Naujienos

Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema - 2 dalis

2017-03-14 16:01:49

Šiltinimas polistireniniu putplasčiu - itin efektyvus.

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė, pristatė šiltinimo sistemų efektyvumo modernizuotose namuose analizės rezultatus.

Ji pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną.

Ypač daug kritulių iškrenta Klaipėdos, Telšių ir Tauragės regionuose, todėl renovuojant daugiabučius tuose regionuose reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurios linkusios įmirkti mažiausiai.

„Nėra blogų medžiagų, bet galima jas sugadinti, jei neatsižvelgsime į klimato sąlygas. Todėl turime pelėsių, kitų problemų“, – sakė mokslininkė.

Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015–2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc. mažesni nei apšiltinant pastatų išorines sienas kitomis medžiagomis.

„Yra labai kokybiškai parengtų projektų, bet dažniausiai projektuose pasitaiko įvairių klaidų. Taip pat pastebėjome, kad šiltinant putplasčiu šilumos nuostoliai vidutiniškai 30 proc. mažesni, negu taikant kitas sistemas. Tiriant faktines šilumos energijos sąnaudas pastebėjome, kad energijos sąnaudų padidėjimas lyginant su sertifikatu būdingas apie 20 proc. objektų. 80 proc, pastatų šilumos suvartoja mažiau negu buvo numatyta, bet apie 20 proc. pastatų šilumos sutaupymas pasiekiamas mažesnis negu buvo tikėtasi“, – kalbėjo T. Vilutienė.

Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą. Siekiant patikrinti šiuos rezultatus, sakė ji, ketinama padidinti tiriamų objektų skaičių ir analizę atlikti dar kartą.

T. Vilutienės teigimu, į daugiabučių modernizavimo proceso stebėseną būtina įtraukti daugiau duomenų, tarp jų faktinį energijos sunaudojimą pastatui šildyti, taip pat duomenis, kurie aktualūs šiltinimo ir kitų medžiagų gamintojams, pavyzdžiui, apie fasadų būklę po modernizacijos.

Kaip ir kiti konferencijos dalyviai, mokslininkė mano, kad „labai svarbu šviesti visuomenę informuojant daugiabučių pastatų savininkus apie tai, kokių rezultatų pasiekta modernizuojant pastatus“.

Vėdinamųjų fasadų trūkumai tampa vis reikšmingesni

Didelę projektavimo patirtį turinčios įmonės “Projektų rengimo centras” direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis sakė, kad, jo vertinimu, maždaug trečdaliui pastatų Lietuvoje pasirenkamas vėdinamasis fasadas, kai tarp sienos apšiltinimo medžiagos ir apdailos paliekamas oro tarpas.

Didėjant energiniams reikalavimams, T. Jatulis mano, kad vėdinamųjų fasadų tikslinga atsisakyti, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų. Dar statant C ar B energinio efektyvumo namus, vėdinamųjų fasadų įrengimas buvo brangesnis, o perėjus į A energinę klasę, šis skirtumas dar labiau padidės.

T. Jatulis sakė, kad jo atstovaujama įmonė atlieka prieš metus atnaujintų daugiabučių monitoringą ir faktinio šilumos perdavimo skaičiavimus, ir pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastatas su tinkuojamąją šiltinimo sistema sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei pastatas su ventiliuojamąja sistema. “Projektų rengimo centras” yra sukaupęs kvalifikacijas pasyvaus pastato, energinio sertifikavimo ir pan. srityse.

T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus. Toks fasadas tampa vientisos sienos konstrukcijos dalimi, kadangi prie sienos nereikia tvirtinti jokių konstrukcijų, ir taip išvengiama šalčio tiltelių.

Iki kurios energinės klasės modernizuoti?

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasė, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. Donatas Aviža teigia, kad vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę.

D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu. Pasak jo, pastatas, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos kainuos net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilgajame periode geriau apsimoka apšiltinti pastatą storesniu sluoksniu.

„Jei pasiekėme C klasę, kas mėnesį mokėsime brangiau, nors pradinės investicijos buvo mažesnės, ir atvirkščiai – pasiekdami B klasę iš pradžių investuojame daugiau, o paskui mokame pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks, kad B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate. Taigi, storiau šiltinant galutinis rezultatas bus pigesnis“, – kalbėjo jis.

Kita vertus, racionalus atsiperkamumo ilguoju laikotarpiu ir investicijų bei pasiektos energinio efektyvumo klasės santykis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, kuo pastatas šildomas. Skaičiavimai, anot D. Avižos, rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę, bet A++ klasė vis dar būtų geras sprendimas, o šildantis elektra galima drąsiai siekti A++ klasės.

Kalbėdamas apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, D. Aviža priminė, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 proc. bendro ploto, o daugiabučių pastatų bendras plotas – daugiau kaip 52 mln. kv. m, todėl jų apšiltinimo kokybė yra labai svarbi.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui – iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti apšiltinus ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, – sakė D. Aviža.

