymui.

Išskaidrinti atlyginimai

Kitas teigiamas pokytis, kurio gali tikėtis dirbantieji naujajam įstatymui įsigaliojus  skaidriai mokami atlyginimai. Viešųjų pirkimų dalyviai žino atvejus, kai tiekėjai bando įgyti pranašumą prieš sąžiningai veikiančias bendroves algas savo darbuotojams mokėdami vokeliuose ar samdydami nelegalius darbuotojus. Tai leidžia sumažinti oficialias darbų kainas, o pirkėjams, kurie dažnai suinteresuoti darbų kaina ir kokybe sąžiningai mokami atlyginimai kartais tampa ne tokie jau svarbūs. Juolab, kad įstatymai iki šiol nenumatė kriterijų, kuriuos taikant būtų galima įvertinti tiekėjų veiklos sąžiningumą.

Pagal naująjį įstatymą, perkančioji organizacija privalės atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, jei kils įtarimų, kad jis prieštarauja darbo teisei. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte nėra nurodyta konkrečiai, kokių darbo teisės reikalavimų neatitinkantis neįprastai mažos kainos pasiūlymas privalės būti atmestas. Tačiau manytina, kad dažniausiai pasiūlymai šiuo pagrindu bus atmetami, jei įmonė nemokės bent jau minimalaus darbo užmokesčio savo darbuotojams.

Ši nuostata skatins viešųjų pirkimų konkursų dalyvius algas darbuotojams mokėti skaidriai ir sąžiningai jei ne dėl kitų sumetimų, tai bent jau siekiant nebūti išmestiems iš pirkimų.

Augančios pajamos

Viešųjų pirkimų įstatymo projektas taip pat numato, kad vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų vertinant pasiūlymą galės būti darbo užmokesčio dydis. Taigi perkančioji organizacija turės teisę įvertinti ir tiekėjo mokamas algas - kiek pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokami atlyginimai viršija minimalų darbo užmokestį.

Žvelgiant kokybės siekiančios perkančiosios organizacijos akimis, tokia nuostata yra visiškai pagrįsta. Aukščiausiai darbų kokybei užtikrinti daugeliu atvejų būtini kvalifikuoti darbuotojai, kurių, labai tikėtina, už minimalią mėnesio algą įmonė neprisivilios. Taigi viešuosiuose pirkimuose teikiant pirmenybę pasiūlymo ekonominiam naudingumui, o ne mažiausiai kainai, iš tiekėjų reikalaujant kokybės, o ne kuo mažesnių kaštų, pranašumą įgyja geriausius specialistus samdančios bendrovės. Tai skatins ir konkurentus, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, peržiūrėti personalo bei atlyginimų politiką bei didinti darbuotojų algas.

Šešėlinę ekonomiką tyrinėjantys ekspertai teigia, kad siekdama mažinti šešėlį, Vyriausybė turėtų pasitelkti ne tik represines, bet ir skatinamąsias priemones. Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas derina rimbą su meduoliu, numatydamas ir saugiklius, ir paskatas viešųjų pirkimų konkursų dalyviams.

Perkančiosios organizacijos galės tikėtis geresnės prekių ir paslaugų kokybės, įgydamos platesnes priemones jai užtikrinti. Sumažėjus galimybių darbo teisę pažeidžiantiems tiekėjams dalyvauti konkursuose ar sudaryti pirkimų sutartis, laimės sąžiningai ir skaidriai veikiančios, socialiai atsakingos bendrovės. Įstatymas skatins skirti dar didesnį dėmesį darbų saugai, gerinti darbo vietų kokybę ir veikti skaidriai, kas, be abejo, yra gera žinia darbuotojams.

Tad belieka tikėtis, kad seniai laukiamą ir reikalingą įstatymą naujoji šalies valdžia neuždels priimti.

Laura Ziferman, advokatų kontoros „Valiunas Ellex" partnerė

• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148