„Netflix“ TV filme - pažįstami lietuvių aktoriai ir neatpažįstama Lietuva

Sparčiai pasaulyje populiarėjanti internetinė televizijos platforma „Netflix“ pristatė naują keturių dalių televizijos filmą „Tokijo teismas”. Tai istorija, pasakojanti apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismą Japonijoje. Beveik visos šio filmo scenos buvo nufilmuotos Lietuvoje.

1946 m. sausio 19 d., lygiai prieš 71 metus, Generolas Daglasas Makarturas, aukščiausiasis Vakarų sąjungininkų kariuomenės vadas, sušaukė Tarptautinį Karinį Tolimųjų Rytų Tribunolą. „Tokijo teismas” – istorinė drama apie 1946 m., iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismo procesą Japonijoje. 11 teisėjų iš viso pasaulio Tokijuje praleido du su puse metų, spręsdami istorinę bylą, nulėmusią daugiau nei 28-ių JAV ir Japonijos karo nusikaltėlių likimus. Tai dokumentinio stiliaus pasakojimas apie teisėjų pastangas įvykdyti beprecedentę užduotį žmonijai, nagrinėjant karo nusikaltimus.

2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame TV filme galima išvysti ir garsius lietuvių aktorius. Filmo prodiuseriai Lietuvoje įtikino Kanados, Olandijos bei Japonijos prodiuserius vienus iš pagrindinių filmo vaidmenų patikėti mūsų šalies atlikėjams. Filme įsimintiną Sovietų Sąjungos teisėjo vaidmenį sukūrė aktorius Kęstutis Jakštas, o ką tik kino teatruose pasirodžiusiame režisierės Linos Lužytės filme „Amžinai kartu“ sužibėjusi aktorė Gabija Jaraminaitė atliko vertėjos, vienintelės moters teismo procese vaidmenį. Filmo režisieriai lietuvių aktoriams negailėjo pagyrų, o tuo tarpu patiems atlikėjams neįkainojama patirtis buvo vaidinti greta tokių pasaulinio garso kino žvaigždžių kaip Jonathan Hyde (filmai „Titanikas“, „Džiumandži“), Paul Freeman (filmai „Indiana Džounsas“), Michael Ironside (filmas „Top Gun“) bei Irrfan Khan (filmai „Juros periodo pasaulis“, „Pi gyvenimas“, „Lūšnyno milijonierius“), kurie filme sukūrė pagrindinių teisėjų vaidmenis.

Filmo gamyba Lietuvoje buvo patikėta kino filmų ir reklamų gamybos įmonei „Artbox“. Praėjusio amžiaus vidurio Tokijo miesto atkūrimas pareikalavo itin didelių dekoracijų statybų. Projekto metu filmo dekoracijos buvo statomos beveik visose didžiausiose studijose Lietuvoje. Didžioji dalis scenų buvo nufilmuotos senojo „Audėjo“ baldų fabriko paviljone. Čia iš pagrindų, pasitelkus brėžinius, senas fotografijas bei archyvus, buvo atkurtos didžiulės viešbučio „Tokyo Imperial Hotel“ (jame gyveno visi teisėjai) dekoracijos. Tuo tarpu Vilniaus kino klasterio studijoje buvo atstatytos teismo salės dekoracijos. „Tokijo teismas“ taip pat buvo filmuojamas Tiškevičių ligoninėje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus universiteto botanikos sode, senajame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Didžiausias iššūkis filmo kūrėjams buvo rasti karo suniokoto Tokijo miesto vaizdus. Tai buvo kriterijus, kurį pasitelkę filmo prodiuseriai keliavo po visą Europą, tačiau net ir ši lokacija buvo rasta Lietuvoje, Didžiasalyje, kur paskutinę filmavimų Lietuvoje dieną buvo užfiksuoti įspūdingiausi filmo vaizdai.

„Japonams šis filmas yra labai svarbus. Tai – amžiaus filmas, todėl viskas buvo atkuriama iki menkiausių detalių. Iš Japonijos buvo vežami originalūs kimono, cigarečių ir degtukų pakeliai. Kad galėtume sugrąžinti autentišką to laikmečio Japoniją, kasdien aikštelėje dirbo iki 200 žmonių“ – apie filmo gamybą pasakoja „Artbox“ prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Japonų prodiuseriams didelį įspūdį padarė Lietuvos gamtovaizdis, miestai bei itin profesionali kino kūrėjų komanda. Vietoje pradžioje planuotų 24 filmavimų pamainų jie Lietuvoje praleido 27. Tuo tarpu Japonijoje filmuota tik tris dienas. „Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriama pasaulinio lygio TV produkcija, tokia kaip „Tokijo teismas”. Po premjeros filmas labai greitai atrado savo žiūrovą ne tik Japonijoje, tačiau ir visame pasaulyje. Galimybė prisidėti prie didžiulės reikšmės projekto viso pasaulio auditorijai, kuris neatpažįstamai ir įspūdingai pakeičia artimiausius Lietuvos vaizdus – neįtikėtina patirtis”, – teigia K. Drazdauskas.

„Tokijo teismas“ – pirmasis istorijoje tokio dydžio bendras projektas tarp televizinio turinio milžinų – NHK (nacionalinis Japonijos transliuotojas) ir „Netflix“. „Netflix“ platformos pagalba šis filmas pasiekė daugiau nei 86 milijonus vartotojų iš 190 pasaulio šalių.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148