Tuo metu UAB „Reneks“, kuri rengia projektus bei konsultuoja daugiabučių renovavimo klausimais, projektų koordinatorius dr. Ramūnas Gatautis pabrėžė investicinių projektų rengimo metodikos ydingumą. Pasak jo, neteisinga daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo didžiausią leistiną mėnesinę įmoką (atitinkamai ir paramos dydį) susieti prie centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, nes ji įvairiuose miestuose labai skiriasi, o tai reiškia, kad „jeigu šilumininkai dirba prastai, gyventojai turės daugiau galimybių renovuoti namą, o jeigu šilumininkai dirba gerai, namas liks pusiau skustas“.

BASF savo produkciją išbandė savo kailiu

Vieną populiariausių medžiagų, naudojamų šiltinant pastatus – polistireninį putplastį prieš 65 metus sukūręs Vokietijos koncernas BASF 1997 metais rinkai pasiūlė ir žymiai geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižymintį pilkąjį putplastį. Koncerno atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis pasidalijo BASF patirtimi įgyvendinant kvartalo, kuriame gyvena įmonės darbuotojai, renovacijos projektą.

2001 m. buvo atlikta šalia įmonės Vokietijoje esančio gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame yra daugiau kaip 9 tūkst. butų, modernizacija. Kvartalas pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje, o po II-ojo pasaulinio karo atstatytas nenaudojant jokių šiltinimo medžiagų. Maždaug 1990 metais žmonės ėmė bėgti, nes išlaidos šildymui didėjo, o gyvenimo komfortas nebetenkino. Atlikus kvartalinę modernizaciją – sutvarkius pastatų išorę ir pertvarkius jų vidų, o tuos statinius, kurių atnaujinti neapsimokėjo, nugriovus ir jų vietoje pastačius modernius pastatus su saulės energijos šaltiniais ar įrengus žaliąsias zonas – gyventojai moka labai mažai.

„Jokio modelio, kaip tai daryti, nebuvo, todėl mes patys sukūrėme to kvartalo koncepciją, skaičiavome, kokiu sluoksniu turi būti apšiltinta siena, stogas, cokolis, kokios turi būti langų šiluminės charakteristikos. Taip pat įrengėme rekuperacijos sistemą. Ir paprašėme kelių universitetų 12 metų stebėti šį kvartalą, kad galėtume įsitikinti, ar technologija ilgaamžė, koks pastatuose mikroklimatas, kiek mes sutaupome ir svarbiausia – ekologija“, – sakė A. Indičianskis.

Jo teigimu, Vokietijos statybinių medžiagų institutas po 12 metų konstatavo, kad jokių pokyčių šiltinimo medžiagoje pilkajame putplastyje nepastebėta, žmonės labai patenkinti gyvenimo sąlygomis. Per metus kvartalas sutaupo apie 400 tūkst. eurų palygintu su padėtimi iki renovacijos.

„Tai dar vienas įrodymas, kad mažinti vartojimą yra pigiau, negu ieškoti pigesnių energijos šaltinių“, – apibendrino A. Indičianskis. Jis taip pat pridūrė, kad jei Lietuvoje nesusitvarkysime savo būstų ir viešųjų pastatų, ateityje teks mokėti taršos mokesčius ne tik už pramonės gamybą, bet ir už pastatus, kuriuose gyvename.

Panaikinus lengvatą šildymui, padidės motyvacija

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas pripažino, kad pastaruoju metu valstybinis daugiabučių atnaujinimo finansavimas yra pristabdytas, tačiau Energetikos ministerija žada skirti lėšų, kad būtų įvykdyti šių metų įsipareigojimai ir programa būtų vykdoma toliau. Pasak jo, negalima pasikliauti vien valstybės programa – reikia ir verslo iniciatyvos. S. Gentvilas taip pat pridūrė manąs, kad kai Seimas panaikins iki šių metų vidurio galiojantį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui, gyventojų motyvacija patiems labiau prisidėti apšiltinant ir atnaujinant pastatus padidės, nes „po renovacijos bus sutaupoma žymiai daugiau pinigų“.

Politikas pabrėžė pritariantis LSA pozicijai, kad reikia „nustoti pirkti patį pigiausią statybininką, patį pigiausią projektuotoją“.

Pradedant konferenciją, jos dalyvius pasveikino VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas. Konferenciją vedė VGTU Statybos fakulteto prodekanas doc. dr. Linas Juknevičius.

Konferencijai baigiantis LSA prezidentas D. Gedvilas pranešė, kad jos organizatoriai parengs memorandumą, kuris bus pateiktas valstybės institucijoms ir, tikėtina, padės spręsti dabartines renovacijos kokybės problemas ir sėkmingai plėtoti daugiabučių modernizaciją ateityje.

Konferenciją „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ surengė Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir VGTU, ją inicijavo Polistireninio putplačio asociacija.

Ši naujiena peržiūrėta 3459 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.