Koks fasadas tinkamiausias?

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ dieną, kovo pradžioje, Lietuvoje buvo renovuoti 1573 daugiabučiai.

Tačiau Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta nuo 2004 iki 2020 metų modernizuoti – ir ne vien tik apšiltinti – daugiau kaip 27 tūkstančius namų, vadinasi, po 1,5 tūkst. daugiabučių kasmet.

Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa. Sėkminga ir sklandi, kylančia kreive vykstanti būstų modernizacija gali būti itin reikšmingas ekonominis ir socialinis veiksnys.

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pastebėjo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė valdžios politinė valia. Lietuvoje sprendžia patys daugiabučių gyventojai.

„Beveik 80 proc. namų, kurie yra kiauri kaip rėtis, žmonėms labai daug kainuoja. Deja, daugelis gyventojų mato vieną išeitį – reikia mažinti šilumos kainą. Bet ne tai sumažins sąskaitas už šilumą. Problemą išspręs ne kainos sumažinimas, o suvartojimo mažinimas“, - pabrėžė J. Antanaitis.

Šiltinimas polistireniniu putplasčiu - itin efektyvus

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. Ypač daug kritulių iškrenta Klaipėdos, Telšių ir Tauragės regionuose, todėl renovuojant daugiabučius tuose regionuose reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurios linkusios įmirkti mažiausiai.

Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015–2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc. mažesni nei apšiltinant pastatų išorines sienas kitomis medžiagomis.

Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą. Siekiant patikrinti šiuos rezultatus, ketinama padidinti tiriamų objektų skaičių ir analizę atlikti dar kartą.

Ryškėja vėdinamųjų fasadų trūkumai

Didelę projektavimo patirtį turinčios įmonės “Projektų rengimo centras” direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis sakė, kad, jo vertinimu, maždaug trečdaliui pastatų pasirenkamas vėdinamasis fasadas, kai tarp sienos apšiltinimo medžiagos ir apdailos paliekamas oro tarpas.

Didėjant energiniams reikalavimams, vėdinamieji fasadai gali kelti daugiau problemų, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų. Dar statant mažesnio, C ar B energinio efektyvumo namus, vėdinamųjų fasadų įrengimas buvo brangesnis nei tinkuojamųjų, o perėjus į aukštesnę A energinę klasę, šis skirtumas dar labiau padidės.

T. Jatulis sakė, kad jo atstovaujama įmonė atlieka prieš metus atnaujintų daugiabučių monitoringą ir faktinio šilumos perdavimo skaičiavimus, ir pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastatas su tinkuojamuoju fasadu sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei pastatas su ventiliuojamąja sistema.

T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus. Toks fasadas tampa vientisos sienos konstrukcijos dalimi, kadangi prie sienos nereikia tvirtinti jokių konstrukcijų, ir taip išvengiama šalčio tiltelių.

Iki kurios energinės klasės modernizuoti?

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. Donatas Aviža teigia, kad vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę.

D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu pasitelkus polistireninį putplastį. Pasak jo, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos laikotarpį gyventojui kainuos net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilgajame periode geriau apsimoka apšiltinti pastatą storesniu sluoksniu.

Mokslininkas sako, kad svarbu atsižvelgti į tai, kuo daugiabutis šildomas. Skaičiavimai rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę.

Kalbėdamas apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, D. Aviža pabrėžė, kad labai svarbu, kokie modernizavimo darbai atliekami.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų (sienų) apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui – iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti sutvarkius ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, – sakė D. Aviža.

Europoje populiariausią pastatų šiltinimo medžiagą polistireninį putplastį prieš 65 metus sukūrė Vokietijos koncernas BASF, o 1997 metais sukūrė ir žymiai geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižymintį pilkąjį putplastį.

„Labai ačiū už suteiktą išsamią informaciją apie namų šiltinimo putplasčiu naudą. Esu renovavusi keturis daugiabučius namus Alytaus mieste, ir tikrai esame patenkinti, tikrai statybos kaštai mažesni nei ventiliuojamų fasadų ir sutaupome apie 60 proc. šilumos“, praėjus kelioms dienoms po konferencijos parašė daugiabučių bendrijos pirmininkė Regina Miliauskienė.

Konferenciją „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ surengė Lietuvos statybininkų asociacija, VGTU, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir Polistireninio putplačio asociacija.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad pastangos šalinti kliūtis modernizavimo kelyje bus mažai reikšmingos, jeigu pati visuomenė liks inertiška ir nesiryš išlaidoms, kurios iš karto pagerina gyvenimo kokybę ir visokeriopai atsiperka per ilgesnį laikotarpį.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148